emigracija

Prasidėjo nauja emigracijos banga. Skaudesnė nei ankstesnės. Paskui anksčiau išvykusius dirbti tėvus išvažiuoja styptelėję vaikai, paskui įsitvirtinusius vyrus – žmonos, sužadėtinės. Tai gali reikšti, kad šiųmečiai emigracijos mastai gali būti net trigubai didesni nei pernai. Tai gali reikšti, kad išvykusios, išvykstančios šeimos nukerta Tėvynėje šaknis. Lietuva netenka ne mokesčių mokėtojų, o apskritai ateities – talentų.

Vasara – ne tik atostogų, bet ir... atsisveikinimų metas. Ypač dažnai šiuo metų laiku atsisveikina tėvai ir vaikai. Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė sako, jog vasarą daug dažniau tėvai nusprendžia patikėti savo vaiką ar net kelias atžalas globėjams, nes jiems, kaip ir jų vaikams, baigiasi atostogos ir reikia išvykti.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.

Kartais žmogus gyvena ir supranta, kad kažkur yra ta šalis, kuri jo laukia. Po ilgų ieškojimų lietuvis Titas surado savąją šalį – Braziliją, tačiau prieš tai jam teko paplušėti Danijoje, pardavinėjant laikraščius, mokyti afrikiečius statyti tualetus Mozambike ir bandyti sudurti galą su galu Prancūzijoje. Dabar jis gyvena svajonių mieste Rio de Žaneire, turi savo svečių namus, turizmo agentūrą ir tvirtina, kad gyvenimas jam davė viską, ko geidžia širdis.

Prieš keletą dienų Statistikos departamentas paskelbė, kad informaciją apie pastarųjų dešimties metų demografinę situaciją Lietuvoje. Vienas iš skaičių, pateikiamų „Demografijos metraštyje“ – per dešimtmetį gyventojų mūsų šalyje sumažėjo 7 proc. arba 242,4 tūkst. Oficiali statistika liudija, kad per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų, daugiausia, net 83,2 tūkst., pernai. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 m. Į Lietuvą per dešimtmetį imigravo tik 64,2 tūkst.

Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo darbuotojai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta visų grupių kraujo. Atsisakoma net nemokamos donorystės idėjos – už pagalbą siūlomas užmokestis. Sunkiai sergančių ar sužalotų žmonių gyvybės greitai gali pakibti ant plauko. Vienos iš svarbiausių ligonių gelbėjimo priemonių – reikiamos grupės kraujo lemiamu momentu gali ir neatsirasti. Kraujo atsargos visiškai baigia išsekti, o jas papildančiųjų tiesiog nėra.

Kiek lietuvių išsibarstė po pasaulį besivydami svajonę ir kiek jų paliko šalį bėgdami nuo skurdo? Sunku dabar suskaičiuoti. Dar sunkiau atsakyti į klausimą, kodėl dauguma taip ir nebegrįžta į gimtinę, net jeigu gyvenimas užsienyje neišpildo lūkesčių.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

Sveiki, perskaičiau apie Jūsų siūlomas paslaugas internete ir, kadangi jos nemokamos, nutariau kreiptis. Mano bėda, manau, jums įkandama ir liečia šiandien kiekvieną iš mūsų.Gyvename darnioje šeimoje Vilniuje, turime nuosavą namą, dvi dukras, esame laimingai susituokę. Iki šių metų pradžios dirbome abu, o nuo vasario vyras prarado darbą. Mano pajamos minimalios. Auga vaikai, eina į mokyklas, kuriose nenusakomas spaudimas, konkurencija.

Kol val­džia svars­to, kaip gim­ti­nėn par­si­vi­lio­ti tūks­tan­čius emig­ran­tų, šie sve­čio­se ša­ly­se ku­ria sa­vo ben­druo­me­nes ir apie grį­ži­mą na­mo nė ne­gal­vo­ja. Tie, kam pa­vyks­ta dirb­ti ne tik ge­rai ap­mo­ka­mą, bet ir my­li­mą dar­bą, ti­ki­na, kad Lie­tu­vo­je gy­ven­ti tie­siog ne­be­su­ge­bė­tų. 29 me­tų Egi­di­jus Mac­ko­nis dau­giau kaip pen­ke­rius me­tus drau­ge su žmo­na Do­mi­ny­ka ir sū­nu­mis gy­ve­na Ško­ti­jos šiau­rė­je esan­čia­me Banf­fas mies­te­ly­je.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

Per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausia – 83,2 tūkst. – žmonių emigravo 2010 metais. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Migracija yra viena pagrindinių gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje lėmusių priežasčių, kita – mažas gimstamumas, teigiama Statistikos departamento pranešime. 2001–2010 metais 140,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir mirė 101,9 tūkst.

Lietuvos pilietis Tomas Krasnovas (22 m.) už tai, kad užmušė savo kambario draugą Anglijoje, įkalintas iki gyvos galvos. Prašytis paleidžiamas į laisvę jis galės ne anksčiau kaip po 17 metų. Vizbičo miestelis Kembridžšyro grafystėje jau senokai tapo emigrantų iš Lietuvos „kolonija". Anglijos pareigūnai teigia, jog čia įvykdoma bene daugiausiai nusikaltimų visoje šalyje, o daugelyje jų figūruoja emigrantų iš Rytų Europos pavardės. Kaip tik į Vizbičą dar 2008 metais atvyko ir T. Krasnovas.

Nepolitinis intelektinis kairiosios pakraipos judėjimas „Naujoji kairė 95 (NK95)“ kartu su profsąjungomis S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros trečiadienio vidurdienį surengė akciją, kurios metu „prekiavo“ vergais. Taip buvo siekiama atkreipti Prezidentės ir kitų aukščiausių šalies pareigūnų dėmesį į žmonių išnaudojimą ir vergiško darbo sąlygas Lietuvoje.

Nepolitinis intelektinis kairiosios pakraipos judėjimas „Naujoji kairė 95 (NK95)“ kartu su profsąjungomis S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros trečiadienį prekiaus vergais. Taip siekiama atkreipti Prezidentės ir kitų aukštų politikų dėmesį į žmonių išnaudojimą ir vergiško darbo sąlygas Lietuvoje.

Svarbiausi praėjusios savaitės Lietuvos ir pasaulio įvykiai – trumpai: 2011 07 18, pirmadienis Prie Austrijos ambasados surengtas protesto piketas. Pirmadienio vidurdienį prie Austrijos ambasados Vilniuje buvo surengtas piketas.

Britanijos sostinę dėl savo svetingumo tautiečiai lietuviai neretai vadina „gumine“. Daugeliui lietuvių Londonas dėl savo margumo sukelia nuostabą, o kartais ir baimę. Tačiau malaizietei Londono studentei Nadiah N. Allaudin šis miestas kultūrinio šoko nesukėlė. Malaizijoje gyvenusi mergina sako, kad savo daugiakultūriškumu Malaizija nenusileidžia Londonui.

Vis daugiau jaunų mmedikų vos baigę mokslus dirbti išvyksta į užsienį, o Lietuvoje likusių gydytojų amžiaus vidurkis nuolat auga. Jei situacija nesikeis, kokios perspektyvos laukia mūsų sveikatos apsaugos sistemos? Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, atliko didžiausią ir išsamiausią žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių tyrimą „Dienos fotografijos“ analizė“, kuris aiškiai parodė, kokie sveikatos apsaugos sistemos valdymo iššūkiai laukia ...

Lietuvos piliečiai verčiau renkasi skurdoką, neramumų alinamą šalį Graikiją, o ne vietą, kurioje gimė patys ir kur turėtų gimti jų vaikai. Tai liudija ir jaunos rašytojos Indrės Jonušytės istorija. Laikas turėti savus namus Buvusi panevėžietė I.Jonušytė neslepia: „Gyvensime taip, kaip nemažai kitų europiečių, kaip mano draugo bičiuliai ir tėvai: vasaromis prie šiltos Viduržemio jūros, tegul ir skurdžioje šalyje, likusį metų laiką darganotoje, tačiau turtingoje Belgijoje.

„Žmonių nepasitenkinimas politine sistema ir partijomis iškilęs ir subrendęs dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – tai nebaudžiamumas: tai naudojimasis padėtimi, monopolija, kai žino, kad nei įstatymai, nei politikai nebaus. Ir žmonėms, aišku, lieka nedaug galimybių kovoti už save“, – kalbėdama BTV laidoje „Karštas vakaras“ pripažino prezidentė Dalia Grybauskaitė. O vienas iš kelių, kuriuos renkasi nepatenkinti žmonės – tiesiog išsivaikščiojimas.

Karjera prasideda dar mokyklos suole, tačiau jame retas dar žino ką norėtų veikti gyvenime. Tokios išvados buvo prieita Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo diskusijoje ,,Kur yra sėkmingos karjeros startas?” ,,Jauni žmonės, vaikai visiškai savęs nepažįsta ir edukacinis procesas mokykloje taip sukonstruotas, kad jie neturi kada savęs pažinti. Jie tik mokosi mokosi, tačiau nežino dėl ko”, - teigė Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkė Daiva Daugvilienė.

Universitetuose – diplomų įteikimo šurmulys. Tačiau absolventų nuotaikas temdo nežinomybė. Neradę darbo čia, bus priversti vykti į užsienį. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad prieš rinkdamiesi studijas moksleiviai turėtų galvoti ne apie profesijos prestižą, bet apie perspektyvas, rašo „Šiaulių kraštas“. Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausias mokslo darbuotojas Arūnas Pocius sako, kad dabartinė darbo rinkos situacija kelia nerimą: „Jaunimo nedarbo p...

Anglijoje juos pasitiko ne tik muitininkai, bet ir žurnalistai su mikrofonais ir fotoaparatais. Dainius Radauskas su lietuviais draugais, išlipę iš kelto Doveryje, pasijuto lyg žvaigždės. Tačiau su Dainiumi kalbėjomes ne tik apie pradžią Jungtinėje Karalystėje, bet ir apie jo jau beveik pasiektą tikslą tapti laivo kapitonu.

Emigraciją ir nedarbą siūloma stabdyti perpus mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose šalies mokyklose. Lietuvos studentų sąjunga kritiškai vertina Seimo nario Andriaus Burbos siūlymą pateiktą birželio 22d. Seime vykusioje diskusijoje dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo“ „Siūlymas stabdyti emigraciją ir mažinti nedarbą nemokamo aukštojo mokslo kaina atrodo mažiausiai neadekvatus ir prasilenkiantis su logika.

Nors šalis ruošia daug išsilavinusio jaunimo ir investuoja į jų mokslą, darbo jiems pasiūlyti kol kas negali. Lenkų tautybės moterys, gyvenančios Britanijoje, vidutiniškai turi daugiau vaikų nei jų tėvynainės gimtojoje šalyje. Kai prieš kelis mėnesius didžiausias Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė šią žinią, tai buvo gana didelis, bet lauktas siurprizas. Didžioji dalis žmonių komentarų atspindėjo ryškius skirtumus tarp lenkų požiūrio ir socialinės realybės.

Nors dažniau sakoma, kad žmonės iš Lietuvos tik emigruoja, esama ir išimčių, o ir į klausimą, kur yra tikrieji namai – ten kur traukia širdis, ar kur nubloškė likimas – atsakyti nėra paprasta. Į Lietuvą – arčiau savų Viktorija Kovaliūnaitė Lietuvoje gyvena jau antrus metus. Iš Kazachstano į Lietuvą sugrįžusi tremtinio dukra greitai pramoko lietuvių kalbą.

Lietuvą jau paliko apie pusę milijono jos gyventojų. Nesuprantu, kodėl tiek mažai? Iš kitos pusės – esame tarp šalių lyderių, kurių gyventojai po nepriklausomybės atgavimo suprato, kad valdžia viską padarė, jog jiems čia nebeliktų vietos. Naujas trėmimo etapas Prieš 70 metų masinius lietuvių trėmimus pradėjo mus okupavusi Rusija. Po tiek metų trėmimus tęsia jau mūsų valdžia. Nekiša į vagonus, bet tremia šiuolaikiškai: neduodama darbo, didindama mokesčius ir mažindama paramą.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Nesustabdžius emigracijos teks įsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių arba likti ekonominės stagnacijos valstybe be jokių augimo vilčių. Šią savaitę ekonomikos ekspertai paskelbė nerimą keliančias prognozes apie nemažėjantį emigracijos iš Lietuvos srautą. Kokia išeitis? Jeigu emigracijos sustabdyti nepavyks, teliks atverti duris imigrantams. Senosiose Europos Sąjungos valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje nesiekia 1 proc. visų dirbančiųjų.

Daugeliui mūsų, gyvenusių Lietuvoje, Amerika buvo svajonių šalis, kurioje labai lengva ir gera gyventi, kaip sakoma, „pinigai ant medžių auga“. Tačiau atvykę čia supratome, kad tuos dolerinius lapus nuskinti tikrai nėra lengva. Nelengva net legaliai atvykusiems į šalį, o nelegaliems imigrantams dar sunkiau, jie nelabai gali rinktis darbą ir turi apsiriboti arba menkai apmokamu, arba kęsti darbdavių savivalę. Šiandien papasakosime eilinę nelegalios imigrantės gyvenimo JAV istoriją.

Finansų ekspertas profesorius Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad šiais metais emigracijos mastai nemažės ir šalį paliks apie 60–70 tūkst. asmenų. Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko, pernai emigracijos statistiką kilstelėjo privalomos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau ir 2011–aisiais šis rodiklis bus įspūdingas. „Aiškiai matome, kad šiais metais taikome į 60–70 tūkst.

Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Čili Holdings“ daugiau kaip prieš pusantro mėnesio paskelbė, kad  papildomai kuria šimtą darbo vietų. Per šį laikotarpį pavyko atrinkti apie 70 naujų žmonių, kurie „Čili“ restoranuose pradėjo dirbti padavėjais, barmenais ar virtuvės darbuotojais, tačiau šie džiuginantys rezultatai netrukus sumenko, kai didžiulė emigracijos banga trūkstamų darbuotojų skaičių vėl grąžino į pradinį tašką.

2060-aisiais Didžioji Britanija turėtų tapti didžiausia pagal gyventojų skaičių ES valstybe. Naujausioje „Eurostat“ ataskaitoje pranešama, kad 2035-aisiais Lietuvoje gyvens 2,977 mln. gyventojų, nors jau išankstiniai surašymo duomenys parodė, kad šiuo metu Lietuvoje telikę 3,05 mln. žmonių. „Eurostat“ remiasi 2010 m. Gyventojų registro, kuriame nurodyta, kad Lietuvoje gyvena 3,329 mln. žmonių, duomenimis.

Kylant į viršų buvo dar visai nieko. Galima susikaupti ir dairytis į debesis pro lėktuvo langą. Tačiau tas visuotinis lietuvių klegesys leidžiantis lėktuvui tik didėjo ir, man rodos, liovėsi tik tada, kai po kelionės Vilnius–Londonas–Vilnius pasiekiau namus. Ankstų pirmadienio rytą pailsėję ir pasidemonstravę Lietuvoje tautiečiai skrido atgal į Londoną dirbti savo darbų.

Ketvirtadienio realybės šou misija – keliauti į Valkininkus, vieną iš baigiančių ištuštėti Lietuvos vietų. Emigracija, neviltis ir dėl jos kylančios girtavimo problemos pavertė šį, kadaise klestėjusį miestelį, tuštėjančia, išmirštančia Dzūkijos provincija. Dabar čia gyvena vos keli šimtai žmonių. Tai – kraštas, kuriame kartu su žmonėmis miršta ir gražiausi lietuvių liaudies papročiai. Tačiau kai kurios tradicijos gyvuoja ir net klesti iki šiol.

Nebaltųjų britų skaičius Anglijoje ir Velse padidėjo nuo 6,6 mln. 2001 metais iki 9,1 mln. 2009 metais. Beveik kas šeštas Didžiosios Britanijos gyventojas yra nebaltasis. Tokius duomenis, surinktus iš 423 šalies miestų ir miestelių, paskelbė Nacionalinis statistikos biuras. Statistika taip pat atskleidė, kad beveik milijonas žmonių Anglijoje ir Velse yra maišyto kraujo. Baltųjų skaičius nuo 2001 metų nepakito, nors gimstamumas padidėjo. Tačiau išaugo ir baltųjų emigracija į kitas šalis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija neseniai paskelbė ataskaitą „Geresnio gyvenimo indeksas“ („The Better Life Index“), kuriame pasaulio valstybės suskirstytos pagal tokius rodiklius, kaip užimtumo situacija, laisvalaikis ir gyvenimo trukmė.

Per Berlyne praleistą pusmetį prieš kelias dienas pirmą kartą metro išgirdau lietuvių kalbą. Ar tai – pirmieji didėjančios emigracijos į Vokietiją ženklai? Gegužės pirmąją buvo atverta Vokietijos darbo rinka. Ši tema nedingsta iš 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių, Vokietijos taip pat, spaudos puslapių.

Blogąja prasme įspūdingi – taip prezidentė Dalia Grybauskaitė apibūdino išankstinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis. Jie rodo, kad per dešimtmetį oficialus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 430 tūkstančių ir mūsų, išankstiniais visuotinio surašymo duomenimis, liko 3 mln. 53,8 tūkstančio.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Lietuvos darbo biržos registre - 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Daugėja laisvų darbo vietų Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė teigė, kad darbo rinkoje ryškėja teigiamos tendencijos – aštuonias savaites iš eilės įdarbintų asmenų yra daugiau nei naujai įregistruotų bedarbių.

Demografinės tendencijos Panevėžiui piešia toli gražu ne šviesią ateitį. Statistikos departamento duomenimis, iš kiek daugiau nei 100 tūkst. panevėžiečių jaunimo iki 25-erių metų – vos per 30 tūkst. Miestas sensta Vilnius, Kaunas, dar Klaipėda ir visa likusi Lietuva – tokį valstybės žemėlapį braižo panevėžiečiai studentai ir paskutines dienas mokykloje skaičiuojantys abiturientai.

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“ Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Šiaulių savivaldybės Priimamajame prie 14 kabineto nėra dienos, kad nesibūriuotų žmonės, norintys deklaruoti išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį. Vien šiemet per penkis mėnesius tai deklaravo 1017 šiauliečių. Ar šis skaičius rodo tikrąjį emigracijos mastą? Vokietija neatsiveria lengvai Nuo gegužės 1 dienos Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms buvo prognozuojama, kad Lietuva dėl emigracijos dar labiau nukraujuos.

Kas turėtų rūpintis užsienyje gyvenančiais mūsų tautiečiais, siekti sumažinti emigraciją, skatinti žmones grįžti atgal į Lietuvą? Teoriškai tai turėtų daryti Užsienio reikalų ministerija (URM). Tačiau praktikoje ši valstybės institucija ne tik neatlieka savo tiesioginių funkcijų, bet ir visais būdais stengiasi atbaidyti lietuvius nuo grįžimo į savo tėvynę ir įskiepyti jiems nepasitenkinimą Lietuva ir jos valdžia.

Pasibaigus visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, Lietuvos statistikos departamentas pasigedo 181 tūkstančio žmonių. Toks skirtumas susidaro palyginus Gyventojų registro duomenis ir surašytų žmonių kiekį:  Gyventojų registre 2011 metų kovo 1 dieną buvo įregistruota 3 milijonai 235,2 tūkstančio Lietuvos gyventojų, o surašyta iš viso 3 milijonai 53,8 tūkstančio žmonių, rašo alfa.lt.

Per dešimtmetį, nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, miestas  neteko 20 tūkstančių šiauliečių – vieno ne paties mažiausio miesto rajono. Miestą palieka ir talentingi žmonės. Netenkame – ir gabiausių, ir talentingiausių Pastarieji metai atskleidžia tendenciją, jog žmonės iš Lietuvos, o kartu ir iš Šiaulių, išvyksta ne tik dirbti, bet ir mokytis. Akivaizdu, jog miestą palieka ir gabus jaunimas.

Baigęs kadenciją prezidentas Valdas Adamkus aktyviai bendrauja su šalies jaunimu, lankosi universitetuose, skaito paskaitas. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokius įspūdžius jam palieka šie susitikimai. Kokį šiandien Lietuvoje matote jaunimą? Į šį klausimą galiu atsakyti labai tvirtai ir aiškiai: esu labai laimingas, kad turiu galimybę tiesiogiai bendrauti su Lietuvos jaunimu. Kalbėdamasis su jaunais žmonėmis atradau daug idealizmo, sveikų požiūrių, gerų norų.