Skaičiuojama, kad išvažiuodami į kitą šalį, grįžti į Lietuvą neplanuoja apie 40 procentų lietuvių.
Lietuva greitai nesugrįš
Socialinių tyrimų Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis iš karto įspėjo, kad jo pasisakymas nebus pozityvus. O pateikiami skaičiai ir prognozės teikiančios viltį.
„Mano pasisakymas nebus šventinis. Tačiau aš noriu pasakyti, kad visos pastangos yra bergždžios. Palyginus dėl karo ir visais trėmimų, mes praradome žymiai daugiau žmonių dėl emigracijos. O viskas veikia ir funkcionuoja. Kadangi vidiniai mechanizmai neveikia, Pasaulio lietuviai yra ta jungtis, kuri gali darbą paskatinti“, - į susirinkusius Pasaulio lietuvių atstovus kreipėsi B.Gruževskis.
Visgi, ekspertas atkreipia dėmesį, kad šioje srityje greitų procesų tikėtis yra neįmanoma. „Demografinių procesų reguliavimui reikalingi kryptingi ir ilgalaikiai sprendimai. Greitų sprendimų šitoje vietoje nebūna. Galime pasiekti tik po 10 -15 metų. Ir išvykstama ir sugrįžtama siekiant geresnio gyvenimo. Kaltinti, šmeižti negalima. Toks yra pasaulis, geresnių ir blogesnių nėra. Tačiau sugrįžimui įtaką daro trys sąlygos: kur sugrįžti, tinkamos sąlygos ir tikėjimas, kad tave priims. Pagal tokią logiką turi būti formuojamos visos priemonės, jei norime saviškius sugrąžinti“, - pasakoja Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.
Komentuodamas duomenis, kurie parodo, kokio amžiaus asmenys emigruoja, ekspertas atskleidžia, kad piliečių veiksmuose yra užprogramuotas išvažiavimas, o ne parvažiavimas atgal į Lietuvą po kiek laiko. „Išvyksta tie, kurie dirba, iki 35 metų amžiaus. Tie kuri gimdo vaikus, kuria gynybinę sistemą, formuoja pajamų šaltinius visoms fondų rūšims. Ir jie išvažiuoja su šeimomis, neprojektuoja grįžimo, tik išvykimą. Tai galiu tiesiai šviesiai atsakyti: greitai grįžtančia mūsų šalis nebus“, - liūdnomis prognozėmis dalinasi B.Gruževskis.
Išvykusieji ir likusieji priešinami
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Stasys Tumėnas susirinkusiems Pasaulio lietuvių bendruomenių nariams išvardino jo manymu svarbiausias problemas ir jų priežastis.
„Nėra teisinga, kai emigracijos priežastimi įvardiname ekonomines priežastis. Taip, situacija gerėja, bet mažas atlyginimas tėra aiškiai matomas rodiklis. Kraupūs emigracijos skaičiai visų pirma rodo į žmonių reakciją valstybės atžvilgiu. Jie nemato savo vietos gimtoje šalyje, jie netiki, kad čia gali sukurti asmeninę gerovę, kurie tiesiogiai siejasi su visa visuomenės raida. Taip pat, dirbtinai yra supriešinai ir išvykusieji ir likusieji. Neva, vieni yra patriotai, o kiti sotesnio kąsnio ieškotojai. Tai pernelyg supaprastintas teiginys“, - sako Seimo narys.
„Lietuvoje neatsirado vidurinė žmonių grupė, kuri lemia gerą būvį. Tai turėtų būti valstybės prioritetas, o skurdi visuomenė tik didins atskirtį, o vėliau tai taps jau politine problema. Būtent šiandien turime vykdyti efektyvią reemigracijos politiką, skatindami šalies piliečių grįžimą į gimtinę, tikintis, kad jie investuos čia savo sukauptas lėšas. Per 26 savarankiškos valstybės metus mūsų mentalitetas mažai pakito, nes dalis žmonių tebesitiki stebuklingos valstybės rankos, dovanos ir pinigų. Turime nesnausti, nestebėti, bet veikti patys. Valstybės pareiga yra netrukdyti ir kiek įmanoma padėti“, - savo požiūrį dėstė Seimo narys S.Tumėnas.
Problema atsiremia į regionus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, nuo 2012 iki 2017 metų iš Lietuvos išvyko apie 150 tūkstančių gyventojų. Kurie, anot ministro Lino Kukuraičio, išvyksta dėl priežasčių susijusią su darbu.
Migracijos komisijos pirmininkė Goda Burokienė atskleidė, kad emigracijos stabdymas ir emigrantų pritraukimas atgal į Lietuvą yra vykdomas trimis ašimis: Seimo, Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės.
Vidaus reikalų ministerijos viceministras Giedrius Siurplys teigia, kad grįžtančios Lietuvos vizija galima tik prikėlus regionus.
„Noriu kalbėti apie regioninę Lietuvos politiką. Buvo toks atvejis, kai spaudoje pasirodė toks straipsnis, kuriame vienos savivaldybės verslininkai buvo susirūpinę padėtimi šalyje. Jų rūpestis buvo išreikštas todėl, kad neberanda darbuotojų, kurie dirbtų už minimumą“, - pasakoja viceministras.
„Kontekstą mes visi puikiai žinome, globalizacija, populiacijos senėjimas, Brexit. Lietuva ir jos regionai atsiduria didelėse lenktynėse su kitomis šalimis ir su didžiaisiais miestais. Dėl investicijų ir dėl žmonių juose. Ką mes turime? Turime skirtingas startines pozicijas. Kai kuriose savivaldybėse net nėra investicijų skyriaus. O kai kurios sukasi puikiai. Skirtingos kompetencijos ir kultūrinė situacija. Ką mes turėjome iki šiol? Mes visiems skirtingiems bėgimo būdams: asfaltu, gruntu, viduje siūlėme tuos pačius bėgimo batelius. Mes iškėlėme ambiciją, kad regionai būtų matomi ir konkurencingi“, - susidariusią situaciją nupiešė viceministras. Anot jo tik su Pasaulio lietuvių bendruomenių pagalba regionai gali būti prikelti.
Liūdnos prognozės
Dėl Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos sąjungos priežastimi atlikta tos šalies lietuvių apklausa parodė, kad Brexit paskatintą grįžimą į Lietuvą realiu laiko 7 procentai apklaustųjų. Tris kartus daugiau, 21 procentas apklausos dalyvių teigia, kad rinksis kitą šalį, bet ne Lietuvą. O 58 procentai apklaustųjų teigia, kad grįžimas į Lietuvą yra visiškai netikėtinas.
