Eurostato duomenimis, 2016 m. 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Europos Sąjungoje pasiekė 71.1 proc. Paskutinį kartą aukštesniu rodikliu džiaugtasi 2008 m. – 70,3 proc. ES tikslas iki 2020 m. pasiekti mažiausiai 75 proc. dirbančiųjų lygį.
Lietuva kartu su Švedija, Vokietija, Čekija, Estija, Latvija ir Airija numatytus tikslus jau pasiekė. Lietuvos ekonomistų teigimu, labiausiai tai lemia aktyvesnė Lietuvos ekonomika. Tačiau prisidėjo ir emigracija.
Sėkmė – tik emigracijos sąskaita?
DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė komentuodama pateiktą statistiką pirmiausia primena, kad iš tikrųjų situaciją Lietuvoje – užimtumo lygį ir statistiką – labai koreguoja demografiniai procesai, visų pirma emigracija.
„Labai natūralu, kad tie žmonės, kurie neranda darbo Lietuvoje, paprasčiausiai išvažiuoja jo ieškoti kitur. Tai pagerina vietinę statistiką, nes sumažėja nedirbančiųjų ir statistiškai skaičius pagerėja.
Tad ir dėl emigracijos toks rodiklis ir dėl to, kad mūsų ekonomika atsitiesia sparčiau palyginti su kitomis šalimis. Jei iš tikrųjų pasižiūrėtume, tai Lietuva viena sparčiausiai augusių šalių po 2009 m. krizės. Tai reiškia, kad mūsų verslininkai staigiai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų. Mes ir nuo Rusijos embargo nukentėjome, bet ir prie to pakankamai operatyviai sureagavo verslininkai ir prisitaikė. Yra verslumo, aktyvumo pačios šalies viduje. To negalima visiškai nurašyti, nes tas matosi ir taipogi gerina samdą ir darbo rinkos rezultatus“, – išskiria analitikė.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas visgi didesnę reikšmę teiktų augančiai Lietuvos ekonomikai, o ne emigracijai. Anot jo, ji galėjo prisidėti tik šiek tiek.
„Iš esmės pirmiausia tai yra dėl to, kad apskritai mūsų ekonomika atsigauna ir užimtumas auga labai sparčiai. Praeitais metais turėjome patį didžiausią užimtumo prieaugį nuo prieškrizinio meto. Tai, kad mažėja populiacija, iš dalies prisidavė, bet kita vertus, kai mažėja populiacija mažėja darbo jėga ir mažėja užimtųjų potencialas, kuriuos mes galime darbinti.
Manyčiau, kad vis dėlto pagrindinė priežastis yra ta, jog įmonės tikrai vis daugiau noriai darbina darbuotojus. Laisvų daro vietų skaičius vis didėja ir tiek vidutinio amžiaus vyrai, tiek moterys beveik visi įsitraukę į darbo rinką. Tai čia pagrindinė priežastis. Galima sakyti, kad populiacija šiek tiek mažėjant prisideda, bet nemanyčiau, kad tai pagrindinis variklis, nes iš tikrųjų tai lemia daugiausia ekonominis aktyvumas ir tikrai jis yra labai stipriai padidėjęs paskutiniu metu“, – įsitikinęs ekonomistas.
Tuo tarpu analitikė Indrė Genytė–Pikčienė komentuodami rodiklius, pastebi ir neigiamų aspektų. Mat tai rodo labai ryškų darbuotojų trūkumą. Pasak jos, labai daug įmonių, ypač tokių, kurioms reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, negali vykdyti numatytos verslo plėtros vien dėl to, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
„Čia pagrindinis stabdis ir pagrindinis būtent toks neigiamas aspektas aukšto užimtumo Lietuvoje. Visgi natūralu, kai darbuotojų trūksta darbdaviai kelia atlyginimus ir stebime įspūdingus darbo užmokesčio augimo tempus – apie 8,5 proc. pernai ir pan. Darbdaviai konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Su tam tikru išsilavinimu“, – prideda ji.
Priešinga situacija – pietų Europoje
Tačiau jei kai kurios šalys gali džiaugtis numatytus tikslus pasiekusios anksčiau, kitos – dar toli gražu iki jų įgyvendinimo. Su žemiausiu įdarbinimo lygiu rikiuojasi Graikija (56,2 proc.), Kroatija (61,4 proc.), Italija (61,6 proc.) ir Ispanija (63,9 proc.).
DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė teigia, kad skirtinga situacija 6alyse, nes ir ekonomin4 sveikata 6alyse – skirtinga.
„Pietų šalys vis dar sunkiai stojasi po 2011–2012 m. nuvilnijusios valstybių sektoriaus finansų krizės. Labai daug struktūrinių problemų, kurias turi sutvarkyti ir dėl to tie procesai ten vystosi daug lėčiau, nedarbas Ispanijoje Graikijoje apskritai labai aukštas. Kitos šalys po 2009 m. krizės tikrai atsitiesė sparčiau ir yra tokių rimtesnių pavyzdžių. Bet kalbant bendrai apie ES, augimas ekonomikos vis dar yra lėtas, o kadangi ekonomika vystosi lėčiau, įdarbinimo procesas nėra toks aktyvus, koks buvo iki 2009 m. krizės. Tuo metu stebėjome tikrai žemą nedarbo lygį visoje ES“, – primena analitikė.
Rokas Grajauskas taip pat išskiria didelius užimtumo lygio skirtumus tarp šalių.
„Pietinėse šalyse užimtumas yra gerokai mažesniame lygyje dėl to, kad visgi įmonės dar vangiai darbina darbuotojus, lūkesčiai dar žemame lygyje ir rizikos prisiėmimo yra gerokai mažiau. Kai buvo priiminėjama 2020 m. strategija, nebuvo galvojama, kad šitas aukšto nedarbo laikotarpis užsitęs taip ilgai. Manau, kad jeigu nebūtų buvę tokios gilios krizės, tai užimtumo lygiai būtų gerokai aukštesni pietinėse valstybėse ir bendras europinis lygis būtų aukštesnis“, – sako jis.
Ar nepaslysime iki 2020 metų?
Nors ir anksčiau laiko pasiekėme iškeltus tikslus, iki 2020 m. liko dar 3 metai. Ekonomistų klausiame, ar negali nutikti taip, kad visgi skaičiai pasikeis ir tikslas bus neįgyvendintas.
I. Genytė–Pikčienė atskleidžia, kad rizikų yra, mat ateinančiam investuotojui itin svarbu, ar užteks darbuotojų.
„Lietuva kaip ir ant ribos šalis, nes gali būti, kad investuotojai pasirinks kokią nors šalį, kurioje yra daugiau darbo jėgos ir nedarbas šiek tiek aukštesnis“, – pastebi ji.
O R. Grajauskas mano, kad visgi nepaslysime, nes darbo jėgos trūkumo problema darosi aktualesnė ir gilesnė, Lietuvos ekonomikos augimas įsibėga.
„Užimtumas auga ir mes galvojame, kad ir šiemet ir kitąmet užimtumas turėtų toliau augti. Tokioje situacijoje, kai populiacija mažėja kiekvienais metais, o užimtumas auga, tas užimtumo rodiklis pas mus tik gerėti turėtų. Ir tai su ekonominiu ciklu susiję, nes ekonominis augimas įsibėgėja ir kažkokių rizikų šitam artimiausiu metu neturėtų būti. Jei būtų kokia netikėta ekonominė krizė ar geopolitiniai įvykiai – tai galbūt pakeistų situaciją. Visgi tai nėra bazinis scenarijus ir užimtumo rodiklis turėtų išlikti pakankami geras ateinančius kelis metus“, – patikino jis.
R. Grajausko nuomone, kalbant apie Lietuvą yra dar nemažo potencialo užimtumui augti dėl jaunesnių ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Nors pastarieji paskutiniaisiais metais į darbo rinką įsilieja vis aktyviau, Estijoje vyresnių žmonių aktyvumas didesnis, o kitose valstybėse ir geriau pasiskirsto studijuojančiųjų ir dirbančiųjų jaunimo skaičius.
Lietuvos tikslas buvo 72,8 proc., o 2016 m. Eurostato duomenimis Lietuvos užimtumo lygis siekia 75,2 proc.
