Vasarą startavęs ir pirmadienį pasibaigiantis projektas „Kryptis Lietuva“, jo rengėjų teigimu, siekė emigrantams parodyti, kad grįžtančių į Lietuvą laukia reali pagalba susirasti darbą bei integruotis į visuomenę.
Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybė sukūrė iniciatyvą „Nenoriu girtis, bet esu iš Telšių“, skatinančią telšiškius grįžti iš emigracijos, Alytuje įkurtas integracijos centras sugrįžusių į tėvynę emigrantų vaikams ir kt.
Skatina ne grįžti, bet... grįžti
Kadangi grįžti į Lietuvą panorusiems emigrantams gali būti keblu rasti darbą, projektas „Kryptis Lietuva“ grįžtantiems ir ieškantiems darbo rekomendavo kreiptis į Darbo biržą, į Europos užimtumo tarnybą arba į tarpininkavimo įdarbinant agentūras. Tačiau konkrečius darbo pasiūlymus teikė viso labo viena įmonė – „Hegelmann Transporte“.
Pastaroji įmonė, siūlydama emigravusiems lietuviams darbus, nuo vasario mėnesio sulaukė penkių užklausų iš Vokietijos, Ispanijos ir kitų šalių; ryšį palaiko su keliais iš jų.
Projektą rengusi Vyriausybės kanceliarija neslepia, kad pagrindinis projekto tikslas nebuvo skatinti emigrantus grįžti, o greičiau – pagerbti įmones, kurios gali padėti jiems grįžti.
„Čia tikslas galbūt buvo labiau identifikuoti ir paskatinti ir pačias nevyriausybines organizacijas, ir verslą atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, padedant sugrįžti iš emigracijos lietuviams tiek integruojantis, tiek konsultuojant. Tikslas buvo toks. Faktas, kad projekto tikslas nebuvo paskatinti sugrįžti, nes čia jau kiti dalykai. Tikslas – pagerbti veikiančias iniciatyvas“, - portalą tv3.lt informavo Vyriausybės kanceliarijos ryšių su visuomene skyrius.
Vyriausybės kanceliarijos teigimu, pradedant projektą, kreiptasi ir į Lietuvos verslo konfederaciją, ir į Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kad šie paviešintų kvietimą įmonėms teikti savo iniciatyvas.
Vis dėlto projekto tinklalapyje iniciatyva „Kryptis Lietuva“ pristatoma taip: „Vyriausybės kanceliarija skelbia apdovanojimus Kryptis LIETUVA ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padeda lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur.“
Vadina darbo imitavimu
Pasiteiravus, ar pasibaigus projektui ketinama įvertinti jo naudą, pavyzdžiui, kiek emigravusių lietuvių susidomėjo galimybe grįžti, ieškojo arba susidaro darbą tėvynėje, Vyriausybės kanceliarijos ryšių su visuomene skyriaus atstovai patikino, kad skaičiavimai atliekami nebus.
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė nepamatuotus projekto tikslus ir rezultatus vertina skeptiškai.
„Kiekvienas toks projektas turi būti pradėtas tik po to, kai atlikta kaštų ir naudos analizė, čia vienareikšmiškai. Vien kurti dėl gražaus internetinio puslapio ir uždėtos varnelės darbotvarkėje, kad, va, mes kažką padarėme, tai tikrai taip negalima daryti. Mes vis dar esame tokia šalis, kuri turi pinigus skaičiuoti, taupyti. Akivaizdu, kad mes negalime dirbti vardan paties darbo, o ne vardan rezultato“, - tv3.lt sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, jei neaiški projekto nauda, tai viso labo primena darbo imitavimą.
„Mano akimis, visos tokios iniciatyvos, kaip ir ši „Kryptis Lietuva“, yra daugiau darbo imitavimas ir bandymas parodyti, kad kažkas yra daroma. Nors realiai tai apie rezultatus negalvojama ir neaišku, ar tie rezultatai bus, jei nebus atliekami kažkokie baziniai dalykai, kurie atkurtų pačios Lietuvos valdžios reputacinį veidą ir motyvaciją likti, stengtis dėl savo šalies“, - pastebėjo pašnekovė.
Siūlo naikinti emigracijos priežastis
Verta pastebėti, kad „Kryptis Lietuva“ nėra nei pirmas, nei paskutinis į emigrantus orientuotas projektas. Pavyzdžiui, neseniai startavo realius darbo pasiūlymus svetur gyvenantiems tautiečiams siūlantis puslapis „Work in Lithuania“.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, svarbu, kad emigrantai turėtų galimybę vienoje vietoje rasti visą jiems svarbiausią informaciją apie galimybę grįžti, įsidarbinti ir integruotis, bet visos pastangos turi būti orientuotos į rezultatą.
„Imtis priemonių ir skleisti tą žinią reikia, bet tai turi būti labai apgalvota. Tos pastangos turi būtų labiau orientuotos į rezultatą. <...> Viena vieta, kur būtų detali informacija, atnaujinamos pozicijos ir jų variantai ir visa kita susijusi informacija, norintiems padėti verslą, grįžtantiems – naudinga. Tikrai yra nemažai emigrantų, kurie nori grįžti į Lietuvą ir čia imtis verslo“, - tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
Analitikė pastebi, kad kol kas ekonominis klimatas Lietuvoje neatrodo palankiai – nuolat kinta mokestinė sistema, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų gali atrodyti per mažas.
„Reikia galvoti, dėl ko gyventojai emigruoja, ir tvarkyti tas sritis, kurios turi būti sutvarkytos. Emigruojantys tautiečiai sveria savo pajamas čia ir svetur, atsižvelgia į savo išlaidas čia ir išlaidas svetur, jas lygina. Jeigu tas atotrūkis svetur yra daug didesnis, normalu, kad ekonominė motyvacija yra išvykti“, - kalbėjo ekonomistė.
