Žurnalas „Reitingai“ pristatė daugiausiai moksleivių praradusių savivaldybių reitingą. Nuo 2000 m. iki 2017 m. kai kuriose savivaldybėse mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto. Retai apgyvendintų savivaldybių skaičius išaugo nuo 16 proc. iki 44 proc.
Per 17 metų mokinių skaičius šalyje krito nuo 604 tūkst. iki 330 tūkst., rodo Statistikos departamento duomenys.
Tapsime Mongolijos stepėmis
Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, Lietuvoje formuojasi naujos demografinės dykros, kuriose gyventojų tankumas beveik toks kaip Mongolijos stepėse – vos 2-5 gyventojai viename kvadratiniame kilometre.
„Artėja diena, kai daugelyje savivaldybių teliks po vieną darželį ir mokyklą, tai yra drama tiems regionams, drama mūsų valstybei, drama jaunuoliams. 1995 m. Ignalinos visoje savivaldybėje gyveno 3140 vaikų iki 10 metų, dabar – 1100. Panašus vaizdas Lazdijuose, Zarasuose, Varėnoje, Skuode“, - žurnalistams sakė G. Sarafinas.
G. Sarafinas pastebi, kad tuštėjančios mokyklos reiškia ir krintančią bendrojo ugdymo kokybę, nes sunku prisikviesti mokytojus į atokiai esančias nedideles mokyklas.
„Vaikai turi keliauti į mokyklą po 30 km, tai yra didžiulis trūkumas. Antras dalykas, jie gauna neblizgančią kokybę mokymo. Ir jis dar leisis. Kas blogiausia, kad tie vaikai, kurie baigia paribio savivaldybių mokyklas, turės mažiau šansų įstoti į aukštąsias mokyklas, nemokamas vietas universitetuose“, - tvirtino pašnekovas.
Tai pat problemų kelia perdėtai skirtingas moksleivių pasiskirstymas mokyklose. Kol vienose mokyklose mokosi net ir po 1,7 tūkst., kitose – po 30-40, sako G. Sarafinas. Jo teigimu, pasiekti mokymo kokybės pastarosiose mokyklose „pasiekti kokybės neįmanoma, nes skirtingus dalykus moko vienas ir tas pats mokytojas“.
Norėtų pritraukti emigrantų vaikus
Antroje vietoje pagal moksleivių mažėjimą esanti Neringos savivaldybė priversta uždaryti savo mokyklas ir taikytis su nykstančiu moksleivių skaičiumi – per dešimt metų iš 300 teliko 143. Vidutiniškai vienoje klasėje mokosi po 11 vaikų.
Šiuo metu savivaldybėje yra 4 ugdymo įstaigos – gimnazija, lopšelis, meno mokykla ir sporto mokykla. Pasak Neringos gimnazijos direktoriaus Simo Survilos, mokinių išties mažėja, tačiau tempas stabilizuojasi.
„Yra tas mažėjimas mokinių, niekas nepaneigs, nes jau šiemet nebeformavome Juodkrantėje pradinio ugdymo. Kas yra likę iš vaikų, atsivežame į Nidą. Bet pats mokyklos vaikų skaičius per 3 metus sumažėjo aštuoniais mokiniais. Bet čia dar nesakyčiau, kad drastiškas mažėjimas“, - tv3.lt kabėjo S. Survila.
Vis dėlto, anot gimnazijos direktoriaus, Juodkrantėje teko uždaryti mokyklą, teliko darželis, o Nidoje yra ir gimnazija, ir darželis, bet „faktas, kad skaičiai nedžiugina“.
„Mes visą laiką prašome savivaldybės pritarimo leisti organizuoti apgyvendinimą ir kviesti iš Lietuvos vaikus, nes yra Lietuvoje tikrai didžiulis procentas migrantų vaikų, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklose. Mes matome ir girdime iš savo kolegų, kad yra didžiulės socialinės problemos, vaikų nepriežiūra, jeigu jie lieka pas močiutes ar giminaičius. Mes svajojame apie mokyklą su bendrabučiu, bet kol kas dar nepavyko įtikinti kai kurių pozicijų, kad pritartų tokiam dalykui“, - teigė S. Survila.
Paklaustas, ar įgiję aukštąjį išsilavinimą jaunuoliai renkasi sugrįžti į gimtąją Neringą, S. Survila sakė, kad tokių tėra apie 1-2 proc.
Trūksta mokytojų, bet niekas neatsiliepia
Skuodo rajono savivaldybė – trečioje vietoje pagal moksleivių skaičiaus mažėjimą. 1883 mokiniams čia veikia 1 profesinė mokykla, 4 pagrindinės mokyklos, 1 progimnazija ir 3 gimnazijos. Apie 1996 m. veikė 36 ugdymo įstaigos.
Skuodo rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Aldona Jasienė sako pastebinti mažėjančias klases, tačiau mažėjimas nebe toks spartus kaip prieš 2-4 metus.
„Buvo ir iki 170 ir iki 200 per metus mažiau. Šiemet bebuvo nepilnai 100. Bet labai džiugina, kad ikimokyklinio ugdymo daugėja. Praėjusiais metais apie 40 daugiau atėjo, šiemet – apie 30 daugiau“, - tv3.lt kalbėjo A. Jasienė.
Nors dabar Skuodo rajone ugdymo įstaigų pakanka, A. Jasienė nuogąstauja, kad ilgainiui jas teks uždaryti.
„Priklausomai nuo to, kaip mokyklų tinklas dar Vyriausybiniu lygmeniu bus keičiamas, tai, ko gero, tos pagrindinės pamažu virs skyriais, o su laiku likviduosis. Šiaip visos pagrindinės mūsų yra renovuotos, geros, tvarkingos mokyklos ir būtų labai gaila“, - sakė pašnekovė.
Tuo tarpu mokytojų situacija Skuodo rajone kebli – dažnai jie dirba nepilnu krūviu, per kelias mokyklas. Trūksta kai kurių sričių specialistų, bet norinčių dirbti neatsiranda.
„Esam pasiskelbę, kad ieškome, bet niekas neateina. 1-3 savaitinės pamokos, tai niekas nenori. Dirba tie, kurie daug metų jau moko. Aišku, kokybė nėra tokia, kaip būtų specialistas, bet nėra kitos išeities“, - teigė A. Jasienė.
