emigracija

Paaiškėjus, kad lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, net šimtu tūkstančių daugiau, nei manė patys britai, ekspertai svarsto, kokios to pasekmės pačiai Lietuvai. Realesnė statistika paaiškėjo po „Brexit“ atsiradus privalomai užsieniečių registracijai. Iki šiol dalis tautiečių Jungtinėje Karalystėje tiesiog gyveno ir dirbo nelegaliai, taigi statistikoje buvo nematomi. Užsienio lietuvių bendruomenės tai nestebina, tikrieji skaičiai esą dar didesni.

Birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, daugiau nei dvigubai išaugo emigrantų skaičius, taip pat padaugėjo atvykstančiųjų į Lietuvą, rodo šią savaitę paskelbti Statistikos departamento demografiniai rodikliai. Šių metų birželį iš šalies išvyko 3487 žmonės, pernai birželį išvykusiųjų buvo 1396. Tuo metu šiemet birželį atvyko 4024 asmenys, pernai birželį – 3564. Tokia pat tendencija fiksuota ir ankstesniais šių metų mėnesiais.

Jau 3 metus Japonijoje gyvenantis lietuvis Andrius Kleiva sako, kad atsidurti ir pasilikti tolimoje šalyje visiškai neplanavo. Taip pat netikėtai gimė ir jo knyga „Kaip veikia Japonija“, o dabar, neslepia lietuvis, Japonija tapo namais. Kelio pradžia, prisimena Andrius, prasidėjo dar universitete. Studijų metu jis turėjo pasirinkti, kokią kalbą nori mokytis, o kalbos pasirinkimas reiškė ir šalį, į kurią reikės važiuoti su mainų programa.

Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – dviem trečdaliais daugiau nei tokiu pat metu pernai. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių. Su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Kitaip nei pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius, pastaruosius dvejus metus Lietuva fiksavo teigiamą migraciją. Į mūsų šalį gyventi atvyko daugiau tautiečių ir užsieniečių nei išvyko. Tačiau šių metų pradžia šioje srityje vėl verčia sunerimti. Į tai socialiniame tinkle dėmesį atkreipė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikėkimės, kad 2021 m. kovo mėn.

Išvykusiųjų iš Lietuvos pernai, lyginant su metais anksčiau, buvo penktadaliu mažiau, rodo Statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 6,2 tūkstančiais arba 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais. 2020 metais į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – tai 3 tūkstančiais arba 7,5 proc. daugiau nei 2019 metais.  Pasak Statistikos departamento, nuo 2001 metų pernai pirmą kartą į šalį grįžo 5,5 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra kertinis migracijos suvaldymo elementas, todėl ES reikia stiprių ir efektyvių atskiroms trečiosioms šalims pritaikytų partnerysčių, sako užsienio reikalų viceministras.  Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, migracija visų pirma turi būti valdoma prie jos ištakų, reaguojant į migracijos priežastis kilmės šalyse.

Lietuvaitė Gerda į Norvegiją išvažiavo tiesiog užsidirbti, tačiau netikėtai atrado ir savo laimę. Moteris dirba asmenine neįgalaus žmogaus asistente. Ir nors Lietuvoje ši profesija gali būti negirdėta, pasak jos, Norvegijoje ji niekam nekelia nuostabos. 35-erių Gerda Makūnaitė prieš beveik dešimtmetį baigusi edukologijos studijas Klaipėdoje su draugėmis nusprendė vykti į užsienį išbandyti savęs ir užsidirbti. Pirmasis darbas, kurį išbandė moteris su draugėmis buvo žuvyne – lašišų fabrike.

Vienas paprastas žodelis „taip“ į gyvenimą gali atnešti pačių netikėčiausių dalykų. Tuo įsitikino vos prieš metus iš Vengrijos į Lietuvą gyventi sugrįžusi Gintautė Neverauskaitė. Jos istorija – puikus įrodymas, kad svajonės iš tiesų pildosi, jei pats jomis tiki ir nesėdi sudėjęs rankų. Gintautė yra išskirtinių papuošalų dizainerė ir prekės ženklo „Ginte“ įkūrėja.

Viską mesti ir išvykti vilnietei Jelenai Pacholčišinai (33) nereikėjo nei emigruojant, nei po 10 metų grįžtant namo. Išvykusi ji dirbo Jungtinėje Karalystėje ir tęsė Lietuvoje pradėtus mokslus, vėliau užsienyje įkūrė savo fotografijos verslą, kurį šiemet, dar iki antrojo karantino, parsivežė į Lietuvą.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

„Laukiau ir žinojau, kad taip bus. Vagys grįžta“, – tokiais žodžiais į visą Lietuvą kreipėsi populiarios TV3 televizijos laidos „TV pagalba“ vedėjas Paulius Morkūnas. Paulius buvo apvogtas vidury dienos. Žinomas vyras įsitikinęs, kad tokių nusikaltimų Lietuvoje daugėja dėl į šalį grįžusių emigrantų. Jam pritaria ir laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų kalbintas ir nusikalstamas situacijas iš arti stebintis apsaugos tarnybos vadovas.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

JAV 10 metų praleidusi Raminta Stowe prieš metus grįžo į Lietuvą kartu su savo amerikiečiu vyru ir ėmėsi gana neįprasto verslo: atnaujina ir dekoruoja senus baldus. Įdomu tai, kad idėja užsiimti tokia veikla kilo visiškai atsitiktinai – jauna kaunietė anksčiau nedirbo jokio panašaus darbo ir nekrimto jokių su tuo susijusių mokslų. Vietoj jogos – baldų dažymas Gyvendama JAV Raminta studijavo, po to dirbo. Būtent čia viskas ir prasidėjo.

Lietuvoje gandrų išlydėtuvių diena minima be gandrų. Bent jau taip sako mokslininkai pastebėję, kad dauguma ilgasnapių mūsų šalį paliko ir į pietus patraukė pirmomis rugpjūčio dienomis, nalaukę Švento Baltramiejaus – išskridimo dienos.  Ornitologai sako taip yra todėl, kad sparnuočiams šiūmetė vasara buvo labai tinkama palikuonis užauginti anksčiau, tad ir į šiltuosius kraštus ilgakojai iškeliavo nesulaukus įprasto meto.

Kiekviena emigracijos istorija yra unikali. Ne išimtis ir Jolantos su Gintaru, kurie neišvyko ieškoti laimės į užsienį iškart po mokslų. Iš pradžių jie sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikučių, gyveno nedideliame miestelyje Naujosios Akmenės rajone. Vis dėlto, gaunamų atlyginimų auginant du vaikus buvo per mažai, tad susiklosčius palankioms aplinkybėms tuomet 35-erių Jolanta ir jos 33-jų vyras išvyko užsidirbti į Šiaurės Airiją.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį.

Iki šiol populiaru pabandyti ieškoti laimės užsienyje, tačiau taip pat esama nemažai pavyzdžių, kai emigracijos duonos paragavę tautiečiai apsisprendžia sugrįžti bei įsikurti gimtinėje. Net ir girdėdami, kad Lietuvoje viskas labai brangu ir sunku pragyventi, emigrantai įvertina privalumus, kurie džiugina sugrįžus ten, kur yra tikrieji namai. Viena tokia sugrįžimo istorija su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo vilnietė Violeta Janutienė.

Pirmą kartą per 30 metų Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas teigiamas. Tai rodo pusmečio rezultatai, teigiamas balansas prognozuojamas ir visiems 2020 metams, nes į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu.

Europos Sąjungos biudžeto projektą atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių. Tai rodo ES vadovų susitikimams pirmininkaujančio Belgijos politiko Charleso Michelio penktadienį pristatytas dokumentas, kurio kopiją gavo BNS.

„Oskaro“ statulėlę norintys gauti režisieriai turėtų kreiptis į Eveliną Sandanavičiūtę ir prašyti sutikimo sukurti filmą pagal jos gyvenimo istoriją. O ji – vos 25-erių metų merginos – itin spalvinga. Šiuo metu Kaune gyvenanti Evelina kelis kartus vos nemirė, išgyveno skaudžią mylimojo išdavystę, ragavo emigrantės duonos, patyrė traumą, po kurios vos neteko amputuoti kojos. „Dažnai ir man viskas atrodo kaip filmas ar knygos ištrauka. Kartais net jaučiuosi kaip katė, kuri turi devynis gyvenimus.

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti keturių asmenų šeima iš Lietuvos šių metų pradžioje priėmė itin svarbų sprendimą. Nuspręsta atsisakyti emigranto duonos ir sugrįžti gyventi į gimtinę, kad 1-erių ir netrukus 3 metukų sulauksiantys vaikai augtų Lietuvoje. Vis dėlto, ši šeima negalėjo pagalvoti, kokį chaosą sukels pasaulyje išplitęs koronavirusas.

Kol stabtelėjusi žmonija laukia, kuo pasibaigs kova su koronavirusu, gamta nesnaudžia. Didžiosios šalys karštligiškai ieško, kas apsės, nuravės jų laukus ir surinks derlių. Ir jei britai jau skraidinasi rumunus, tai skandinavai dairosi į Lietuvą. Norvegai tautiečius kviečia darbuotis gėlynuose, sandėliuose, o štai švedams reikia ne tik braškių rinkėjų, bet ir medikų. Visgi, bent kol kas mūsų tautiečiai svetur nesiveržia. Laukia karantino pabaigos.

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Poeto Lino Umbraso (39) sūnus Vakaris (5) mėgsta žaisti futbolą, lakstyti su kitais vaikais, tačiau pasivyti bendraamžių jam neleidžia įgimta liga, kurią paveldėjo iš savo močiutės. Nors Lietuvoje vaikams patinka, tačiau šeima neplanuoja grįžti – Vakario liga geriau pasirūpins už Atlanto. Į Čikagos apylinke kartu su šeima Linas išvyko prieš 20 metų, kai jo mamai pavyko laimėti žalią kortą 2000-aisiais metais.

Iš Lietuvos emigruoja ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Per metus iš Klaipėdoje esančių keturkojų prieglaudų į užsieniečių šeimas išvykstą kelios dešimtys šunų ir kačių. Žmonės ten lietuviškų gyvūnų laukia išskėstomis rankomis ir neslėpdami ašarų. Kai kurie net patys atvažiuoja į Lietuvą keturkojo pasiimti. Tiesa, beglobiai gyvūnai į mūsų šalį ir imigruoja. Iš Rusijos. Emigrantė iš Lietuvos Nika važiuoja Helsinkio gatvėmis.

Vis daugiau emigrantų svarsto galimybę sugrįžti į Lietuvą. Jeigu 2018 metais į projekto „Renkuosi Lietuvą“ organizatorius patarimų, ką būtina žinoti ketinant sugrįžti, kreipėsi vos per du tūkstančius lietuvių, pernai jų buvo jau keturis kartus daugiau. Ar ir šiemet pastebimos tokios tendencijos? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir projekto koordinatore Emilija Oleškevič. Girdime, kad didėja emigrantų susidomėjimas grįžti į Lietuvą.

Trečiadienį oficialiai paskelbtos pagrindinės taisyklės, kokie darbuotojai galės atvykti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje nuo kitų metų pradžios. Iki šiol lietuviai daugiausia emigravo į šią šalį, tačiau netrukus tai padaryti bus gerokai sunkiau. Taškais pagrįstą sistema įsigalios 2021 m. sausio 1 d. ir tuomet gerokai apribos laisvą asmenų ribojimą, sugriežtins sienų kontrolę ir visuomenės pasitikėjimą, rašoma pagrindiniame JK vyriausybės interneto puslapyje gov.uk.

Nėra kitos šalies Europos Sąjungoje (ES), kuri per narystės ES metus būtų praradusi didesnę dalį savo gyventojų. Dėl to Lietuva tikisi kompensacijos už emigraciją. Prieš lemiamas derybas dėl europinės paramos Briuselyje apie tai jau kalbama. Lietuva – labiausiai nuo emigracijos nukentėjusi valstybė visoje ES. Per 15 metų dėl emigracijos Lietuva neteko daugiau kaip dešimtadalio gyventojų. Per tą laiką iš šalies išvyko beveik 400 tūkst. žmonių.

Sausio 31 dieną Didžioji Britanija oficialiai pasitraukė iš Europos Sąjungos. Ilgus metus trukęs chaosas pagaliau baigėsi. Tačiau kas laukia lietuvių gyvenančių Didžiojoje Britanijoje? Kiek jų jau grįžo ir dar grįš į Lietuvą? Ar valstybė yra pasirengusi jų sugrįžimui?  Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, viešėjęs naujienų portalo tv3.lt studijoje, tikino, kad pereinamuoju laikotarpiu, nuo vasario 1 dienos iki gruodžio 31 dienos visos sąlygos tiek Lietuvos verslui, tiek...

Bendra minimalios algos skaičiuoklė – visai Europai. Tokius ketinimus pradėjo svarstyti Europos Komisija, susirūpinusi gerbūvio užtikrinimu patiems skurdžiausiems visuomenės nariams. Darbdavių atstovai tikina, kad toks Europos sprendimas sukeltų dar vieną emigracijos bangą mūsų šalyje, o štai ekonomistai įžvelgia ir tokio žingsnio pliusų, ir minusų. 60-metį perkopęs, bet pensijos dar negaunantis aplinkos tvarkytojas Česlovas neslepia, kad gaunant minimalią algą išgyventi pavyksta sunkiai.

Į save nebepanaši žiema ir toliau krečia pokštus. Dar sausis, o iš šiltųjų kraštų jau parskrenda paukščiai. Štai Žuvinto biosferos rezervate šiuo metu jau gyvena keli šimtai paukščių, kurie šiuo metu turėtų mėgautis šiluma pietuose. Kai kurie turėjo grįžti tik kovą. Gamtininkai stebi ir kitą iki šiol absoliučiai nematytą dalyką – biosferos pelkės šiemet neužšalo ir greičiausiai nebeužšals. O to nėra buvę per visą žinomą rezervato istoriją. Tai yra kelis šimtus ar net daugiau metų.

Per 28-erius metus pirmą kartą Lietuvoje Statistikos departamentas užfiksavo džiugų faktą – šalyje pagaliau daugėja gyventojų. Tiesa, palyginti su pernai, lietuvių padaugėjo ne tūkstančiais, o tik apie pusantro šimto. Tačiau sociologai šiuo faktu per daug nesidžiaugia. Esą tai skaičius – palankus ir gražus tik pasauliui pasigirti, bet pačiai Lietuvai daug gero nežada. Kodėl – netrukus sužinosite.

Lietuvoje pernai išaugus gyventojų skaičiui, kai kurie mokslininkai teigia, kad optimizmui didelio pagrindo nėra: emigracijos mastai išlieka dideli, gimstamumas menkas, didžioji dalis imigrantų yra iš Rytų, o viena iš nedaugelio pozityvių žinių yra gerėjančios vyrų gyvenimo trukmės tendencijos.  Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,794 mln. nuolatinių gyventojų – 145 žmonėmis daugiau negu prieš metus.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 m. 2019 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst.

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Analitikai prognozuoja, kad darbo imigrantų skaičius Lietuvoje šiemet toliau augs, nepaisant kritikų nuogąstavimų, kad tai gali stabdyti algų kilimą. 2019 metų sausio – lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – tai 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau kaip pusė užsieniečių atvyksta iš Ukrainos.

Lietuvos ambasada antradienį pranešė, kad aiškinasi situaciją dėl incidento Kopenhagoje, kur, anot vietos žiniasklaidos, danų darbininkai statybvietėje užpuolė kolegas iš Lietuvos. Danijos laikraščio „Ekstrabladet“ naujienų portalas paskelbė, kad Kopenhagos Norrebro rajone susirinkę keli šimtai danų statybininkų protestavo dėl darbo sąlygų, o galiausiai puolė lietuvius. Anot laikraščio, darbininkai iš Lietuvos bandė slėptis automobilyje, bet protestuotojai ant jo užvertė pastolius.

Įstatymuose įtvirtintas reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje, norint gauti išmoką iš valstybinio Vaikų išlaikymo fondo, prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas tai konstatavo įvertinęs Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nustatytas sąlygas, kad pareiškėjas turi gyventi Lietuvoje, taip pat, kad pareiškėjui išvykus iš Lietuvos galima nutraukti vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą.

Lietuva susiduria su demografinėmis problemomis: šalyje gimsta mažiau žmonių, nei miršta, taip pat nemažai tautiečių išvyksta gyventi svetur.  Europos Komisija skelbia, kad per artimiausius metus Lietuvą paliks beveik 80 tūkst. piliečių ir gyventojų liks apie 2,7 mln. Remiantis EK skaičiavimais, kasmet, iki 2022 m., dėl neigiamos migracijos Lietuvą turėtų palikti po 22 tūkst. gyventojų, o dėl natūralios kaitos jų sumažės 11 tūkst.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Jeigu bus įgyvendintas naujausias Vyriausybės planas, vaikus auginančių darbuotojų, emigrantų ir pensininkų lauks nemažai naujovių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Jį turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kai kuriems plano sumanymams įgyvendinti prireiks ir įstatymų pakeitimų, kuriuos turės priimti Seimas.

Kad ir kaip Lietuva laukia gyventojų pagausėjimo, stengdamasi suteikti prieglobstį čia darbo ieškantiems užsieniečiams, panašu, kad kol kas imigrantams teks palaukti. Migracijos departamento svetainės turinys anglų kalba nėra pasiekiamas, nors svetainė ir yra smarkiai atnaujinta. Taip pat nepateikiama informacija ir rusų kalba, o norintiems tokios funkcijos, siūloma svetainės turinį išsiversti patiems.

Rugsėjį Lietuvoje fiksuota rekordinė emigracija, tačiau migracijos rodikliai išlieka teigiami, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, praėjusį mėnesį į Lietuvą atvyko 141 žmonėmis daugiau, nei išvyko. Į šalį imigravo 4389 asmenys, emigravo 4284 žmonės.

Laikai, kai dainavome apie tris milijonus lietuvių, panašu, greitai liks praeityje, nes Lietuvos demografinė prognozė rodo, kad po kelių dešimtmečių šalyje teliks du milijonai gyventojų. Dabartinė Lietuvos demografinė situacija išties liūdna – gyventojų skaičius mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos, sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – beveik 15 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Per liepos mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Be to, per liepą registruota lygiai 3 tūkst. gyventojų. Tai didžiausi šios srities rodikliai per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio 1 d. mūsų šalyje gyveno 2 793 397 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 2 877 gyventojais daugiau nei balandį, kai fiksuotas mažiausias Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius.