Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kelerius metus gerokai išaugo ir dabar viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau taip pat pastebimai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl to nenuostabu, kad 2–3 kartus didesniu atlyginimas užsienyje vilioja lietuvius.
Populiari Vokietija ir Olandija
Paklausta apie populiariausias šalis, kurias renkasi lietuviai, „CV banko“ Personalo ir rinkodaros departamento vadovė Raimonda Tatarėlytė išskyrė didžiąsias Europos šalis.
„Lietuviai dažniausiai renkasi Vokietiją, Olandiją, Daniją ir kitas Skandinavijos šalis. Greičiausiai tokiam pasirinkimui įtaką daro siūlomi atlyginimai, kultūra. Anksčiau buvo labai populiari ir Jungtinė Karalystė, tačiau šiuo metu turime mažiau skelbimų į šią šalį. Dalinai tai gali būti susiję su Brexit“, – komentavo rinkodaros vadovė.
Ji teigė, kad labiausiai žmonės ieško darbo pozicijų sandėliuose, populiarūs išlieka sezoniniai darbai vasaros sezonu.
„Daugiausia kandidatų siekia įsidarbinti į įvairias darbininkų pozicijas sandėliuose (pakuotojai, rūšiuotojai, linijos darbuotojai, sandėlių darbuotojai ir pan.).
Taip pat paklausūs įvairūs statybos specialistai, vairuotojai. Gan populiarūs ir sezoniniai darbai vasarai. Ypač prieš pandemiją tai buvo aptarnavimo, maitinimo, turizmo sektoriaus darbai, kurių dėl pandemijos stipriai sumažėję. Jeigu visos šalys grįš vėl į vėžes, labai tikėtina, kad tokie darbo pasiūlymai vėl taps labai populiarūs“, – prognozavo R. Tatarėlytė.
Jos teigimu, siūlomas darbo užmokestis gali skirtis priklausomai nuo pozicijos ir šalies. Tačiau didžiausi atlyginimai fiksuojami Skandinavijoje ir Vokietijoje.
„Didžiausi atlyginimai Skandinavijoje, Beniliukso šalyse bei Vokietijoje. Pavyzdžiui, statybos darbuotojai – nuo 2000 Eur „į rankas“, automechanikai apie 2500 Eur „į rankas“, krautuvo vairuotojai – nuo 1600 Eur „į rankas“, dažytojai–smėliuotojai (Prancūzija) – nuo 3000 Eur „į rankas“ ir t.t. Aišku, jeigu imtume aukštos kvalifikacijos darbuotojus ar vadovus, atlyginimai prasideda nuo 2500 Eur „į rankas“, priklausomai nuo pozicijos ir šalies“, – pasakojo R. Tatarėlytė.
Situacija pasikeitė Jungtinei karalystei išstojus iš ES
„Dirbkuzsienyje.lt“ personalo atrankos specialistas Žilvinas kalbėjo, kad įsidarbinti užsienyje nėra sudėtinga, jei pasirenkamos tinkamos personalo atrankos įmonės.
„Kadangi turime sutartis su Nyderlandų, Vokietijos, Didžiosios Britanijos kompanijomis, tad darbo pasiūlymų turime nuolatos, o įdarbinti galime per savaitę. Be to, darbdaviai pasirūpina apgyvendinimu pirmai pradžiai.
Padedama ir su kelionės organizavimu. Specializuojamės į pagalbinius darbus sandėliuose, fabrikuose, vairuotojams, kur patirtis nėra reikalinga, kadangi atvykus, darbuotojas yra apmokomas“, – pasakojo Žilvinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad mokantys anglų kalbą renkasi Olandiją, o turintiems rusų kalbos įgūdžių rekomenduojama Vokietija.
„Jeigu paminėtume užsienio kalbos mokėjimą, susikalbantys angliškai dažniausiai renkasi Olandiją, kadangi tai yra anglakalbė šalis ir didžioji dalis darbdavių nori, kad atrinktume kandidatus, turinčius anglų kalbos komunikacinius įgūdžius. Na, o Vokietijoje galime darbinti ir darbuotojus, nemokančius anglų kalbos, arba su rusų kalbos komunikacijos įgūdžiais“, – aiškino Žilvinas.
Jo teigimu, emigruojančių darbuotojų skaičius išlieka panašus, tačiau dabar žmonės dažniau renkasi darbus Olandijoje ir Vokietijoje.
„Iki Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, didžioji dalis tautiečių rinkosi šią kryptį, na, o po „Brexit“, žmonės dažniausiai renkasi darbus Olandijoje arba Vokietijoje. Labiausiai domimasi nekvalifikuotais darbais. Tai yra įvairūs darbai logistikos sandėliuose, fabrikuose, spaustuvėse. Darbo pobūdis – užsakymų surinkimas ir komplektavimas, produktų kokybės kontrolė, rūšiavimas, pakavimas ir panašiai“, – aiškino personalo atrankos specialistas.
Jo teigimu, Olandijoje ir Vokietijoje darbo užmokestis yra panašus ir vidutiniškai siekia 12–13 Eur į valandą. Be to, papildomai mokama vidutiniškai 50–100 proc. už viršvalandžius, už darbą šeštadieniais, sekmadieniais bei naktines pamainas.
Didžiausias bazinis darbo užmokestis esą yra Didžiojoje Britanijoje. Čia jis siekia vidutiniškai apie 12–14 svarų per valandą. Tai būtų 14,3–16,7 euro per valandą, nuo 572 eurų per savaitę arba apie 2300 eurų per mėnesį.
„Tačiau norint legaliai dirbti šioje šalyje, reikia turėti specialų statusą. Be to labai svarbu darbintis su užsienietiška darbo sutartimi, kadangi tik tokiu atveju darbuotojas turės pilną sveikatos draudimą ir socialines garantijas toje šalyje. Darbinantis komandiruočių principu per lietuviškas sutartis, sveikatos draudimas užsienyje nepriklauso ir darbuotojas gali gauti viso labo pirmąją pagalbą“, – paaiškino Žilvinas.
Reikšmingos ir Skandinavijos šalys
„Headex group“ Personalo ir rinkodaros departamento vadovė Toma Stonkienė svarstė, kad tinkamiausia šalis lietuviams, ieškantiems nekvalifikuoto darbo užsienyje, yra Vokietija. Taip pat patrauklios šiaurės Europos šalys.
„Vokietijoje nekvalifikuotiems darbuotojams dažnai nėra keliami aukšti reikalavimai ar nėra reikalingos užsienio kalbos žinios, todėl rasti darbą nėra sudėtinga. Taip pat Lietuvos įdarbinimo įmonėms plačiai bendradarbiaujant su Vokietijos kompanijomis atsiveria ir didelis pasiūlymų spektras.
Antroje vietoje yra Skandinavijos šalys – Norvegija ir Švedija, kuriomis domisi virš 25 proc. kandidatų. Šiose šalyse daugiausiai vyrauja pasiūlymai statybų sektoriuje, kur darbuotojus dažnai suvilioja dvigubai, kartais net trigubai aukštesni atlyginimai. Trečioje vietoje pagal populiarumą yra Nyderlandai, kur aplikacijų kiekis sudaro apie 5 proc.“ – teigė T. Stonkienė.
Anot jos, itin populiarios yra pakuotojų ir sandėlio darbuotojų, taip pat statybos sektoriaus ir montuotojų ir vairuotojų pozicijos.
„Remiantis pastarojo mėnesio duomenimis, daugiausiai žmonių užsienyje kandidatuoja į darbus logistikos arba gamybos įmonėse. Daugiausiai kandidatų sulaukia pakuotojo ir sandėlio darbuotojo pozicijos. Toliau pagal aplikantų kiekį populiariausios yra įvairios statybų sektoriaus bei montuotojų pozicijos. Taip pat vieno didžiausių aplikantų kiekių sulaukia ir vairuotojų pozicijos“, – pasakojo departamento vadovė.
Aukščiausi atlyginimai – už jūrų
Aukščiausi atlyginimai yra siūlomi Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat stebina algos Islandijoje.
„Aukščiausi atlyginimai nekvalifikuotoms pozicijoms šiuo metu siūlomi montuotojams Jungtinėje Karalystėje ir JAV 3000–3500 Eur į rankas. Taip pat Islandijoje įrenginių operatoriams nuo 3400 Eur į rankas bei statybų sektoriaus darbuotojams vidutiniškai nuo 3000 Eur į rankas“, – kalbėjo T. Stonkienė.
Didžiausio populiarumo sulaukiančios pozicijos aukščiausius atlyginimus skiria Vokietijoje, ten taip pat siūlomi ir aukšti atlygiai vadovams.
„Aplikantus labiausiai dominančių pozicijų – pakuotojų ir sandėlio darbuotojų – aukščiausi atlyginimai šiuo metu yra Vokietijoje, kur pakuotojams yra siūloma nuo 1800 Eur į rankas, sandėlio darbuotojams nuo 1600 Eur į rankas. Kvalifikuotoms pozicijoms aukščiausi atlyginimai yra siūlomi Vokietijoje projektų vadovams nuo 4500 Eur į rankas“, – atkreipė dėmesį T. Stonkienė.
Dabar žemiausias atlyginimas yra fiksuojamas Kanarų salų viešbučiuose dirbantiems darbuotojams, taip pat pozicijoms Turkijoje ir Latvijoje.
„Remiantis CV banko duomenimis, šiuo metu žemiausias siūlomas atlyginimas nuo 400 Eur į rankas yra Kanarų salose aptarnaujančiam personalui viešbučiuose. Kiek aukštesnis atlyginimas Turkijoje nuo 700 Eur įmonės atstovams bei Latvijoje maždaug nuo 900 Eur moderatoriams“, – pabrėžė departamento vadovė.
Ji teigė, kad dažniausiai darbuotojai išvyksta dėl aukštesnio darbo užmokesčio, noro įgyti patirties ir pažinti naujas vietas.
„Dažniausias dirbti užsienio šalyse skatinantis motyvas – konkurencingas darbo užmokestis. Taip pat darbuotojai vyksta įgyti tarptautinės darbo patirties, pamatyti pasaulio, juos motyvuoja kitų kultūrų patyrimai“, – komentavo T. Stonkienė.
Išskiria motyvaciją ir atsakingumą
R. Tatarėlytė paaiškino, kad darbdavių keliami reikalavimai priklauso nuo darbo pozicijos, reikalinga fizinė ištvermė ir įgūdžiai.
„Jeigu tai darbininkų pozicijos (pagalbiniai darbininkai, gamybos darbininkai, statybos darbininkai, krovėjai ir t.t.), tuomet prie reikalavimų dažniausiai minimos asmeninės savybės, kaip darbštumas, punktualumas, fizinė ištvermė, atsakingumas.
Jeigu tai aukštesnės kvalifikacijos darbai (inžinieriai, statybų vadovai, klientų aptarnavimo specialistai, programuotojai ir t.t.), tuomet, aišku, reikalingos žinios ir įgūdžiai, susiję su darbo pozicija, patirtis tame darbe bei dažniausiai užsienio kalba (anglų, rusų, lenkų – priklausomai, su kokiais darbuotojais dirbs ar su kokiais klientais teks dirbti)“ – vardijo R. Tatarėlytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dokumentus tvarko specialios įdarbinimo įmonės, tačiau didelė dalis logistikos ir statybos įmonių darbdavių dokumentus sutvarko patys.
„Darbininkus ar statybos srities specialistus dažniausiai įdarbina specialios įdarbinimo įmonės, kurios sutvarko visus reikiamus dokumentus, todėl pačiam darbuotojui tuo nereikia rūpintis. Taip pat nemažai logistikos, statybų įmonių yra Lietuvos darbdaviai, tačiau renka komandas darbams užsienyje, kur vykdo savo projektus. Šiuo atveju viską taip pat sutvarko pats darbdavys“, – aiškino R. Tatarėlytė.
T. Stonkienė tikino, kad pasirašius darbo sutartį su Lietuvoje esančia darbuotojų nuomos ir rangos įmone sunkumų užsienyje esą nekils.
„Užsienyje dirbti nėra sudėtinga tuo atveju, jeigu darbo sutartis pasirašoma su Lietuvoje esančia darbuotojų nuomos ir rangos įmone. Tokiu atveju žmogus išvengia rūpesčio dėl sklandaus darbo sutarties pasirašymo, gyvenamosios vietos paieškos ar įvedimo pačioje darbo vietoje.
Jam viskas suprantama ir aišku. Dar būdamas Lietuvoje jis jau žino kur gyvens, kas pasitiks atvykus ar palydės į darbo vietą bei papasakos ką ir kaip reikės daryti“, – pasakojo T. Stonkienė.
Ji pabrėžė, kad darbdaviai labiausiai išskiria motyvaciją ir atsakingumą, taip pat didelis privalumas yra darbo patirtis.
„Lūkestis iš darbdavio – darbuotojo motyvacija ir atsakingas požiūris į darbo pareigas. Tuo atveju, jeigu ieškomos konkrečių kompetencijų reikalaujančios pozicijos, darbo patirtis yra privalumas. Svetimos kalbos žinios tikrai reikalingos ne visuomet. Neretai darbo vietoje laukiantys vadovai kalba lietuviškai. Todėl kalbos žinių reikia minimalių, kiek reikalinga apsipirkti parduotuvėje“, – teigė T. Stonkienė.
Srautai nuolat kinta
R. Tatarėlytė minėjo, kad kalbant apie užsienio įmones, ieškančias specialistų ar vadovų, kai norima, kad žmogus persikeltų į įmonės šalį, viskas priklauso nuo darbdavio.
„Dalis darbdavių pasirūpina darbuotojo įforminimu, apgyvendinimu bent pirmus kelis mėnesius ir panašiai. Kiti darbdaviai viską palieka pačio darbuotojo atsakomybei – jis pats turi susižiūrėti, ar reikalingi papildomi dokumentai, turi susirasti sau būstą ir panašiai. Iš esmės, įsidarbinti užsienyje nėra sudėtinga, tačiau čia kaip ir bet kuriuo darbu – turi būti geriausias kandidatas iš visų, kad laimėtum konkursą ir tave priimtų“, – komentavo rinkodaros atstovė.
Jos duomenimis, skelbimų dėl darbo užsienyje skaičius buvo mažesnis dėl pandemijos, nemažai darbuotojų bijojo užsikrėsti.
„Skelbimų užsienyje kiek sumažėjo, tačiau tam iš esmės įtaką darė pandemija – žmonės arba negalėjo dirbti užsienyje dėl ribojimų, arba nenorėjo rizikuoti ir liko Lietuvoje. Matome, kad 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje skelbimų užsienyje vėl po truputį pradeda daugėti“, – teigė T. Stonkienė.
T. Stonkienė atkreipė dėmesį, kad per penkerius metus emigrantų skaičius sumažėjo, tačiau pernai vėl buvo fiksuotas srauto augimas.
„Remiantis statistikos departamento pateiktais duomenimis, lyginant paskutinius penkerius metus emigruojančių į užsienį Lietuvių skaičius kasmet palaipsniui mažėjo po 10–30 proc., tačiau 2020 metais prasidėjus pandemijai ir karantinui matome, kad 2021 metais emigrantų skaičius beveik siekia prieš pandeminio laikotarpio (2019 metų) rodiklius ir darbingo amžiaus emigruojančių žmonių kiekis 2021 metais augo per 26 proc. lyginant su 2020 metais“, – aiškino departamento vadovė.
Didelis emigracijos rodiklio šuolis buvo pastebėtas rudenį – tuomet išvyksta studentai ir darbuotojai, vasarą praleidę Lietuvoje.
„Didžiausi emigracijos rodikliai praėjusiais metais fiksuojami ankstyvojo rudens laikotarpiu rugpjūčio–spalio mėnesiais, kada išvykstančių skaičius buvo vidutiniškai 30 proc. aukštesnis nei kitais mėnesiais. Žmonės dažnai renkasi šį laikotarpį norėdami vasarą dar praleisti Lietuvoje, o jaunimui pateikiami atsakymai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas. Taip pat dauguma gamybos ir logistikos įmonių tuo metu jau ima ruoštis Kalėdiniam laikotarpiui, tad ir darbo pasiūlymų pasirinkimas ženkliai platesnis nekvalifikuotiems darbuotojams“, – kalbėjo T. Stonkienė.
