Nuosavas marketingo verslas Londone, superautomobilių klubas, muzikos kūrimas, kasdienė motyvacija moterims – ir tai dar ne visos kaunietės Gabriellos veiklos. Londonas moters nepasitiko išskėstomis rankomis – ji gyveno pas mamos draugę ant čiužinio, pragyvenimui plovė indus.
Tačiau ji nebuvo nusiteikusi pasiduoti, todėl nuolat ieškojo būdų, kaip tobulėti, kol galiausiai atsidūrė karjeros aukštumose.
Nusprendė išmėginti galimybes Lietuvoje
Galiausiai Gabriella nusprendė, kad gyvenimas didžiuliame ir niekada nemiegančiame mieste jai nemielas, o ir labai vienišas.
„Į Lietuvą tikrai planavau grįžti, nes buvau išsiilgusi ir pačios Lietuvos, ir savo šeimos. Dabar kaip ir bandomasis laikotarpis – Lietuvoje esu jau 6 mėnesius ir žiūriu ar man čia patinka, ar ne. Sugalvojau sugrįžti, nes pasiilgau artimos aplinkos.
Londone buvo didelė vienatvė, pervargdavau. Nei vienas žmogus negali būti lygiai toks pats stiprus kiekvieną mielą dieną. Būdavo tų palūžimo minučių, bet vis tiek keldavausi ir eidavau daryti to, ką turėdavau daryti, siekti savo svajonių“, – atvirai sako moteris.
Sprendimas grįžti į Lietuvą labiausiai džiugino moters tėvus, juk ji – vienturtė jų dukra, 8 metus praleidusi užsienyje.
„Draugai, kitą vertus, iš Londono nenorėjo manęs paleisti į Lietuvą. Bet aš stengiuosi suderinti savo gyvenimą su Lietuva ir Londonu, nes ten liko ir mano verslas, ir draugai, tad negaliu visko mesti. Lietuvoje irgi turiu galimybių, tik kitokių nei Anglijoje. Lietuva yra sava šalis, čia sava kalba ir viskas čia sava, o Anglijoje – daugybė galimybių, bet vienišas gyvenimas, labai greitas tempas. Bandysiu rasti balansą tarp šitų šalių.
Iki šiol labai sunku prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo Lietuvoje. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet kai tiek metų kasdien nevartojau lietuvių kalbos, iš pradžių buvo sunku dėl kalbos. Dabar jau ėmiau ir galvoti angliškai“, – tikina moteris.
Ir nors dažnai manoma, kad iš užsienio grįžusiems lietuviams sunku susirasti darbą tėvynėje, tačiau Gabriellai tai buvo labai paprasta.
„Man susirasti darbo nebuvo sunku. Turiu marketingo įmonę Anglijoje, tad dėl darbo nekilo jokių problemų. Rengiau didžiulius renginius, todėl man šioje srityje susirasti darbą tikrai nebuvo sunku. Todėl dabar turiu darbą marketinge, rašau savo knygą, kaip tapti stipria moterimi, kaip būti nepriklausoma. Lietuvoje tęsiu ir savo muzikinę karjerą“, – pasakoja ji.
Padeda pasitikėti savimi
Dar besimokydama mokykloje Gabriella susirgo anoreksija, kentė bendraamžių patyčias ir buvo atsidūrusi ant mirties ribos. Atsitiesus po patirtų nemalonių patirčių, moteris išmoko nekreipti dėmesio, užsiaugino storą odą.
Tačiau neseniai ji suvokė, kad ją gyvenime stabdė visai kita problema: „Turėjau problemą, kad didžiąją gyvenimo dalį aš labiau mylėjau kitus žmones nei save pačią. Tai supratau tik praeitos vasaros pradžioje. Bet tai nebuvo iš to, kad buvau silpna ir man reikėjo kitų žmonių nuomonės ir palaikymo. Tai mane stabdė siekti savo svajonių.
Riba tarp gerumo ir savęs aukojimo vardan kitų yra tada, kai pamatai, kad laidoji savo svajones dėl kitų žmonių gerovės. Kad duodi kitam žmogui, bet nieko negauni atgal. Yra riba tarp gavimo ir naudojimosi tavimi.
Kai pamatai, kad dėl tavo rūpesčių kito žmogaus gyvenimas gerėja, o tavo krenta žemyn, tuomet čia yra labai didelė raudona vėliava ir daugybė žmonių to nemato, aukoja savo gyvenimą dėl kitų. Santykiai, nesvarbu šeimyniniai, romantiniai ar draugiški, turėtų būti tokie, kurie kelia abi puses į viršų, o ne skandina kitą“.
Visą gyvenimą skaičiusi motyvacines knygas, Gabriella grįžusi į Lietuvą suprato, kad moterims čia reikia nedidelio pastūmėjimo tapti geriausia savo versija – būti stipriomis ir nuo kitų nepriklausomomis.
„Kai grįžau į Lietuvą, pamačiau, kad čia moterys yra labiau priklausomos nuo vyrų, mažiau pasitiki savimi, o Vakaruose situacija yra kiek kitokia. Kai pradėjau daryti motyvacinius vaizdo įrašus, pamačiau, kad ši niša yra laisva, nes pradėjo plūsti moterų žinutės.
Man rašė moterys, kurios skiriasi, klausė kaip išgyventi, sakė, kad dėl išsiskyrimo nori mirti, išgyvena, kad yra per lieknos, per aukštos, per storos, per žemos. Supratau, kad tikrai reikalinga tokia knyga, kuri parodytų moterims, kaip tapti stipriomis ir nepriklausomomis. Mano muzika irgi yra apie moterų stiprybę. Manau, kad Lietuvai to reikia ir noriu atnešti Vakarų kultūra čia. Be to, aš viską gyvenime pasiekiau pati – be jokių vyrų pagalbos“, – sako ji.
Nusprendė užpildyti atsiradusią spragą
Visgi Gabriella sako, kad nežino ar gali save vadinti feministe, nes kiekvienas žmogus turi savą šios sąvokos apibrėžimą.
„Aš myliu vyrus ir juos dievinu, be jų negalėčiau gyventi. Jie yra stipresni psichologiškai, turi savo šarmo, kaip ir moterys savo. Aš esu už lygias moterų ir vyrų teises, už tai, kad jie uždirbtų vienodai.
Esu prieš stereotipus. Aišku, jeigu moteris nori būti namų šeimininke – tegul būna, bet Dievas mums davė rankas ir kojas tam, kad eitume ir siektume kažko, o ne gyventume iš kitų žmonių kišenės. Nereikia apsistoti ties indų plovimu visą gyvenimą“, – aiškina moteris.
Supratusi, kad Lietuvos rinkoje nėra tokios knygos, kuri būtent to ir moko moteris, Gabriella nusprendė tą spragą užpildyti pati:
„Už savo nugaros aš turiu labai rimtą bagažą, todėl, manau, kad tikrai galiu tai padaryti. Knygoje aprašau ir savo pačios istoriją, kaip man buvo sunku, kaip aš pasikeičiau. Nebuvo lengva apsispręsti dėl knygos rašymo, bet visko išmokau ir mokausi toliau. Iki metų pabaigos planuoju ją išleisti, o vėliau vesti ir seminarus“.
Tolyn žengia su muzika
Gabriellos muzikinė karjera prasidėjo seniai. Lietuvoje moteris turėjo grupę „Dyvos“, tačiau sunkiai dirbdama Londone nusprendė muzikinės karjeros atsisakyti.
„Prasidėjus karantinui, su kita mergina įrašėme repo kūrinį. Jis visai pasisekė, „Youtube“ turime 150 tūkst. dainos perklausų. Man labai patiko sukurtas repas ir nusprendžiau tęsti toliau“, – sako ji.
Mergina juokiasi, kad į jos kuriamą muziką žmonės reaguoja labai gerai, nes visgi ji, o ne kiti, sėdi Lamborghini.
„Mano darbai kalba patys už save. Bet iš tiesų sulaukiu nemažai kritikos, bet ne dėl repo, bet dėl viso moters stiprybės propagavimo. Vyrams tai nepatinka, bet niekaip nesuprantu kodėl.
Jaunesnės merginos, net jeigu jos mane kritikuoja, stengiuosi į jų kritiką neatsakyti, nes suprantu, kad tai yra iš kažkokių kompleksų, nepasitikėjimo savimi. Jeigu nepažįsti žmogaus ir ant jo drabstai purvą, reiškia, kad turi savo kompleksų, nepasitikėjimo savimi ar pavydo. Juk negali turėti kažko prieš žmogų, kurio iš tikrųjų nepažįsti“, – svarsto ji.
Be to, Gabriella žiūrovams kovo mėnesį siūlys pamatyti Lietuvoje dar nematyto formato renginį – nuomonės formuotojų repo kovas:
„Renginys bus transliuojamas ir internetu, bus ir paprastas koncertas bei vyks repo kovos. Pasirodys Gerda Bieliauskaitė, Ofelija-Linden, Arvyda Serdjukova, kuri yra mano kolegė ir viena iš renginio organizatorių, Remigijus Viršila. Prikalbinti dalyvius tikrai nebuvo lengva, bet jie visi yra įrašę savo muziką, todėl, manau, kad ir jiems tai aktualu. Aišku, buvo ir nemažai atsisakiusių, bet renginys turėtų laukti geras“, – žada Gabriella.
