Dar 2012 metais išvykusi į Jungtinę Karalystę Miglė tenorėjo, kaip pati sako, „pasimatuoti“ kitą šalį, ten netikėtai sutikusi savo vyrą persikėlė gyventi netoli Amsterdamo, kuriame praleido dvejus metus, o šiandien svajones pildo grįžusi į Juodupę, iš kurios yra kilusi.
Grįžti padrąsino vyras
Moteris išvyko su bilietu į viena pusę – niekad nebuvo nustačiusi datos ir laiko, kada grįš į Lietuvą, tačiau po kiekvieno apsilankymo tėvynėje suspausdavo širdį.
„Po kiekvienų atostogų, praleistų Lietuvoje pas savo šeimą, skaudžiausia būdavo išsiskirti iki kito karto. Braukdavau ašaras ir tyliai pasvajodavau apie gyvenimą šalia savo sesers ir mamos“, – prisimena pašnekovė.
O kur dar prasidėjusi pandemija, sukausčiusi visą pasaulį ir suvaržiusi galimybes aplankyti artimiausius žmones. Matydama, kaip puikiai Rogier jaučiasi atvykęs į mažą Lietuvos miestelį, Miglė išdrįso paklausti, ką jis mano apie gyvenimą čia: „Galiu drąsiai sakyti – nežinau ar būtų buvę man drąsos grįžti, jeigu ne Rogier. Mano vyro pirma mintis buvo pasimatuoti Lietuvą ir būtent grįžti į mano gimtinę. Jis mane prikalbino.“
Diskusijos ir kompromiso ieškojimas baigėsi kone vienbalsiu nutarimu, jog Lietuva – geras pasirinkimas ir nuo šių metų liepos mėnesio šeima apsigyveno Rokiškio rajone.
„Pradžiai lyg svarstėme apie didmiestį, bet po to abu su vyru pasikalbėję nusprendėme, kad vis dėlto norime daug gamtos, nes ten pasikrauname, norime ramaus ir lėto gyvenimo, mažiau žmonių ir didesnio žemės ploto“, – apie pasirinkimą apsigyventi Juodupėje pasakojo M. Rijkhoek.
Lietuva nedidelė šalis, tad ir gyvenimas mažame miestelyje negąsdina, juk viskas čia pasiekiama ranka, o išsiilgę miesto šurmulio sėda į automobilį ir keliauja, kur akys mato. Vis dėlto, šeima savo gyvenimo ten, kur yra dabar, nekeistų į nieką.
„Visi artimiausi žmonės taip pat gyvena šalia. Kartu švenčiame šventes ir lankome vieni kitus. Esant reikalui, pagelbėja ir buityje, už tai esame labai dėkingi“, – šypsosi pašnekovė.
Rado svajonių sodybą
Pokalbio metu nuo Miglės veido nedingsta šypsena, ji kupina entuziazmo ir optimizmo, nes grįžus į Lietuvą, nors ir buvo nelengva, viskas einasi lyg per sviestą.
„Pradžiai, atrodo, grįžau lyg atostogų, nes buvo vasara. Ir iš karto įsisuko labai daug darbų. Ta adaptacija tikrai nėra lengva, nes nebuvo taip, kad grįžau, porą mėnesių pailsėjau ir palaipsniui viskas. Mums sukrito viskas vienu metu: darbo vietų kūrimas, senos sodybos pirkimas... O gal tiesiog esame tokie žmonės, kad nemokame ilsėtis (šysosi). Dabar jau čia keturi mėnesiai ir tikrai kartais save pagaunu mąstant: „Ar aš čia su visam?“. Viskas dar labai šviežia ir kartais atrodo, kad čia tik sapnas“, – kalbėjo ji.
Ieškodami vietos, kurioje galėtų gyventi, Miglė su Rogier rado sau tinkamą variantą – didelį sklypą su senais pastatais. Bet paieškos nebuvo lengvos, šeima norėjo, kad šalia nebūtų kaimynų, o sklypas būtų strategiškai patogus, netoli civilizacijos ir mokyklos. Dabar čia laukia nemažai darbų, bet džiaugsmas radus tinkamą variantą užgožia visus laukiančius sunkumus.
„Radome tobulą mums variantą, visai šalia mano tėviškės. Sena sodyba, vienkiemis, šalia teka upelis ir labai gražūs saulėlydžiai vakare. Ateityje statysime naują namą, nes tas, kur nusipirkome, labai mažytis ir reikalauja labai labai daug atnaujinimo. Jeigu išeis, norime palikti seną klėtį. Man labai patinka derinti seną su nauju, tai tikiu, kad puikiai susižiūrės nauji namai su sena klėtim“, – ateities planus dėsto Miglė.
Šalį jaukinasi ir užsienietis vyras
Rogier – olandas, kuriam Lietuva nėra itin pažįstama, tačiau Miglė pasakoja visuomet pasiteiraujanti, kaip jam patinka gyvenimas mažame miestelyje ir visad nuramina širdį paglostantis atsakymas: „Laimingas“.
„Rogier gal didesnis kultūrinis šokas (juokiasi). Mažam miestely mažiau yra žmonių, kurie šneka anglų kalba, bet jis stengiasi visur šnekėti lietuviškai ir jam tikrai neblogai sekasi.
Dar vis nepripranta prie vairavimo ypatumų, žmonės čia vairuoja neatsargiai, dažnai iššoka iš šalutinio kelio prieš pat mašiną. Rogier žemiškas ir paprastas, beveik viską valgo, visus lietuviškus patiekalus, apart šaltienos, rūkytų gaminių“, – apie vyro adaptaciją šypsodamasi pasakoja moteris.
Čia patinka ir vaikams. Trejų Adam savo kieme jaučia didelę laisvę, o dukrai dar vos 10 mėnesių, tad jai pasikeitimas ne itin stipriai jaučiamas:
„Vaikai labai laimingi, ypač Adam, jis visą dieną gali pražaisti lauke. Pradėjo lankyti darželį, adaptacija užtruko apie dvi savaites, bet dabar jau priprato ir noriai eina pas mažuosius draugus. Adelei Annie visur gerai ten, kur šeima.“
Darbo vietas susikūrė patys
Vyrauja mitas, jog kaimuose ar mažuose miesteliuose nėra darbo arba gyventojai dažnai pakelia taurelę, tačiau pašnekovė tokį mitą išsklaido – dabar netgi madinga keltis gyventi į kaimą ar vienkiemį, nes jauni žmonės pavargo nuo šurmulio ir užteršto oro, nori ramybės ir gamtos.
Atvykę gyventi į Lietuvą, Miglė ir Rogier nepuolė ieškoti darbų, ėmė ir susikūrė sau darbo vietą, kuri – sena Miglės svajonė. Dabar moteris su vyro pagalba Rokiškyje įsirenginėja patalpas vintažinių daiktų parduotuvei.
„Jeigu turi rankas ir galvą, nebijai darbo, visur gali uždirbti – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Lietuvoje kitokia kultūra bei darbo užmokestis, bet ir mokesčiai mažesni nei Nyderlanduose.
Mano svajonė turėti jaukų butiką su atrinktomis vintažo ir skandinaviško namų dekoro detalėmis, pildosi“, – svajonės išsipildymu džiaugiasi M. Rijkhoek.
Vintažas moterį visad traukė, o turėti kampelį, kur galėtų ne tik parduoti daiktus, bet ir šiltai priimti žmones, suteikti galimybę pavartyti interjero žurnalų iš Skandinavijos, o tuo pačiu ir pakonsultuoti, patarti, kaip įkomponuoti vieną ar kitą detalę į namų interjerą, svajojo ne vienerius metus.
Pildosi sena svajonė
Savomis rankomis įsikūrę jaukų butiką „Richcorner“, prieš kelias savaites šeima jau pravėrė jo duris lankytojams, o pati Miglė čia kasdien sukasi it bitutė. Toks skambus pavadinimas turi labai aiškią prasmę ir yra sugalvotas ne šiaip sau:
„Richcorner“ pavadinimas gimė neatsitiktinai. Mūsų olandiška pavardė Rijkhoek, išvertus į anglų kalbą, reiškia Richcorner (turtingas kampas). Namai yra daugiau nei gražių daiktų kolekcija – tai vieta, kur vyksta gyvenimas. Ir nesvarbu, ar tas daiktas bus senas, perduodamas iš kartos į kartą, su gilia istorija, ar jis bus naujas ir unikalus. Sena-nauja filosofija mūsų šeimą lydi nuo pradžios.“
Miglė juokiasi, kad su vyru tam tikrose situacijose yra per daug optimistiški, tačiau nė minutę nesuabejojo, jog net ir įsikūrus Rokiškyje, mažame Lietuvos mieste, pritrauks vintažo ir skandinaviško stiliaus mėgėjus.
„Jeigu netiki savo svajone ir tuo, ką darai, tai gal geriausia visai nedaryti. Mes tikime tuo, ką darome. Didieji miestai jau turi daug krautuvėlių, o mums norsi padovanoti jaukų butiką savo kraštui, kad žmonės atėję rastų namams gražių, funkcionalių, tvarių daiktų ir dovanų“, – optimizmo nestokoja M. Rijkhoek.
