Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo apie 2,84 mln. gyventojų, o tai yra maždaug 40 tūkst. daugiau, nei prieš metus. Vis tik, 1992 m. gyventojų Lietuvoje buvo kur kas daugiau – 3 706 299 mln.
Viena to priežasčių yra gimstamumas, kuris per praėjusius metus mažėjo. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gimstamumas sumažėjo per 7 proc. Vis tik ekonomistai sako, kad gimstamumas – toli gražu ne viskas.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Rimantas Rudzkis tikina, kad gyventojų nemažės, mat Lietuva tampa vis patrauklesnė atvykeliams.
„Aš nemanau, kad toliau Lietuvos gyventojų skaičius mažės. Todėl, kad mes išėjome į pakankamai išsivysčiusios šalies lygį ir toliau mūsų gyventojų skaičius po truputį didės, dėl emigracijos iš skurdesnių šalių. Pirmiausia, žinoma iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.
Todėl, nykti ji nenyks, bet nenyks dėl to, kad daugės kitataučių, jeigu viskas vyks taip, kaip dabar, jie po truputį asimiliuosis, integruosis į Lietuvos visuomenę. Bet čia kažkokių didelių blogybių nėra“, – teigia jis.
Profesorius sako, kad bėda visuomenėje yra tai, jog praradome atsakomybės ir pareigos jausmą. Pasak jo, nauja visuomenė turi visiškai kitą požiūri, kurio pagrindas yra vartojimas.
„Kodėl dabar lietuvių mažėja, tos pačios problemos, kaip ir visose išsivysčiusiose šalyse: mažas gimstamumas, visuomenės požiūris pasikeitę.
Apskritai Vakarų pasaulis primena turtingų tėvų išlepusį vaiką. Tai yra turtingas pasaulis, paveldėjęs turtus iš ankstesnių kartų, kurie dirbo, stengėsi, turėjo tikrai giežtus principus. Atėjo nauja visuomenė, su visai kitokia pažiūrų sistema, kuri grindžiama vartojimu, o pareigai vietos beveik nelieka. Panašiai, kaip nėra atsakomybės, nėra pareigos ir gimstamumas mažas“, – sako R. Rudzkis.
Pasak jo, vienas turtingiau gyvenančios šalies su mažu gimstamumu privalumu yra tai, kad ten stengiasi atvykti žmonės iš skurdesnių valstybių, taip kartu tapdami ir darbo jėga, ir padidindami vidaus vartojimą.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais gimstamumas siekė 23 tūkst. Tais metais 22,6 tūkst. vaikų gimė Lietuvoje, užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Švedijoje) 0,7 tūkst. R. Rudzkis teigia, kad gimstamumą Lietuvoje būtų galima padidinti, tačiau kokiais būdais?
„Būtų galima vis dėl to tą gimstamumą ir kažkiek padidinti Lietuvoje, jeigu valstybė užsiimtų skatinimu šeimų. <...> Buvo įvestas finansinis skatinimas, tai buvo pašokęs gimstamumas. Tai tikrai būtų galima gimstamumo mažėjimo procesą sušvelninti, jeigu valstybė imtųsi kryptingos politikos: visokių mokesčių lengvatų ir gerų sąlygų sudarymo vaikų auginimui, tai yra, turi būti darželių pakankamai“, – pasakoja jis.
Vis tik, tikėtina, kad Lietuvos portretas pamažu keisis. Pirmiausia tai matysis mažuose kaimeliuose, o vėliau galbūt ir miesteliuose.
Kas ateityje laukia mažųjų miestų ir kaimų?
Profesorius tikina, kad mažų gyvenviečių išnykimas yra natūralus procesas, kuris vyksta visur, ne tik Lietuvoje. Vis tik, kur kas liūdnesnis scenarijus galimas tuomet, kai didžioji dauguma šalies gyventojų kraustysis į miestus ir kaimiškos vietovės visai ištuštės.
„Lietuvoje irgi tas pats procesas, kaip daugumoje išsivysčiusių šalių. Galim paimti Prancūziją, galim paimti Švediją – nyksta tie maži miesteliai, vyksta gyventojų koncentracija pagrindiniuose centruose. Ir čia irgi mes ne išimtis, tai yra jeigu nebus kryptingos politikos, stengiančios išlaikyti kažkokį tai lygesnį gyventojų pasiskirstymą Lietuvoje, tai taip – viskas baigsis vien trim miestais ateity. O maži miesteliai ištuštės ir daugumos jų nebeliks.
Ką daro kitos šalys, ta pati Švedija, stengiasi išlaikyti gyventojus labiau šiaurinėse savo teritorijose su visokiomis lengvatomis, finansavimo būdais ir panašiai. Tai kažkiek padeda. Pas mus geresnė situacija, nes Švedijoje labai jau skirtinga ne tik gyvenimo kokybė, bet ir klimatinės sąlygos“, – teigia R. Rudzkis.
