2016 m. Lietuvą paliko per 50 tūkst. piliečių, toks emigrantų skaičius jau buvo pasiektas iki 2017 m. lapkričio, rodo Statistikos departamento duomenys.
Skaudžiai kirto darbo vietų mažėjimas
2000 m. Visagine gyveno beveik 30 tūkst. žmonių, o 2016 m. gyventojų sumažėjo iki 19 tūkst. Tačiau Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė tikina, kad šiuo metu Visagine gyvena per 22 tūkst. žmonių, o problema, kad Registrų centre pateikiama nevisai tiksli informacija.
„Šiandien Visagine gyvena 22 715 žmonių, aš vakar išsitraukia visus duomenis. Pagal statistiką mes turime 19 tūkst. Aš manau, kad mes nedirbame ir nėra tampraus ryšio su statistika, su Registrų centru, kad suregistruoti kiekvieną žmogų. Šiandien yra toje vietoje spraga. Šiandien dienai iš Visagino išvyksta gal mažiausiai“, - tv3.lt kalbėjo merė.
Vis dėlto emigracija šį miestą paliečią skaudžiai – 2011-2015 m. Visaginą paliko 9,56 proc. gyventojų. Miesto merės teigimu, tai lėmė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.
„Buvo priimta daug programų, išleista daug pinigų ne tik IAE uždarymui, bet ir įvairiausioms priemonėms. Tačiau rezultatas nebuvo pasiektas toks, koks buvo tikėtasi. Todėl, kad nebuvo sukurtos darbo vietos. Uždarant vieną didelę įmonę, branduolinį objektą, turėjo būti sukurtos darbo vietos, tai ir buvo pagrindinė problema, kodėl išvyko iš Visagino“, - teigė D. Štraupaitė.
Paklausta, kokiais būdais miestas kovoja su tuštėjimu, merė teigė, kad savivaldybė išeiviams ruošia atskirą tinklalapį, taip pat bendradarbiauja su verslu, siekdami sukurti kaip įmanoma daugiau darbo vietų. Pernai į Visaginą grįžo 32 gyventojai.
Kovoja su pasekmėmis, o ne priežastimis
2015 m. iš Klaipėdos emigravo 3 115 asmenų, 2014 m. – 2 644 asmenys. Nors Klaipėda patenka į daugiausiai gyventojų prarandančių miestų sąrašą, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas situaciją vertina optimistiškai ir teigia, kad savivaldybė ieško šiuolaikiškų būdų pritraukti išvykstančius.
„Klaipėda ieško savojo kelio ir turi savąjį receptą. Visų pirma, rengdama ekonominio proveržio strategiją iki pat 2030 metų, kur viena iš ambicingiausių pozicijų yra gyventojų skaičiaus didinimas vos ne iki 190 tūkst. Kūrimas patrauklių, šiuolaikiškų, gerai apmokamų darbo vietų, investicijų pritraukimas, socialinės infrastruktūros kūrimas. Natūralu, potencialas, kurį Klaipėda turi, tai uostas, su uostu susijusi veikla, infrastruktūra, išnaudojimas to optimaliu būdu“, - tv3.lt kalbėjo V. Grubliauskas.
Nors meras pripažįsta demografinę šalies problemą, jo teigimu, savivaldybės gali tik kovoti su pasekmėmis, o ne priežastimis.
„Mes labai žiūrime į savivaldą kaip vos ne į vienintelį gelbėtoją, ieškome recepto suvaldyti pasekmės. Bet už kadro lieka tos institucijos, struktūros, žinybos, nuo kurių nemažai priklauso priežastys, nuo ko mes dabar kenčiame“, - sakė pašnekovas.
Gerina emigrantų atžalų integraciją
Ne taip sparčiai kaip kituose miestuose, bet Alytus vis tiek atsisveikina su nemaža dalimis savo gyventojų. 2011-2015 m. Alytų paliko 3,96 proc. gyventojų. Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius mano kad savivaldybės nėra bejėgės suvalgyti dramatišką situaciją.
„Vienas dalykas, stengiamės užmegzti ir palaikyti pastovius ryšius su išvykusiais, komunikuoti, rodyti, kas pas mus vyksta, kokie pasiekimai, kokios naujos darbo vietos kuriasi, kokie konkursai, kur bet kas gali dalyvauti į pozicijas, kaip mes tvarkomės, kaip mes organizuojame miesto šventes, kokį kuriame mikroklimatą mieste“, - tv3.lt kalbėjo V. Grigaravičius.
Pernai į Alytų sugrįžo 559 žmonės, 70 iš jų – vaikai. Kaip pasakojo Alytaus meras, savivaldybė emigrantų atžalų integraciją gerina sukūrusi specialų centrą, kur vaikai gali papildomai mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, menų, kad greičiau pasivytų bendraamžius mokyklose.
Paklaustas, kiek prie paskatinimo grįžti emigrantams savivaldybė galėtų siūlydama aukštesnius atlyginimus, V. Grigaravičius teigė, kad ne savivaldybė kelia atlyginimus ar kuria darbo vietas.
„Bet mes siekiame padaryti palankias sąlygas ateiti investicijoms. Praeitais metais mes pasirašėme tris naujas sutartis dėl naujų investicijų, šiemet bus statomos naujos gamyklos, atsiras naujos darbo vietos“, - sakė meras.
Mokosi iš emigrantų
Įdomus pavyzdys šiame kontekste – Varėnos miestas, kurio meras Algis Kašėta sakė, jog siekdama pritraukti emigrantus grįžti, savivaldybė organizuoja susitikimus su išeiviais, kur mokosi iš jų patirties, išklauso lūkesčius ir pastabas.
„Mes taip pat skaudžiai išgyvename, kad gyventojų mažėja. Nelaukiame tų iniciatyvų, jų ir nebuvo anksčiau iš viršaus. Mūsų patirtis, mes jau treti metai iš eilės organizuojame kalėdiniu laikotarpiu susitikimą su išvykusiais gyventi laikinai, dirbti į kitus kraštus žmonėmis. Vienas iš privalumų tų susitikimų buvo, kad gaudavome pakankamai tikslią informaciją apie motyvus, apie planus, pastabas, ko tikisi iš savivaldybės, lūkesčius. Ta patirtis mums padėjo užmegzti kontaktą“, - tv3.lt pasakojo A. Kašėta.
2016 m. Varėną paliko 257 nuolatiniai gyventojai.
Kovą prieš emigraciją laiko pralaimėta
Prezidentūroje trečiadienį pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas, atskleidžiantis, kaip emigracija vertinama atskiruose šalies regionuose ir kaip savivaldybės yra pasirengusios susigrąžinti svetur išvykusius vietos gyventojus.
Tyrimo metu apklausti 44 iš 60 Lietuvos savivaldybių kontaktiniai asmenys, 13 grįžusiųjų migrantų ir 1005 piliečiai.
Tyrimas atskleidė, kad 59 proc. savivaldybių emigraciją laiko labai didele ekonomine ir socialine problema. Dideli emigracijos skaičiai labiausiai paliečia regionų socialinį, švietimo ir kultūrinį gyvenimus.
Taip pat paaiškėjo, kad dauguma savivaldybių jaučiasi pralaimėjusios kovą prieš emigraciją, todėl 59 proc. savivaldybių stengiasi ne pritraukti išvykusius emigrantus, o išlaikyti savo kraštiečius Lietuvoje.
Pusė tyrime dalyvavusių savivaldybių išsako norą susigrąžinti emigravusius tautiečius, tačiau savo tikslo neformalizavo. Tuo tarpu net 36 proc. savivaldybių neturi tikslo pritraukti išvykusius.
Tik 14 iš 44 tirtų savivaldybių turi mechanizmus, kurie padeda palaikyti ryšį su emigrantais, tačiau dažniausiai šiuo ryšiu įvardijamas savivaldybės internetinis tinklalapis. Ryšių palaikymo sus emigrantais dažniausiai imasi vietos gyventojai, patys buvę emigrantais.
48 proc. savivaldybių atstovų net nežino ir nesiaiškino, kokių poreikių turi grįžtantieji ar norintys grįžti migrantai.
