Kartu su partneriu Iveta ketverius metus gyveno Olandijoje, kur prieš pusantrų metų gimė jų sūnus Leonas ir įkvėpta motinystės bei sulaukusi artimųjų paskatinimo, Iveta pradėjo kurti „KutiKuti“ knygeles ir lavinamuosius kilimėlius. Tačiau moteris neslepia džiaugsmo, kad prieš pora mėnesių kartu su partneriu ir sūneliu grįžo į Lietuvą ir savo gyvenimą toliau kuria čia.
Pirmąją knygelę pasiuvo sūnui
Paklausta, kaip nusprendė kurti rankų darbo žaislus, Iveta pasakoja susižavėjusi panašiomis knygelėmis ir nusprendusi sūnui tokią pagaminti pati.
„KutiKuti“ knygelių ir lavinamųjų kilimėlių idėja kilo gan netikėtai, kai daugiau nei prieš metus ieškojau dovanos savo sesės berniukui pirmojo gimtadienio proga. Kadangi pirmas gimtadienis man atrodo tokia ypatinga šventė, labai norėjosi padovanoti ne paprastą žaislą, o rankų darbo. Taip pat labai vertinu žaislus, kurie kažko pamoko, lavina vaiko gebėjimus, todėl būtinai norėjau, kad tai būtų edukacinis žaislas.
Na, ir paskutinis kriterijus, – kad būtų su vardu, nes daug mieliau sulaukti tokios vienetinės, būtent tau skirtos dovanos. Viena iš mano draugių parodė šias knygeles internete, pradėjau daugiau domėtis, man labai jos patiko. Sūnėnui užsakiau knygelę, tačiau nusprendžiau savo vaikui, kuriam tuo metu buvo maždaug 5 mėnesiai, pagaminti pati“, – prisimena moteris.
Hobis išaugo į verslą
Minkštų knygelių gamyba iš pradžių buvo Ivetos hobis, o tik vėliau išaugo į verslą. Ji sako niekada neplanavusi užsiimti panašia veikla, tačiau pasidalijusi savo rankdarbių rezultatu sulaukė daug palaikymo ir gražių atsiliepimų, todėl nusprendė surizikuoti:
„Labai pasinėriau į šį naują projektą, patiko siūti. Pabaigus ir pasidalinus rezultatu su draugėmis ir šeima, sulaukiau daug pagyrų ir paskatinimų, netgi užsakymų pagaminti ir jų vaikams. Visuomet žavėjausi žmonėmis, kurie iš savo mėgstamos veiklos, hobio moka užsidirbti. Savo partnerio paskatinta sugalvojau pabandyti ir aš.
Niekada nesvajojau sukurti savo verslo, tai niekada nebuvo mano tikslas. Tačiau viskas kažkaip organiškai pradėjo augti, daug greičiau nei tikėjausi. Pastebėjau, kad pati dažniau vadinu tai hobiu nei verslu, nes žiūriu į šią veiklą kaip į savirealizacijos, atsipalaidavimo būdą. Labiau orientuojuosi į kokybę, o ne kaip užsidirbti kuo daugiau. Man didelė motyvacija yra gražūs atsiliepimai ir kai matau, kaip vaikams tai patinka.“
Gamina minkštas knygeles ir lavinamuosius kilimėlius
Iveta sako ne iš vienos mamos girdėjusi nuogąstavimus, kad nors vaikas ir turi daug žaislų, visi jie greitai atsibosta ir galiausiai keliauja į šiukšliadėžę. Todėl jos tikslas – kurti žaislus, kurie ne tik atrodo patraukliai, tačiau ir yra edukacinio pobūdžio.
„Norisi kurti kažką, ką vaikas gali atsiversti ir tuo domėtis kuo ilgiau, daiktą, kuris turi išliekamąją vertę. Knygelėse galima rasti daug skirtingų užduočių, kurių metu mažieji susipažįsta su skirtingais paviršiais, formomis.
Šiek tiek vyresni mokosi atpažinti spalvas, skaičius, sudėlioti dėliones ar išvalyti gyvūnui dantis, kas skatina geras asociacijas kai patiems reikia juos valyti. Yra galimybė užrašyti vaiko vardą tiek ant knygelės viršelio, tiek ant kilimėlio, kad tai būtų ypatinga būtent tam vaikui“, – apie savo kuriamas minkštas knygeles pasakoja auksarankė mama.
Taip pat moteris gamina ir lavinamuosius kilimėlius vaikams, kuriems stengiasi išrinkti kuo šviesesnes ir mažiau akį rėžiančias spalvas. Pasak jos, ryškių spalvų žaislai ne tik nedera prie namų interjero, bet ir vargina vaikus:
„Kalbant apie lavinamuosius kilimėlius, man labai buvo svarbu gražios, žemiškos spalvos. Kad mažų kūdikių per daug nestimuliuotų ryškūs atspalviai, kurie juos gali varginti, aš juos renkuosi švelnesnius, taip pat, kad daugiau derėtų prie namų interjero. Todėl visad paklausiu pirkėjų, gal yra tam tikros spalvos, kurių jie norėtų, stengiuosi atsižvelgti į jų norus.“
Būti verslia mama – nemenkas iššūkis
Ir nors minkštos knygelės ir lavinamieji kilimėliai nebuvo jos ilgai puoselėta mintis, ji sako iškart sugalvojusi, ką ir kaip nori daryti bei nuo ko turėtų pradėti įgyvendinti šią idėją. Vis dėlto ji atvira – iš pradžių nepasitikėjo savimi ir abejojo, ar kas nors susidomės jos gaminamais žaislais.
„Turėjau išsikeltus lūkesčius, bet nebuvau iš tų žmonių, kurie labai savimi pasitiki ir eina iškelta galva tikslo link. Per daug savęs nespaudžiau, nesitikėjau nuversti kalnus ir užkariauti rinką, tiesiog dariau tai, kas man patinka ir skyriau tiek laiko ir lėšų, kiek buvo įmanoma“, – sako pašnekovė.
Iveta neslepia, kad, būnant mama, kurti verslą nėra lengva – tam, kad spėtų įgyvendinti visas idėjas, dažnai jai tenka aukoti ir miegą.
„Iš šalies žiūrint į šiuolaikines verslias ar socialiniuose tinkluose aktyvias mamas, gali atrodyti, kad viskas joms taip paprasta, gal slapta ir pasilygini, kad štai, ana turi du vaikus ir dar savo verslą kuria, parduotuvę atsidarius ir dar pasidažyti spėja, o man žygdarbis su vienu vaiku iki lauko išeiti. Bet visų pirma mes visos tokios skirtingos, o ir vaikai juk ne vienodi.
Kai pradėjau siūti, mano Leonui buvo maždaug 5 mėnesiai ir tikrai negalėjau skųstis jo miegu. Dienomis turėjau nemažai laiko, kol jis miegodavo, o kai ir būdavo nubudęs, jis gan ilgai užsiimdavo vienas, būnant šalia manęs kambaryje. Jam augant, tampant vis aktyvesniu, proporcingai ir man laisvo laiko vis mažėjo. O užsakymų vis daugėjo.
Tai buvo laikas, kai tikrai siūdavau vakarais ir iki išnaktų, žinoma, visais savaitgaliais. Net buvo mintis: gerai, kad karantinas ir nėra galimybių savaitgaliais susitikti su draugais, taigi daugiau laiko galiu siūti“, – šypsosi auksarankė mama.
Pagalbos sulaukia iš vyro
Moteris džiaugiasi, kad pagalbos ranką jai visada ištiesia partneris, kuris pasirūpina sūnumi ir padeda atlikti namų ruošos darbus, kad Iveta galėtų daugiau laiko skirti knygelių ir lavinamųjų kilimėlių gamybai:
„Nenoriu meluoti, tai, atvirai sakant, buvo įvairių situacijų šio kūrimo kelyje. Tikrai nevaidinsiu, kad viskas paprasta ir užtenka tik didelio noro. Čia svarbiausia yra prioritetų susidėliojimas. Esant mažo vaiko mama ir kuriant savo, kad ir nedidelį verslą, kažkas nukenčia šiame procese.
Aš galiu tik pasidžiaugti, kad mano partneris labai palaiko, rūpinasi vaiku, manimi ir namais, gamina valgyti, kai aš nespėju, ir neša išsiųsti užsakymus į paštą. Kitu atveju paroje yra per mažai valandų, kad viską spėčiau. Ilgainiui išmoksti vis geriau paskirstyti laiką, nors jaučiu, kad dar mokausi šio dalyko.“
Visos knygelės skirtingos
Didžioji dalis Ivetos gaminamų užduočių knygelių yra iš presuoto veltinio ir daugybės įvairių detalių, tokių kaip sagos, užtrauktukai, šniūreliai, čežantis popierius, kuris, anot moters, ypač domina kūdikius:
„KutiKuti“ knygelės gaminamos iš labai daug skirtingų detalių. Kalbant apie medžiagas, tiek knygelėms, tiek lavinamiesiems kilimėliams, visuomet renkuosi tik sertifikuotą produkciją pagal OEKO-TEX® Standard 100, kuri neturi nepalankaus bei kenksmingo poveikio vartotojams. Visos smulkios detalės yra tvirtai prisiuvamos.“
Paklausta, kaip vyksta knygelių gamyba, moteris atsako, kad svarbiausia darbo dalis – idėja. Iveta juokauja, kad jos galvoje verda tiek idėjų, kad kartais naktimis net būna sunku užmigti. Tad nenuostabu, kad kol kas ji nėra sukūrusi dviejų vienodų knygelių – visos jos kažkuo išskirtinės, papildytos naujomis iliustracijomis
„Idėjos atkeliauja iš visur. Žinoma, dviračio dar neišradau, daug idėjų atkeliauja ir iš interneto, vaikiškų žaislų. Dažnai pasipiešiu naujus puslapius ant lapo ir kerpu, siuvu. Vis sakau sau, kad reikia sukurti kelis produktus ir juos siūti, bet man vis norisi kažką kito išbandyti“, – šypsosi moteris.
Rankų darbo žaislų kūrimas – brangus malonumas
Iveta pasakoja, kad po idėjos išgryninimo seka medžiagos paruošimas, kirpimas, siuvimas. Taip nuo ryto iki vakaro viena knygelė yra gaminama apie 3 dienas.
„Norimą medžiagą išskalbiu prieš siuvimą, būtinai išlyginu. Tuomet kiekvieną detalę iškerpu, jų būna gan daug. Reikia pasiruošti puslapius, sudėlioti, kur kokios užduotys. Na, o tuomet siuvimas.
Jo metu tenka labai daug kartų keisti siūlą pagal spalvas, sakiau, kad būtų labai įdomu paskaičiuoti, kiek kartų tai tenka padaryti. Kai visi puslapiai baigti, juos reikia sujungti ir apsiūti. Susiūtą knygelę nuvalau, supakuoju ir ji keliauja pas vaikus. Daug kas parašo, kad neturėtų kantrybės siūti tiek daug mažų detalių, o man tai veikia kaip meditacija“, – šypsosi pašnekovė.
Ivetos teigimu, paskaičiavus medžiagas ir laiką, praleistą kuriant žaislus, – jie atsieina tikrai nemažai. Todėl, verslios mamos nuomone, kai kuriuos pirkėjus, kurie neapgalvoja, kiek laiko užima pagaminti rankų darbo žaislą, atbaido jų kaina.
„Ne kartą esu diskutavusi tiek su žmonėmis, kurie mane seka, tiek su kitais kūrėjais, apie tai, kaip žmonės vertina rankų darbo pagamintas prekes. Vieni labai noriai perka daiktus, pagamintus rankomis, kiti verčiau renkasi prekę iš parduotuvės, kuri pagaminta masinei prekybai.
Kūrėjui gali būti sunku įvertinti savo prekę, na, juk nenori užsikelti labai didelės kainos. Tačiau pagalvojus, kiek žmogus vidutiniškai uždirba per dieną ir tai, kad man vieną produktą pagaminti užtrunka tris dienas, jau neskaičiuojant sunaudotų medžiagų, – išeina išties daug.“
Puiki dovana vaikams
Tačiau moteris džiaugiasi, kad jos kuriami žaislai sulaukia vis daugiau populiarumo bei džiugina vaikų širdis ir neretai tampa kaip viena iš dovanų idėjų vaikams:
„Per pastaruosius metus, kai užsiimu „KutiKuti“, pastebėjau šiokį tokį pardavimų sezoniškumą. Daug užsakymų vasaros laikotarpiu ir prieš didžiąsias metų šventes. Nes tai puiki dovana 6 mėnesių ar pirmų metų gimtadienio proga.
Didžioji dalis krikštynų taip pat vyksta vasarą, o joms žmonės ieško prasmingų dovanų, su užrašytu vaiko vardu ant knygelės viršelio ar lavinamojo kilimėlio, kuris skirtas būtent tam vienam ypatingam vaikui.
Dažnai žmonės klausia, nuo kada galima vaikui žaisti su knygele, dvejoja, ar pirkti kūdikiui, kuris yra mažesnis, tačiau tiek iš savo patirties, tiek ir atsiliepimų, tikrai matosi, kad kūdikiams labai įdomu, žinoma jie dar nėra savarankiški, taigi žaisti reikia prižiūrint ir padedant tėvams.“
Ištikimiausias knygelių gerbėjas – sūnus Leonas
Be abejonės, didžiausias „KutiKuti“ gerbėjas yra pusantrų metukų Ivetos sūnus Leonas, kuris ir įkvėpė moterį pradėti kurti žaislus. Moteris džiaugiasi, kad jos gaminamos knygelės berniukui vis dar nepabosta ir pasitarnauja ne tik kaip žaislas, bet ir kaip mokomoji priemonė:
„Savo vaikui pasiuvau knygelę, kai jam buvo maždaug 5 mėnesiai. Ir tikrai jis labai daug su ja žaisdavo. Žinoma, pradžioje aš jam ją rodydavau, vartydavau puslapius, jis liesdavo detales ar tiesiog žiūrėdavo. Tačiau labai greitai kambaryje jau pats ją susirasdavo ir kažkuo vis užsiimdavo. Knygelė buvo nepakeičiamas žaislas kelionėse automobiliu! Vasarą vykome iš Olandijos į Lietuvą automobiliu, kelionė truko dvi dienas.
Tikrai didelis iššūkis dar metukų neturinčiam vaikui išsėdėti ilgesnį laiką automobilyje, tačiau vos tik jam pasidarydavo nuobodu žiūrėti per langą, aš jam duodavau knygelę ir jis taip ilgai ja užsiimdavo, kad net pačiai buvo netikėta. Su ta pačia knygele jis dar dabar pažaidžia, nes vis atranda kitas užduotis. Dabar mokomės sudėti dėlionę pagal spalvas ar atskirti gyvūnus. Tai yra žaislas, kuris auga kartu su vaiko raida.“
Planuoja plėsti veiklą
Jau metus laiko šia veikla Iveta užsiima viena – pati ne tik kuria knygeles, bet ir generuoja idėjas, rūpinasi reklama. Matydama, kad knygelėmis susidomi vis daugiau žmonių, moteris sako planuojanti ir toliau plėsti šią veiklą ar netgi suburti komandą, nes pastebi, kad visų idėjų įgyvendinimui dviejų rankų jau nebeužtenka. Tačiau kol kas ji viską sako planuojanti palengva.
„Nespaudžiu savęs ir planuoju viską mažais žingsneliais. Veiklos pradžioje svajojau ir planavau dalyvauti mugėse, kur mano darbus gyvai galėtų pamatyti žmonės, o aš galėčiau papasakoti apie juos, pabendrauti. Tai labai tikiuosi, kad netolimoje ateityje bus galima kažką panašaus įgyvendinti“, – šypsosi ji.
