Gydytoja onkologė radioterapeutė Rūta jau devynerius metus dirba su visų lokalizacijų onkologinių susirgimų gydimu, tačiau specializuojasi daugiausiai prostatos, krūties vėžio gydyme, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Kalbiname Rūtą apie jos patirtį, grįžimą ir onkologijos gydimo progresą.
Kiek laiko dirbote užsienyje, kokių žinių įgijote?
Švedijoje aš dirbau trejus metus, Eskilstunoje esančioje ligoninėje Mälarsjukhuset. Kadangi klinika nebuvo didelė, neturėjome didelės komandos, todėl teko dirbti su visų lokalizacijų onkologiniais susirgimais. Skirtingai nuo Lietuvos, Švedijos onkologai nesispecializuoja dirbti tik taikant radioterapiją ar medikamentinį priešvėžinį gydymą, jų pareigybės apima abi sritis. Todėl turėjau galimybę pagilinti savo žinias medikamentinio gydymo taikyme, ką vertinu kaip labai naudingą profesinę patirtį.
Kodėl nusprendėte grįžti?
Manau sunku įvardinti vieną priežastį, bet būdama Švedijoje ilgėjausi šeimos, draugų bei gyvenimo Vilniuje. Dirbant Švedijoje išmokau ir pamačiau labai daug, bet visada kirbėjo mintis, kad tai, ką išmokau čia, norėčiau pritaikyti Lietuvoje.
Kokios patirties, darbinės kultūros, žinių parvežėte į NVI?
Švedijoje didelis dėmesys skiriamas darbuotojo pasitenkinimui ir darbo aplinkos gerinimui. Daug kalbama apie darbo proceso efektyvinimą, klaidų darbe mažinimą, nagrinėjant jų priežastys bei kuriant naujus standartus proceso gerinimui. Manau šias praktikas galėsiu pritaikyti ir dalintis su savo kolegomis Lietuvoje. Didžiulį įspūdį paliko ir Švedijos nacionalinė onkologijos programa, kuri nepriklausomai nuo miesto ar ligoninės dydžio, užtikrina pacientų lygiavertį onkologinį gydymą.
Kaip pasikeitė NVI ar Lietuvos sveikatos sistema per tą laiką, kai negyvenote Lietuvoje? Kaip matote onkologinių ligų gydymo lygį Lietuvoje palyginus su Skandinavija?
Džiaugiuosi matydama, kad NVI neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir naudoja naujausias technologijas kasdieninėje savo darbo praktikoje. Taip pat manau, kad per pastaruosius metus įvyko teigiamų permainų darbuotojų emocinės sveikatos srityje, daugiau kalbama apie stresą, kurį patiria medicinos darbuotojai bei jo valdymą ir mažinimą.
Esu tikra, Lietuvos medicina eina geru keliu, siekiant gerinti darbo sąlygas medicinos darbuotojams. Matau skirtumus tarp Lietuvos ir Skandinavijos onkologinių pacientų gydymo procese, tačiau manau, kad jie daugiausia nulemti skirtingo šalių medicinos sistemų finansavimo. Nepaisant to esu įsitikinusi, kad Lietuvoje pacientai gauna aukšto lygio medicininę pagalbą.
Kas jus įkvepia darbe?
Dirbti onkologijoje man nepaprastai įdomu. Čia nuolat ateina naujovės, nauji gydymo metodai ir vaistai. Tai kas atrodė sunkiai įgyvendinama prieš kelis metus, jau galima šiandien. Nors emociškai tai nėra lengva sritis, tenka susidurti su sunkiais pacientais ir liūdnomis jų istorijomis, bet galimybė jiems padėti sunkiu metu įkvepia ir tai viena iš priežasčių, kodėl norisi likti šioje srityje.
Vėžys skamba kaip baisus nuosprendis, tačiau mokslas ir naujos žinios išgelbėja vis daugiau gyvybių. Koks pasveikimo procentas Lietuvos praktikoje, pasaulyje ir kaip tobulėja, vystosi onkologijos gydimas?
Išgyvenamumas, sergant vėžiu per pastaruosius 50 metų padidėjo kone dvigubai, kurį lėmė naujų vaistų naudojimas gydyme, naujos technologijos. Tai ypač pakeitė pacientų, sergančių išplitusiu vėžiu, prognozę. Šiandien galime jiems pasiūlyti daug daugiau nei anksčiau. Lietuva vis dar turi didesnius vėžio mirtingumo rodiklius lyginant su kitomis Europos šalimis, tačiau džiugina tai, jog šie rodikliai gerėja ir mes vejames pirmaujančias šalis.
Apie grantą
Siekdami prisidėti prie patirties ir žinių sukaupusių specialistų pritraukimo į Lietuvą, „Mariaus Jakulio Jason fondas“ drauge su „Darius Zubas Holding“ įsteigė jungtinį grantą gydytojams onkologams. Lietuvoje gydytojo onkologo chemoterapeuto ir gydytojo onkologo radioterapeuto licenciją turi tik apie šimtas gydytojų, o vėžiu šiuo metu serga virš 110 tūkst. gyventojų. Tad šios srities specialistai ypač reikalingi Lietuvai. Granto steigėjai kryptingai tęsia savo paramos mokslui ir žinioms veiklą. Įmonės „Linas Agro Group“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Zubas yra Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondo dalininkas ir rėmėjas jam skyręs 300 tūkst. eurų sumą. Mariaus Jakulio Jason įkurtas filantropinis fondas per pirmus ketverius veiklos metus paskyrė daugiau nei 700 tūkst. Eur 35 doktorantūrą užsienyje baigusiems ir Lietuvoje tyrimus tęsti atvykusiems mokslininkams.
