.jpg)
V. Bandis sako, kad laikas susirūpinti ir nuo kalbų apie emigraciją pereiti prie veiksmų: „Nuolatinis kartojimas, kiek išvyko ir kiek dar išvyks, neduoda naudos. Reikia daryti veiksmų planą, taisyti įstatymus, veikti“, – sako pasaulio lietuvių atstovė.
Išvyksta nepakeldami neteisybės
V. Bandis pabrėžia, kad emigracija – sudėtinga kompleksinė problema. „Tai ir socialinė, ekonominė nelygybė, neteisybės jausmas. Pavyzdžiui, žmonės mato, kad turtingųjų teismai tęsiami ir tęsiami iki senaties, o paskui nutraukiami. O tas, kuris kokią vištą pavogė, yra nuteisiamas kaip didžiausias nusikaltėlis. Toks neteisingumas Lietuvoje turi baigtis. Reikia labai daug visų pastangų“, – sako pašnekovė.
Tačiau ne visi emigruoja dėl skurdo ir neteisybės. Yra žmonių, kurie galėdami sau leisti dirbti iš bet kurio Žemės kampelio, renkasi tai daryti ne Lietuvoje. „Kiek yra žmonių, kurie dirba „patys ant savęs“, gal yra rašytojai, gal menininkai. Jiems turbūt geriau ir linksmiau, kur nėra taip šalta ir tamsu. Tiek ilgai neturėjome tos galimybės išvažiuoti. Atsimenu, kai gyvenau Vokietijoje ar Amerikoje, ir kas nors galėjo atvažiuoti aplankyti. Tai buvo didžiausia šventė pamatyti kitą šalį. Dabar tos galimybės atsirado ir žmonės puolė naudotis jomis. Tai, kad ilgai negalėjome kada užsigeidę pakeliauti, pamatyti pasaulio, labai paveikė lietuvius. Dėl to dabar jie skuba atsigriebti“, – mano V. Bandis.
Apie kompleksus ir pesimizmo geną
Pasaulio lietuvių atstovė sako, kad mūsų tautiečiai kenčia nuo pesimizmo. Taigi nemokėjimas džiaugtis gyvenimu – dar viena lietuvius svetur genanti priežastis.
„Reikia daugiau pozityvumo. Šiandien konferencijoje Seime ponas Vareikis pasakė labai gerai. Jis papasakojo, kaip nuvažiuoja į mokyklą ir paprašo mokinių paaiškinti, kokia yra Lietuva. Šie atsako, kad Lietuva yra mažytė. Tada Vareikis atsako: „Nustokime ją vadinti mažyte, ji yra Europos viduryje tiek plotu, tiek žmonių skaičiumi“. Mes visi turime tokį baisų savimi nepasitenkinimą, kompleksus. Šitą reikia keisti visų pirma. Man atrodo, kad dar nuo baudžiavos laikų kūprinamės ir lenkiamės, o ne išsitiesę einam į priekį. Toks mano 50 metų buvimo Lietuvoje įspūdis. Esame pilni nepasitikėjimo savimi, nuolankumo. Tokio prigimtinio nuolankumo ten, kur jo visiškai nereikia. Mūsų gal genuose tas nuolankumas ir pesimizmas yra“, – svarsto V. Bandis.
Sugrįžtantieji susiduria su sunkumais
V. Bandis sako, kad dažnai iš emigracijos sugrįžę lietuviai atsikrato savo pesimistiško požiūrio į gyvenimą. „Aš matau žmones, kurie išvažiavo studijuoti, grįžo atgal arba verslininkai, kurie po buvimo užsienyje sukūrė verslus Lietuvoje. Jie visi turi daugiau rįžto, užsispyrimo, pasitikėjimo savimi. Mes turime išmokti laimę sukurti patys, žiūrėti optimistiškiau, linksmiau į gyvenimą. Tada ir išvažiuoti laimės ieškoti kitur nereikės. Lietuvoje yra kuo džiaugtis. Jei viduje turi pozityvumo, gali viskuo džiaugtis – ir gamta, ir oru, ir galimybėmis“, – sako V. Bandis.
Pašnekovė taip pat ragina sukurti išvykusiems žmonėms galimybes sugrįžti nepatiriant nuostolių ir psichologinio spaudimo. „Reikia užtikrinti, kad jie galėtų parsivežti savo santaupas be jokio apmokestinimo, kurti čia verslą geromis sąlygomis. Čia svarbu Mokesčių inspekcijos požiūris į tai ir įstatymai. Vietiniai taip pat yra nelabai gerai nusiteikę sugrįžtančių atžvilgiu. Tarsi yra „jie“ ir esame „mes“. Kad daugiau žmonių norėtų grįžti, turi keistis čia gyvenančių lietuvių požiūris į juos“, – teigia Pasaulio lietuvių atstovė.
Pati V. Bandis į Lietuvą grįžo prieš 50 metų ir sako niekada nesigailėjusi. „Buvau vaikas, kai per karą tėvai išvežė į Vokietiją. Po to išvykome į Austriją, vėliau emigravome į Ameriką ir vėl grįžome į Vokietiją. Visą laiką jaučiau, kad noriu atgal į Lietuvą. Ir kai tik atgavome nepriklausomybę, tą ir padariau. Niekada nesigailėjau savo sprendimo. Man tai tik džiaugsmą atnešė“, – tikina V. Bandis.
