Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė teigia, kad tikisi, kad šį kartą valdžia iš tikrųjų imsis veiksmų, o ne tik deklaruos idėjas.
„Džiaugiuosi, kad pirmą sykį per ketvirtį amžiaus skiriamas dėmesys susikaupusiems demografiniams klausimams. Turime didelę viltį, stebintys demografinius procesus, kad vis dėl to, šį sykį nesibaigs viskas kalbomis. O bus pradėta dirbti ir pagaliau priimami sprendimai. Vis dėl to turime pripažinti, kad mes labai vėluojam ir labai vėlai reaguojam į problemas“, - sako V.Stankūnienė.
VDU atstovė tikina, kad Lietuvos nykimo skaičiai siunčia prastą žinutę tiek pasauliui, tiek užsienyje gyvenantiems tautiečiams.
„Kai „Eurostat“ paskelbia, kad nykstam, ir nyksim sparčiausiai tarp ES, ir net esame vieni lyderiai pasauliui. Tai žinia ir investitoriams ir tėvynainiams, kurie gyvena užsienyje, bet nori sugrįžti. Bet tokiais duomenimis mes pareiškiame, kad tikrai esame nykstanti visuomenė“, - sako ekspertė.
Ekspertė taip pat tikina, kad gyventojų amžiaus struktūra kinta itin greitai ir neigiamai. „Mes ir toliau užprogramuojame savo nykimą, kuris pasirodys amžiaus struktūroje. Per intensyvią emigraciją itin sumažėjo jaunimo, nėra kam kurti šeimų, nebus kam gimdyti vaikų. Labai sumažėjo vaikų skaičius. Amžiaus struktūra yra taip deformuota, kad žmonės, virš 50 metų, tampa pagrindine mūsų populiacijos dalimi. Ir toliau ją keis gerokai mažiau pelninga gyventojų populiacija“, - teiga V.Stankūnienė.
VDU atstovė taip pat tikino, kad net ir grįžtantys emigrantai, dar kartą susikrauna dokumentus ir palieka šalį. „Jeigu kalbam apie reemigraciją, , tai jeigu nesikeičia ekonominės aplinkybės čia, pas mus grįžtantys emigrantai vargu ar į tą patį vandenį įlips. Mūsų tyrimai rodo, kad apie 80 proc., kurie bando sugrįžti, jie emigruoja vėl“, - Seimo diskusijoje sakė V.Stankūnienė
Valdžia turėtų atsiprašyti tautos
Migracijos ekspertas Dainius Paukštė tikina, kad politikai nesupranta tikrosios problemos masto.
„Tauta yra gyvas organizmas ir tarptautiniai ekspertai šiandien pasakė aiškiai, mūsų tauta yra reanimacijos palatoje. Bet politikai su ligoninėje esančiais ligoniais elgiasi taip, lyg, jie gali dalyvauti olimpiadoje. Jie priima tokius sprendimus, lyg tauta būtų sveika“, - sako D.Paukštė.
Migracijos ekspertas tikino, kad vienas iš pirmųjų darbų turi būti migracijos komisijos statuso pakeitimas į komitetą ir spręsti svarbiausius klausimus.
„Tai turėtų būti svarbiausias komitetas Seime. Kitas dalykas, svarbus ir būtinas, be kurio permainų nebus, tai realus padėties įvertinimas. Reikia suprasti tai, kas įvyko per 25 metus, reikia pagaliau atsispirti nuo dugno. Mes turime atsiprašyti tautos, kad buvome tokie nedėmesingi. Migracijos klausimai turi tapti visoms valstybinėms struktūroms esminiais. Kiekviena institucija uri turėti migracijos pagreičius sprendžiančius padalinius. Kiekviena savivaldybė turi žinoti tikrąją padėtį“, - sako migracijos ekspertas.
Migracijos ekspertas Dainius Paukštė taip pat siūlo vienos institucijos įkūrimą
„Reikia centralizuoti migracijos klausimus, daug auklių, vaikas be galvos. Už emigraciją atsakingos skirtingos ministerijos. Tačiau reikia sukurti vieną instituciją, kuri užsiimtų visais šios problemos klausimais
Migracijos srautai nuo ekonomikos nebepriklauso
Kalbant apie emigracijos situaciją, pastaraisiais metais stebima nauja tendencija – emigracijos srautams įtakos nebeturi šalies ekonominiai rodikliai, teigia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
„Ypač nerimą keliančios tendencijos yra pastaruosius dvejus-trejus metus. Pirmą kartą stebime tendenciją, kai emigracija nekoreliuoja su ekonominiais rodikliais, tai yra ekonominiai rodikliai auga, BVP, atlyginimų augimas yra vienas didžiausių Centrinėje Europoje, mažėja nedarbas, bet paraleliai auga ir emigracija ir auga labai sparčiais tempais“, – sakė A. Sipavičienė.
Anot A.Sipavičienės, ši situacija rodo, kad šalies ekonomikos augimas yra labai netolygus. „Jį junta tik labai nedidelė gyventojų grupė, o kitų gyventojų situacija net blogėja“, – tvirtino pranešėja.
Ji citavo naujausią Europos Komisijos ataskaitą apie Lietuvą: skurdas ir socialinė atskirtis yra viena didžiausių, pajamų nelygybė auga greičiausiai, trečdalis Lietuvos gyventojų yra ties skurdo riba, mokesčių vengimas vienas didžiausių ES, labiausiai apmokestinami tie, kurie uždirba mažiausiai. „Tad nenuostabu, kad sparčiai mažėja žmonių, kurie jaučiasi reikalingi Lietuvoje. Žmogaus studijų centro duomenimis, nuo 2008 metų tokių sumažėjo nuo 62 proc. iki 42 procentų“, – sakė A.Sipavičienė.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė teigė, kad nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar iš šalies išvyko per 900 tūkst. arba beveik ketvirtadalis gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, vien pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, o per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų.
„Neto migracija, tai yra grynieji nuostoliai dėl emigracijos – 680 tūkst. gyventojų. Pagal neto emigracijos rodiklius tūkstančiui gyventojų, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, ir tai daro jau daugiau nei dešimtmetį“, – tvirtino specialistė.
Anot jos, didžiausia problema – emigrantų struktūra. Iš šalies išvyksta jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausiausių profesijų atstovai. „Todėl ir pasekmės yra atitinkamos – visuomenė sensta, blogėja kiti demografiniai rodikliai, darbo jėgos ima trūkti visuose sektoriuose“, – vardijo A.Sipavičienė.
