Tokiais sakiniais savo istoriją Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės psichologinės pagalbos ir informacijos centrui pradeda mūsų tautietis. Deja, tokios istorijos, nors vienos iš jų baigiasi laimingai, kitos – ne visai, nėra retos.
Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst., rodo Statistikos departamento duomenys.
Pradžia – švietimas
Kalbėdama Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, skirtame aptarti šiuolaikinės vergystės emigracijoje problematiką, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė akcentavo, kad prekyba žmonėmis – kompleksine problema. D. Asanavičiūtė su šiuo iššūkiu siūlo kovoti įtraukiant valstybės ir savivaldybių institucijas, užsienio organizacijas bei rūpinantis ugdymu šiuo klausimu.
„Raginu įtraukti prevencinę edukaciją švietimo sistemoje ir mokyklos programoje. Aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas, kraštų bendruomenes informacijos sklaidai, prevencinei edukacijai vykdyti. Bendruomenės savanoriai dažnai neturi trinkamos kvalifikacijos ir galimybių padėti patekus į šiuolaikinės vergystės tinklus, tačiau turi galimybes ir norus skleisti informaciją, kur kreiptis nukentėjusiems“, - posėdyje kalbėjo D. Asanavičiūtė.
Siūlo išnaudoti savo stiprybes
Vyriausiasis Lietuvos policijos kapelionas, kunigas Algirdas Toliatas neslėpė, kad labiausiai iš tiesų sukrečia tikros, gyvos emigrantų istorijos. Kunigas lietuviams siūlo atsižvelgti į savo stiprybes ir išnaudoti jas savo naudai.
„Yra tas girdėtas Šv. Mortos judėjimas, kuris prasiėjo Anglijoje. Manau, kad mums tai strategiškai labai svarbu, nes turime daug savo emigrantų ten, Londone, pasklidusių po visą Angliją. Principas yra toks, kad valstybė dirba kartu su bažnyčia, bet ne dėl to, kad tai į religiją nukreipta, o į tai, kad visi esame atsakingi“, - posėdyje siūlė A. Toliatas.
Pasak kunigo, svarbiausia emigracijoje esančių tautiečių problemas suvokti kaip prioritetą, o tada atsiras ir sprendimo būdai.
„Turime pliusą, kad esame maža šalis ir, jei mes norėtume, nesunkiai galėtume padaryti tokią sistemą, kad ir patys save apsaugotume, ir užbėgtume įvykiams už akių. Dar sunku pasakyti, kaip visos tos migracijos pajudės. Bet mes galėtume žengti vienu žingsniu į priekį. Kitas dalykas, turime stiprias IT technologijas. Ar negalėtume to išnaudoti? Ar tai negalėtų tapti mūsų stiprybės ženklu? Ar negalėtume padaryti įnašo į pasaulio bendruomenes, visuomenes? Manau, galėtume, jei tai taps mūsų prioritetas“, - teigė A. Toliatas.
Tinkamiausias kelias – institucijų bendradarbiavimas
Norint įveikti prekybos žmonėmis tinklus, geriau rūpintis emigrantų situacija svetur, Lietuvos generalinis komisaras Linas Pernavas siūlo kelti Lietuvos pareigūnų kvalifikaciją ir efektyviau išnaudoti tarptautinių institucijų bei agentūrų galimybes.
„Kaip policininkui, kuris įprastai dirba gatvėje, atpažinti šitą problemą? Turime išmokyti policininkus atpažinti šias problemas, jie turi žinoti, kaip atpažinti, kas vyksta, užduoti kontrolinius klausimus“, - siūlė L. Pernavas.
Taip pat, anot L. Pernavo, reikia stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, aukoms teikti kompleksinę pagalbą, o nukentėjusiems asmenims padėti socialiai reintegruotis į visuomenę. Taip pat generalinis komisas ragina rūpintis visuomenės švietimu ir įsitraukimo didinimu.
