Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst., rodo Statistikos departamento duomenys.
Beveik 72 proc. emigrantų yra 15-44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 37 proc. visų gyventojų.
Problema – tarpusavio santykiai
Kaip pastebi psichiatras prof. Dainius Pūras, beveik 30 metų gyvename tokioje visuomenės būsenoje, kai per didelis skaičius žmonių jaučiasi prastai ir todėl pasirenka savidestrukciją.
„Viena vertus, emigracija yra simptomas, kita vertus – gydymas. Emigraciją mes turime suprasti, kad atsidarius sienoms žmonės surado būdą save realizuoti kitaip. Dabar turime padaryti, kad Lietuva būtų žymiai geresnė vieta gyventi, negu yra. Sistemos, kurios atsako už geresnį gyvenimą Lietuvoje, kol kas tvarkomos. Jos įkaitės visokių senovinių dalykų. Tame tarpe ir korupcija, kurią žmonės gerai jaučia“, - KTU Europos instituto surengtoje diskusijoje kalbėjo D. Pūras.
Psichiatras mano, kad didžiausia lietuvių problema slypi tarpusavio santykiuose, nes žmonės nepasitiki vieni kitais, valstybe.
„Palinkėčiau, kad Lietuva atliktų namų darbus žmogaus teisių srityje, siūlau, kad mes pasinaudotume, jog esame europiečiai ir pagaliau pasinaudotume Europos vertybėms, kas ir yra vienas geriausių būtų mūsų problemas spręsti“, - siūlė D. Pūras.
Per aukšta kartelė
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo prof. Raimondo Kuodžio, laimė – skirtumas tarp realybės ir lūkesčių, bet akivaizdu, kad lietuviai turi problemų su abiem.
„Mūsų lūkesčiai yra labai dideli. Prieškariu lietuviai buvo tokie pat aktyvūs emigrantai. Mes buvome drąsi šalis, kuri drąsiai eksperimentavo emigruodami. Danų receptas paprastas – jie labai gerai valdo savo lūkesčius, jie džiaugiasi tuo, ką turi, jie nesitiki labai daug“, - diskusijoje kalbėjo R. Kuodis.
Tuo tarpu realybė, anot R. Kuodžio iš tiesų atrodo prastai, tačiau dėl to kalti mes patys.
„Žvelgiant siaurai, esame greičiausiai augusi šalis po įstojimo į Europos Sąjungą. Nemaža dalimi problemas susikuriame patys. Pradedant nuo pirmųjų nepriklausomybės metų – privatizacijos, žemės kilnojimo procesų. Tai čia yra pačių pasišaudymas sau į kojas. Kitas dalykas – politikų ignoravimas darbo klausimų, darbo vietų, atsainus požiūris į investicijas“, - teigė R. Kuodis.
Atsakymas – inovacijos ir investicijos
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad pagrindinės emigracijos priežastys – ekonominės, o svarbiausios – atlyginimai.
„Klausimas ir paprastas, ir nepaprastas tuo pačiu – kaip padaryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų aukštesni. Jeigu mes norime uždirbti daugiau, turime suskurti daugiau. Nebūtinai kiekio prasme, bet geresnius, inovatyvesnius, aukštesnės pridėtinės vertės produktus“, - diskusijoje siūlė R. Grajauskas.
Pasak ekonomisto, žmonės įvardina, kad skatinančiu pasilikti Lietuvoje atlyginimu laikytų dvigubai didesnį, nei turi dabar. Vadinasi, mano R. Grajauskas, jų lūkesčiai nėra nepamatuoti ir per aukšti. R. Grajauskas teigia, kad skatinant technologijų ir inovacijų sektorių Lietuvoje imtų veikti perspektyvios ir didelius atlyginimus mokančios įmonės, kurios sugebėtų paskatinti Lietuvos ekonomiką.
„Aukštųjų technologijų turime labai mažai, į jas neinvestuoja ne tik valdžia, bet ir verslas. Dabar siūlomos mokestinės lengvatos. Bet, jeigu nėra, kas sukuria tuos išradimus, lengvatoms nebus efekto, nes nėra kam kurti inovacijas. Auštųjų technologijų įmonėse atlyginimai gerokai aukštesni nei Lietuvos vidurkis. <...> Kai šitie sektoriai bus dominuojanti jėga, tai daugiau bus žmonių, kurie dirbs tose įmonėse, daugiau uždirbs, atgal išleis į ekonomiką, pamaitins kitus sektorius ir tada mes pamatysime aukštesni atlyginimų lygį“, - kalbėjo R. Grajauskas,
