Išvykstančiųjų eilė – ilga. Lietuva kiekvieną mėnesį praranda tūkstančius gyventojų. O grįžtančiųjų ne tiek jau ir daug. Jungtinę Karalystę pamėgę tėvynainiai neišsigąsta ir „Brexit“ baubo. Emigrantų nenoras ir nepasirengimas grįžti į Lietuvą jau įvardijami ir skaičiais. Londono Sičio Lietuvių Klubo atlikta apklausa rodo, kad dauguma Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių nerimauja dėl savo teisių išsaugojimo po „Brexit“, tačiau dėl to neskuba atsisukti į Lietuvą. Apie grįžimą dabartinėje situacijoje rimtai mąsto tik 7 procentai apklaustųjų, taigi mažiau nei kas dešimtas. Štai Londoną pasirinkusi Meda jokių abejonių neturi.
„Brexit tikrai nepaskatino manęs susimąstyti apie grįžimą į Lietuvą. Bent jau dabar, šiuo momentu, aš esu laiminga darydama tai, ką darau čia, Londone“, – sako M. Noreikaitė.
Tėvynė nesvetinga
Pasaulio lietuve save vadinanti, Edinburge gyvenanti Ieva taip pat sako, kad „Brexit“ nieko nelemia ir jos grįžti į Lietuvą neprivers.
„Apie grįžimą šiuo metu neskaitant atostogų negalvoju, bet laikas parodys. O jeigu ir grįžčiau, tai tikrai nebus šita politinė priežastis“, – sako Ieva Jokubaitytė. Tiesa, jaunos lietuvės mintis apie grįžimą ištrynė būtent situacija Lietuvoje. Tėvynė merginai esą nebuvo svetinga.
„Nusprendžiau grįžti, aplankyti tėvus ir galbūt pabandyti įsitvirtinti. Ir pabuvusi keletą mėnesių supratau, kad sunkoka žmogui tai padaryti. Nelabai esi laukiamas, turi jau būti labai apsisprendęs, kad nori būti Lietuvoje. Tiesiog dabar yra labai tas požiūris, kad kodėl tu čia grįžai. Jei grįžai, ta gal tau nepasisekė tenais? Taip pat labai daug darbų nebuvau pakviesta į interviu, ir labai buvo aišku – dėl to, kad buvau grįžus iš užsienio“, – dalinosi I. Jokubaitytė.
Emigracija lietuvių galvose
Apie tai, kad Lietuvoje sunku, kalba ir dalis tų, kurie čia dar gyvena. Pasirodo, ne vienas kelia sau klausimą apie emigraciją. „Taip, būčiau jaunesnė, būtų galimybės, tai tikrai važiuočiau. Nes Lietuvoje šalta, lietus lyja. Gerai ir Lietuvoje, bet...“ – kalbėjo viena lietuvė oro uoste. „Šiandien dar ne, bet jeigu situacija Lietuvoje nesikeis, tos galimybės tikrai neatmetam“, – sakė kita.
Nemenkas iššūkis
Valdžia tvirtina situaciją suprantanti ir stengiasi tiek stabdyti emigraciją, tiek ir užtikrinti, kad grįžtantys emigrantai vis tik norėtų pasilikti. Apklausa rodo, kad iš maždaug trijų šimtų tūkstančių Didžiojoje Britanijoje esančių lietuvių, apie grįžimą rimtai svarsto tik mažiau nei 30 000, kai pernai iš Lietuvos emigravo 50 000 žmonių.
„Taip, tai yra ilgas procesas, ne tik sustabdyti, bet ir susigrąžinti. Tai yra nemenkas iššūkis. Žmonių dalis, kurie yra išvažiavę, jie tikrai norėtų grįžti ir kaip pavyzdys, kurį turėtume spręsti net šių metų darbotvarkėje yra vaikų grįžtančių į mokyklas imigrantų vaikų integracija. Ar jie gali ir turbūt norėtų grįžti į tą pačią klasę, iš kurios išėjo ir ne du metus atgal būtų atbloškiami“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Valdžios pastangų vertintojai ir kritikai – pirmiausiai patys pasaulio lietuviai. Atvykę į Tėvynę jie sako, kad dėmesio vertų pasiūlymų jau išgirdo.
„Kalbėjo ir ūkio viceministrė, girdėjome signalus ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos dėl vaikų integracijos mokyklose, dėl kvietimo grįžti į konkrečias darbo vietas, „Investuok Lietuvoje“ ruošiama platforma su darbų pasiūla“, – sakė Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Tačiau tai – dar tik darbų ledkalnio viršūnė. Pasak pasaulio lietuvių, prieš kalbant, jog 7 procentai grįžtančiųjų yra mažai ir reikia daugiau, svarbiausia užduoti sau klausimą, ar mes pasirengę juos priimti.
„Aš pasigendu ir strategijos, programos ir konkrečių darbų, su sąlyga „Welcome back“ strategijos. Ar mes laukiame šitų lietuvių, ką mes siūlysime, jei jie netyčia visi 200 tūkstančių grįžtų? Ir vėlgi retoriškai, ką mes siūlome jiems sugrįžusiems. Ar turime pakankamai vaikų darželių, ar švietimo sistema juos galės pakankamai integruoti, ar nebus tai dar didesnė atskirtis ir patyčios. Lietuva, drįsiu teigti, dar nėra pasiruošusi sutikti savo šitokį didelį pulką lietuvių, kurie galėtų grįžti“, – sakė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Taigi, nenorėdama paleisti emigrantų Lietuva turi išmokti esminę pamoką. Geriausias būdas parsivilioti žmones yra pavyzdžiai, kad grįžusieji čia ne tik laukiami, bet ir sulaukia praktinės pagalbos bet kokiu iškilusiu klausimu.
