„Vis daugiau lietuvių pasirenka grįžti į Lietuvą dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – įvertindamas skaičius teigia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2017 m. į Lietuvą grįžo 10,2 tūkst. Lietuvos piliečių, 2018 m. – 16,6 tūkst, 2020 m. – 20,8 tūkst., 2021 m. – 23,7 tūkst. Išvykstančių Lietuvos piliečių taip pat nuosekliai mažėja, nors ilgą laiką Lietuva mušė visus emigracijos rekordus.
„Lietuviai kaip tauta, iš vienos pusės, yra gana uždari, tolerancijos lygis gal ir aukštas, bet kaip individai mes mėgstame tradicijas, esami uždari jausmams. Iš kitos pusės matoma judėjimo drąsa. Ta drąsa galbūt buvo išugdyta dėl išorinio agresoriaus. Per įvairias įtampas lietuviai labai drąsiai išvykdavo: emigracijos bangos buvo ir 19 amžiuje, paskui 20 amžiaus pradžioje ir panašiai. Aš tikrai matau įdomų fenomeną, kad lietuviai pakankamai lengvai palieka šalį. Tai labai stiprus fenomenas, jis unikalus ir tauta liko nedidelė. Faktiškai laisvoje Lietuvoje, dabar nebuvo tokio politinio pagrindo, priespaudos, bet buvo tokia nuostata, kad žmonės labai lengvai palikdavo šalį. Tokia lietuvių specifika“, – Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje diskusijoje pasakojo Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.
Pasak jo, lietuvių išvykimą charakterizuoja dar du unikalūs dalykai: pirma, išvyko didelės dalis moterų.
„Faktiškai jokioje tautoje neišvykdavo 50/50, visada vyrai minimum sudarydavo 60 proc., o taip net iki 70-80 proc. išvykstančiųjų. Lietuviai – ne, buvo metų, kai moterų išvykdavo daugiau nei vyrų, dabar dėl to turime gimstamumo problemų. Antra, pas mus išvyko labai aukšto lygio darbo jėga“, – paaiškino Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas.
Projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič pasakojo, kad į Lietuvą dažniau grįžta pakankamai jauni 30-40 metų žmonės, pasiekę savo tikslus užsienyje, praplėtę savo pasaulėžiūrą, išdrąsėję.
„Dažnu atveju žmonės grįžta vėliau nei planavo išvykdami. Bet svarbiausia, kad grįžta žmonės, kurie išsiilgę Lietuvos, mylintys Lietuvą ir labiau vertinantys tai, ką Lietuva gali pasiūlyti“, – teigė E. Urbanovič, kuri pati yra grįžusi iš Danijos.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad Lietuva pastaraisiais metais augo labai greitai, todėl pasiekė gana aukštą pajamų ir gyvenimo kokybės lygį, taip pat vystėsi socialiai bei kultūriškai. Anot jos, jei žmonės anksčiau išvykdavo dėl mažų atlyginimų Lietuvoje bei galimybių užsidirbti užsienyje, tai pastaraisiais metais darbo užmokestis augo ir Lietuvoje, todėl užsienyje žolė neatrodo tiek žalesnė, kad vertėtų aukoti komfortą gyventi tarp savo draugų, savo šalyje.
„Buvusios priežastys, dėl kurių žmonės išvažiuodavo, didžiąja dalimi ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime yra išnykusios. Nes jeigu žmogus norėdavo išvažiuoti, kad uždirbtų daugiau, tai dabar Lietuvoje tos vidutinės pajamos (nekalbu apie kraštutinumus) priartėjusios prie europinių pajamų vidurkio, siekia apie 80 proc. ir daugiau. Nebesusidaro tas lemiamas skirtumas, dėl ko vertėtų palikti namus, artimuosius, mokytis naujos kalbos, išgyventi ir patirti visus tuos prisitaikymo kaštus, kad jie atsvertų praradimus ir nauda būtų didesnė. Vienintelė tokia likusi priežastis, tai yra švietimo sistema, dėl ko jaunimas dar nori išvažiuoti mokytis į užsienį, gauti ten geresnį išsilavinimą ir po to dirbti net nesakyčiau, ar užsienyje, ar Lietuvoje, dirbti pasaulyje“, – svarstė R. Vainienė.
„Norėjau paminėti dar vieną faktorių, kuris skatina žmones grįžti ir vaikus auginti. Nors ir labai kritikuojama ir peikiama, bet sveikatos priežiūros sistema pas mus yra pakankamai prieinama visiems gyventojų sluoksniams maždaug apylygiai. Jeigu kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV arba toje pačioje Jungtinėje Karalystėje sveikatos priežiūros sistema yra arba labai standartizuotas gydymas paracetamoliu, arba visiškai neprieinama neturint aukštų pajamų, tai pas mus vaikus auginti ar senyvą žmogų prižiūrėti, ar šiaip susidūrus su kažkokia problema mes galime gauti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas net dviejose didžiausiose Lietuvos klinikose, kur net organai transplantuojami ir tai nereikalauja priklausyti aukščiausių pajamų laipteliui. Ir prieinamumas, kad ir kiek ten žmonės sakytų, jog pas kardiologą tiek ir tiek laukia, bet jeigu tai kritinė situacija, atsiveria tas žaliasis koridorius, ir paslaugos tampa prieinamos“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vadovė.
Lietuvoje nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis gali naudoti gyventojai, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu: tai yra, jei gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba šios įmokos yra mokamos už juos.
Pasak R. Vainienės, tam tikrą postūmį davė ir pandemija bei technologijų vystymasis, nes dabar darbas tapo globalus, nuotolinis: žmogus gali gyventi bet kur, bet dirbti visame pasaulyje. B. Gruževskis irgi sutiko, kad pandemija apskritai išėjo Lietuvai į naudą, padidino šalies vertę, nes daugeliui žmonių parodė, jog nebūtina prarasti draugus ar šeimos narius, kad galėtum dalyvauti pasaulinėje darbo rinkoje. Pasak B. Gruževskio, Lietuvos vertė auga ir šylant pasauliniam klimatui, mat platumos, kur yra mūsų šalis, net ir klimato kaitos atveju išliks gyvenamos, pas mus netrūksta švaraus gėlo vandens.
Be to, profesorius teigia, kad apskritai emigracija susijusi ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir su vidiniu žmonių nepasitenkinimu dėl situacijos. Anot B. Gruževskio, lietuviai drąsiai išvyko, mat galvojo, kad pakeitus aplinką, pasikeis ir bendra situacija, tačiau nuo savęs juk nepabėgsi, o ir užsienyje nėra taip, kad pinigais lytų. Tokią tiesą patvirtina ir „Renkuosi Lietuvą“ vadovė E. Urbanovič.
„Grįžę asmenys gali palyginti, kaip yra užsienyje, kad nelyja ten pinigais, kad visur reikia stengtis ir dirbti, jeigu nori kažką pasiekti. Jie atsiveža idėjas, jie pamato tas nišas ir įgyvendina savo idėjas. Grįžę iš užsienio pamato, kad čia ir vaikus auginti yra geriau, čia yra motinystės atostogos žymiai ilgesnės negu, tarkime Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur trunka šešias savaites ir niekas už jas tau net neprivalo mokėti jokių išmokų. Tu grįžti iš Londono, Dublino ir visą laiką svajojai įsigyti nuosavą būstą, bet negalėjai to padaryti ten, nes kainos tiesiog yra kosminės. Tai grįžęs į Lietuvą tu pamatysi, kad kainos tikrai yra draugiškesnės ir tą patį būstą Vilniuje įsigyti yra triskart pigiau nei Londone ar kitoje Vakarų Europos sostinėje“, – pasakojo E. Urbanovič.
Nors JAV situacija gali skirtis pagal konkrečia valstiją, bet dauguma darbdavių yra įsipareigoję išsaugoti mamai ar tėčiui darbo vietą 12 savaičių po vaiko gimimo, kas iš esmės reiškia, kad mama arba tėtis gauna 12 savaičių trukmės neapmokamas vaiko priežiūros atostogas, bet daugumą tėvų trumpina šias atostogas, nes šeimoms tai yra per brangu.
Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki vaikui sukanka 12 mėnesių arba 24 mėnesiai. Šios atostogos yra apmokamos, tik trumpesnės gausiau, o ilgesnės menkiau.
Savo ruožtu B. Gruževskis sakė, kad nors Lietuvoje situacija tikrai gerėja, bet nereikėtų užsienyje gyvenantiems lietuviams nupiešti visko pernelyg saldžiai, nes Lietuvoje tikrai yra neišspręstų bėdų, pavyzdžiui, pastaruoju metu su infliacija augo ir kainos. Tačiau, pasak profesoriaus, kaip išvykstant, taip ir grįžtant viskas priklauso nuo paties žmogaus nusiteikimo bei vidinės motyvacijos.
