Konferencijos metu išskirta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1990 iki 2017 metų sumažėjo 850 tūkst. Pirmoji emigracijos banga buvo 1990‒2004 metais, kuomet emigravo 310 tūkst., antroji banga 2005‒2016 metais – 370 tūkst. gyventojų. Gyventojų dar ir mažėjo dėl natūralių demografinių pokyčių. Vien pernai Lietuva neteko daugiau negu 28 tūkst. gyventojų, arba tiek, kiek gyvena Jonavos mieste.
Didžiausia grėsmė kyla dėl to, kad 2016 vieną pensininką išlaikė 3,5 dirbantieji, o 2030 metais, jei situacija nesikeistų, turėtų išlaikyti vos 2,2. Tai siunčia grėsmingus ženklus visai ekonominei sistemai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad 64,2 proc. išskyrė, jog Lietuvos didžiausia problema yra neadekvačiai didelės kainos lyginant su gaunamais atlyginimais. Taip pat daugiau nei pusė žymėjo, kad Lietuva kankina tokios problemos kaip žemi atlyginimai bei pensijos, emigracija.
Tuo tarpu didžiausią įtaką emigracijai turi ekonominiai motyvai.
Dėl to konferencijoje išskirti penkis metodai, kurie greitai paveiktų emigracijos mastus.
Svarbiausia – darbo apmokestinimas
Nustatyta, kad labiausiai paskatintų emigrantus grįžti į Lietuvą jiems pasiūlyta norima darbo vieta, už kurią mokamas panašų pragyvenimo lygį užtikrinantis atlyginimas kaip užsienyje. Taip mano 44 proc. Lietuvos gyventojų, kaip parodė „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa šių metų vasarį.
Apklausa taipogi parodė, kad visuomenė neigiamai vertina skirtingus mokesčius skirtingoms grupėms. 51 proc. mano, kad mokesčiai visiems turi būti vienodi nepriklausomai nuo profesijos.
„Du metus kartojuosi, bet būtinas žingsnis yra „Sodros“ lubos. Daug kam tai nesuprantama koncepcija, galvoja, kad tik turtingiausius žmones palies. Iš tiesų tai lengvata darbdaviams, kurie investuoja į žmones. Mūsų vis dar žemas santykis investicijų į BVP. Nors paskutiniu metu ir daug pranešama apie ateinamus investuotojus, atvažiuoja daug kompanijų ir į Vilnių, kurios ieško, kur atidaryti įmones. Pas mus darbštūs žmonės, Lietuvoje mažėja korupcijos, gera gyventi ir dirbti, bet kol neišspręsime mokestinių klausimų, mes nusileisime kitoms šalims. Lietuvoje nėra pakankamai gerai apmokamų ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, nes užsienio investicijos nuteka į tas šalis, kuriose taikomos „Sodros“ lubos ir talentus samdytis pigiau. Svarbu pasakyti, „Sodros“ lubos turėtų apčiuopiamą poveikį tik tokiu atveju, jei jos neviršytų 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), kitaip teigiamo efekto nepasieks“, ‒ įsitikinęs iniciatyvos „Lemiamas šuolis“ įkūrėjas ekonomistas Paulius Kunčinas.
Remiantis kitų šalių patirtimi, Lenkijoje „Sodros“ lubos siekia 2,5 VDU, Slovakijoje – 4,8 VDU, Vokietijoje – 1,7 VDU.
Jis taip pat pridėjo, apklausos išvados rodo, kad šiai dienai emigraciją labiausiai skatina kainų kilimas: atlyginimai auga sparčiau nei kainos. Būtent dėl to reikia telktis į aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, kur galima mokėti didesnes algas. Mat dabar darbo atlygis Lietuvoje, remiantis 2016 metų Eurostato duomenimis, yra keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis, 8 kartus mažesnis nei Norvegijoje.
„Siekiamybė kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, tai padidintų įplaukas į biudžetą. Ir būtų galima padidinti ir pensijas, ir atlyginimus mokytojams, gydytojams, valstybės tarnautojams“, ‒ kalbėjo jis.
Reikia pritraukti užsienyje dirbančius bei studijuojančius
Turi būti parengtas informacinis paketas užsienyje studijuojantiems ir dirbantiems lietuviams, o taip pat užsieniečiams. Darbo Lietuvoje pranašumus reiktų detalizuoti pagal profesines grupes: IT specialistams, mokslininkams, gydytojams, inžinieriams, finansininkams, kitoms grupėms. Atsakinga institucija turi parengti emigrantų ir užsieniečių pritraukimo programą, suplanuoti priemones ir jas įgyvendinti.
„Aš grįžau į Lietuvą po penkerių metų praleistų užsienyje. Gyvenau Briuselyje, Varšuvoje, Niujorkem Vašingtone. Sutikus bendraamžius iš Lietuvos kalba pasisukdavo apie galimybę grįžti į Lietuvą. Tačiau dažnai nuo realaus pasiryžimo grįžti žmones atbaido baimė nerasti Lietuvoje sau įdomios veiklos ir galimybių pritaikyti užsienyje įgytas žinias ir įgūdžius, bus sunku pradėti nuo nulio, liks neįvertinti. Dėl to svarbu komunikuoti, kad jų patirtys ir naujas ir kitoks požiūris yra reikalingas“, ‒ sakė „Kurk Lietuvai“ programos dalyvė Kristina Belikova.
Tiesa, ji pabrėžia, kad dar blogesnis scenarijus būtų, jog mes pasikviečiame talentus, jie grįžta, nusivilia ir išvažiuoja vėl. Dėl to svarbu ne tik komunikuoti, bet ir sukurti sąlygas, kurios leistų pagal turimą išsilavinimą uždirbti atitinkamą atlyginimą.
„Mes turime paskatinti jaunus žmones išvykti, pamatyti, apsisemti idėjų, bet sukurti sąlygas grįžti ir pasilikti Lietuvoje gyventi. Tada jie netik patys grįš, bet ir kvies kitus“, ‒ nurodė K. Belikova.
Galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos žmonių yra vienas svarbiausių argumentų užsienio investuotojams apsispręsti investuoti Lietuvoje ir kurti čia aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
Komunikacija išvykusiems ‒ „Mes jūsų laukiame“
Taip pat konferencijos metus išskirtas trečias punktas – išvykusieji iš Lietuvos turi gauti aiškią žinutę, kad jie laukiami. Komunikacijos priemonės turi būti pasirenkamos vadovaujantis geriausia kitų šalių praktika, kaip pavyzdžiui, Airijos įgyvendinta programa „Safe Home Ireland“, kur visa reikalinga informacija išvykusiems būtų suteikiama „vieno langelio“ principu.
„Kur galiu dirbti, į kokią mokyklą eis mano vaikas, kokią pagalbą gaus įsiliejant į Lietuvos švietimo programą, kaip rasti būstą ir kitokie žmonėms svarbūs klausimai turi būti atsakyti greitai ir paprastai“, ‒ sakė P. Kunčinas.
Rezidavimo Lietuvoje sąlygų tobulinimas
Daugelyje pasaulio valstybių imigracijos politika užima reikšmingą vietą valstybės vystymosi strategijoje, vis dažniau ją vertinant ir per ekonominę prizmę.
„Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. užsieniečių, tačiau iš viešosios erdvės matoma, kad akcentas yra ne skatinimas, o kontrolės. Tuo tarpu labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse užsieniečių daug daugiau, statistika dviženklė. Ir ten taip pat yra kontrolė, aukšti standartai. Tačiau, kas vyksta kitose valstybėse, tai vyksta arši konkurencija dėl kapitalo ir talentų“, - sakė migracijos ekspertas Linas Kliukas.
Tad jis išskiria tris reikšmingas imigrantų kategorijas. Pirmajai priklauso investuotojai, kuriantys pridėtinę vertę. Pasak eksperto, šiai imigrantų grupei atvykti trukdo sudėtinga ir paini sistema, daug institucijų, perteklinė įstatyminė bazė, per dideli reikalavimai smulkiam verslui.
Antroji imigrantų kategorija – darbuotojai. Užsienietį Lietuvoje trunka įdarbinti apie 3 mėnesius, ir darbo užmokesčio netolygumai, aukštos kvalifikacijos žmogui mokama iki 3 vidutinių darbo užmokesčių. Taip pat problema, kad kvalifikuotų darbuotojų sąrašas pagal profesijas, kurių trūksta, retai atnaujinamas.
Dėl to ir kyla problemos dėl trūkstamų specialistų.
Trečiajai imigrantų kategorijai priklauso studentai. Lietuvoje yra tik 2500 užsienio studentų, o taip pat, anot eksperto, net ir atvykę studentai nėra skatinami likti šalyje ir baigus studijas įsidarbinti.
Jis siūlo steigti vieną administruojančią įstaigą imigracijos politikai, atlikti išsamią analizę, kiek ir kokių užsieniečių mums reikia bei kaip juos pritraukti.
Taipogi trūksta išsamios ir prieinamos informacijos užsieniečiams.
Nori dar vienos institucijos
Paskutinis, penktasis siūlymas yra toks, kad demografinės padėties problema turi būti iškelta į strateginį vykdomosios valdžios lygmenį, o tam turi būti sukurta speciali institucija, atsakinga už migraciją ir investicijas. Pavyzdžiui, Žmogiškųjų išteklių ir investicijų ministerija, siūlo KTU Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas.
„Siūloma nauja žinyba būtų atsakinga už iškeltų demografinių ir investicinių uždavinių įgyvendinimą, horizontalų ir nuolatinį strategijos ir Vyriausybės sprendimų stebėseną. Panašiai kaip Europos reikalų koordinavimo klausimais stojimo į ES proceso metu Vyriausybės vadovas kassavaitiniuose pasitarimuose vadovautų prisiimtų įsipareigojimų stebėsenai“, ‒ sakė V. Ušackas.
Spaudos konferencijos dalyviai kalbėjo apie tai, kad šie penki veiksmai yra sąlyginai nesudėtingai įgyvendinami ir jie leistų sąlyginai greitai pasiekti, kad atvyktų į Lietuvą daugiau žmonių negu išvyktų. Tačiau tuo pačiu išskirti ir veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint pasiekti ilgalaikius efektus.
„Žinoma, būtina spręsti ir kitus klausimus, kurie užtikrintų ilgalaikius pozityvius demografijos rezultatus. Užtikrinti orią senatvę, vykdyti nuoseklią šeimos politiką ir padidinti gimstamumą, investuoti į talentus, aukštojo mokslo kokybę ir konkurencingumą, ugdyti piliečių sąmoningumą demografinėms problemoms ir įtraukti juos pačius į problemos sprendimą, įvesti dvigubą pilietybę“, ‒ kalbėjo spaudos konferencijos dalyviai.