Fintech – informacinių technologijų pramonė, kuri padeda kurti geresnius ir vartotojams palankesnius sprendimus. Finansų ministerija, Lietuvos bankas, „Investuok Lietuvoje“ ir kitos institucijos Seimo Migracijos komisijoje trečiadienį pristatė, kokių galimybių Lietuvai suteiktų lyderystė šioje srityje.
Masalas emigrantams
Kadangi Lietuvoje veikia palanki teisinė bazė, galima rasti talentingų darbuotojų, esame Europos Sąjungos narė, Fintech kompanijos čia sukūrė ir vis dar kuria šimtus darbo vietų. Specialistai čia mato ir galimybę pritraukti emigravusius tautiečius, bet parlamentarai tai vertina skeptiškai.
„Tokios kompanijos Lietuvoje jau pritraukė virš poros šimtų darbo vietų. Lietuvoje turime veikiančius didelius finansų technologijų centrus, pavyzdžiui, „Nasdaq“. Jeigu mes norime turėti inovatyvų centrą čia Lietuvoje, turime galvoti, kaip išlaikyti esamus talentus, kaip pritraukti žmones dirbti čia. Pirmas dalykas, kuris mums rūpi, tai grįžtamoji migracija – žmonės, kurie buvo emigravę ir grįžta čia. Taip pat – aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į Lietuvą iš ne ES šalių“, - posėdyje kabėjo Finansų ministerijos atstovas Martynas Pilkis.
Tačiau Seimo narys Rimantas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad Fintech nėra vienintelis būdas pritraukti emigravusius tautiečius, ir pasigedo kompleksiškesnio ministerijos požiūrio į problemą. Taip pat vis dar nėra aišku, kiek tiksliai emigravusių lietuvių galėjo pritraukti Fintech kompanijos.
„Nemanau, kad tai vienintelis instrumentas migracijai stabdyti, mažinti arba imigracijai skatinti. Kažkaip tai mes pristatome naujovę, ji gera, dėl jos niekas nesiginčija, jos plėtra sveikintina, bet mes nekalbame apie paprastesnius dalykus. Tai gal reiktų pristatyti kompleksiškesnį planą, parodant ne vieną priemonę“, - sakė parlamentaras.
Kur dėtis vyresniems?
Vienas svarbiausių klausimų – kaip Fintech galima integruoti regionuose, turint omenyje, kad šioje srityje reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Pasak „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos eksperto Mato Anužio, regionuose būtų galima telkti gamybos procesą.
„Mes regionuose pagrindiniu varikliu matome gamybą. Regionus užkurti galime investicijomis. Pagrindinės to priežastys yra žmonės. Jeigu kalbame apie Fintech, kalbame apie aukštą kvalifikaciją, kurios net kai kurie didieji mūsų miestai negali pasiūlyti. Ilguoju laikotarpiu, jeigu norime tapti Šiaurės ar Europos Fintech centru, reikėtų galvoti apie programas, kurios būtų labai orientuotos į tą segmentą švietime. Be tam tikrų švietimo iniciatyvų nebūtų galima pradėti“, - posėdyje sakė M. Anužis.
Čia pat kyla kita problema – jei Fintech sektoriuje patraukliausi jauni aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, ar tai reiškia, kad vyresniems asmenims durys įsidarbinti bus užvertos? Anot M. Anužio, kadangi šalyje stebimos darbo jėgos senėjimo tendencijos, metas galvoti apie mokymąsi visą gyvenimą ir persikvalifikavimą.
„Pasakyti, kad Fintech įmonės diskriminuoja vienaip ar kitaip neišeitų. Be abejo, mes kalbame apie startuolius, kur dažniausiai turimi omenyje jauni žmonės, bet tikrai jie niekada nėra diskriminuojami. Čia turbūt yra kompetencijų klausimas, o ne amžiaus klausimas. Turbūt reikia suprasti, kad Fintech nėra tam, kad spręstų šią problemą. Jeigu mes kalbame apie švietimą mūsų sistemoje, apie žmogiškuosius išteklius, kad pas mus matomas senėjimas darbo rinkoje. Reikėtų pradėti kalbėti apie mokymąsi visą gyvenimą ir apie perkvalifikavimą šitoj vietoj“, - teigė M. Anužis.
