Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus. Pažymėta, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei daugumoje EBPO valstybių.
„Faktas yra tas, kad yra biudžeto perteklius Lietuvoje, nesvarbu kiek. Svarbu, kad neauginama skola. Gera žinia, kad deficito nėra, nedarbas mažėja. Artėjama prie bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam žmogui vidurkių, kokie yra Europos Sąjungoje ir EBPO“, – Vyriausybėje kalbėjo Angelis Gurria.
Mažas produktyvumas, senėjanti visuomenė, įgūdžių trūkumas
A. Gurrios teigimu, pagyrus, reikia atkreipti dėmesį ir į problemas. Viena jų, kad produktyvumas auga per mažai ir per vangiai.
„Produktyvumas išlieka mažiau nei 17 proc. EBPO viršutinių pusės narių šalių vidurkio. Arti gal 60 proc., lyginant su viršutinėmis, labiausiai pažengusiomis šalimis. Kodėl nebūti bent šalia jų? Lietuvos vijimasis kitų šalių yra sulėtėjęs, žmonių pajamos išlieka tik apie du trečdalius EBPO vidurkio“, – teigė A. Gurria.
Kita problema – eksportas. Mat Lietuvos eksportas vis dar koncentruotas žemą pridėtinę vertę kuriančių verslų. Tačiau viena didžiausių problemų – demografinė. Visuomenė senėja, maža to, jauni žmonės emigruoja.
„Dabar maždaug 1 pensininkui tenka keturi dirbantys asmenys. Prognozuojama, kad 2060 metais vienam žmogui teks vienas dirbantis asmuo. Šis senėjimo procesas labai paveiks. Senėjimas suvalgo biudžetą, išlaidas, sveikatos paslaugas. Reikia dirbti prieš šią tendenciją, kad sistema būtų kuo efektyvesnė, medicina taip pat. Tačiau reikia ir žmonių, kurie dirbtų ilgiau ir produktyviau. Jūs eisite link vienas prie vieno priklausomumo. Tam reikia ruoštis. Tuo pačiu daug jaunų žmonių emigruoja. Dabar kiek apstojo emigracija, nes daugiau yra galimybių, tačiau išvykusius reikia susigrąžinti, nes jaunų žmonių išvykimas yra prabanga, kurios nė viena šalis negali sau leisti. Lietuva ne išimtis“, – kalbėjo A. Gurria.
Didžiulis paradoksas matomas darbo rinkoje – yra išsilavinusių lietuvių, kurie neranda darbo, tuo tarpu 40 proc. verslų apklausoje teigia, kad jiems trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Pasak A. Gurrios, taip yra dėl to, kad esantis talentas neturi rinkai šiuo metu paklausių įgūdžių.
Emigraciją skatina ne tik darbo neradimas, bet ir didžiulė nelygybė. Kaip pastebėjo EBPO generalinis sekretorius, top 10 procentų daugiausiai uždirbančiųjų Lietuvoje pajamos yra 13 kartų didesnės nei apačioje esančiųjų 10 procentų. Tuo tarpu EBPO vidurkis – 10 kartų.
„Dėl to reikia didinti algas, produktyvumą, ir aišku būtinai įgūdžius gerinti. Nes viskas magiškai neįvyks, darbuotojai turi būti labiau pasiruošę besikeičiančiai skaitmeninei aplinkai ir naujai paklausai“, – teigė jis.
Pateikė rekomendacijas
EBPO ataskaitoje viliamasi, kad kad plataus masto darbo rinkos, nedarbo išmokų ir pensijų reforma, vadinama „naujuoju socialiniu modeliu“, įgyvendinta 2017 metais, paskatins įtraukų augimą ir prisidės prie viešųjų finansų tvarumo.
Taip pat nurodoma, kad siekiant panaikinti pajamų atotrūkį ir užtikrinti įtraukų augimą, reikės padidinti našumą. Be naujojo socialinio modelio, tam prireiks liberalizuoti ne ES piliečių įdarbinimo reguliavimą bei finansinius suvaržymus našioms bendrovėms, taip pat sumažinti neoficialaus darbo apimtį. Be to, tęsiamos valdymo reformos pagerintų valstybės valdomų įmonių darbo rezultatus.
„Pastaruoju metu vykdomos reformos, pavyzdžiui, kvalifikuotų darbuotojų iš ne ES šalių įdarbinimo reglamentavimo liberalizavimas, taip pat darbo santykių modernizavimas, yra sveikintinos. Siekiant didesnės įtraukties, būtina geriau pritaikyti švietimą darbo rinkos poreikiams ir teikti veiksmingesnę pagalbą bedarbiams, ieškantiems gero darbo“, – rašoma EBPO rekomendacijose Lietuvai.
Nurodoma, kad spartus visuomenės senėjimas ir gausi emigracija lemia darbo jėgos sumažėjimą po 1 proc. kasmet, todėl kylančias ekonomines problemas būtina spręsti kompleksiškai.
„Pensijoms skirta naujojo socialinio modelio dalis sustiprino pensijų sistemos tvarumą, tačiau beveik nesumažino skurdo senatvėje. Sveikatos apsauga prisideda prie pagyvenusių žmonių gerovės, tačiau ambulatorinė ir ilgalaikė priežiūra vis dar orientuota į ligonines. Poreikis tobulinti įgūdžius, ypač vyresnių darbuotojų, išryškina būtinybę sukurti plataus masto visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemą.
Didesnis vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas šeimoms leistų susilaukti daugiau vaikų ir pagerintų dirbančių tėvų galimybes darbo rinkoje. Migracijos politika, įskaitant tikslinį emigrantų informavimą ir liberalesnį požiūrį į imigraciją, galėtų padėti pristabdyti darbo jėgos mažėjimą“, – patariama Lietuvai.
