Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją.
Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.
Žvelgiant užsieniečio akimis, uždarbis žemės ūkio srityje nėra didelis. Dažniausiai už fiziškai sunkų darbą gausite minimalų atlygį. Vis dėlto, pavertus prakaitu sulaistytas kupiūras į lietuviškus litus, net minimali užsienio alga taps džiuginančiu atlygiu.
Naudinga finansiškai
Vilnietė Joana S. padirbėti pas Didžiosios Britanijos ūkininkus keliavo dar būdama septyniolikos metų. „Pusseserei šeimininkas pasakė, kad vasarai gali pasikviesti ką nors iš giminaičių padirbėti kartu. Nuvykau aš“, – pasakojo mergina.
Tuomet dar nepilnametei Joanai reikėjo dirbti maždaug 6 valandas per dieną. „Teko ravėti, rinkti pomidorus, agurkus, kopūstus, braškes, dėlioti juos į dėžes, ruošti užsakymus“, – pasakojo mergina.
Fiziškai Joana nepervargdavo. „Jeigu jausdavau, kad kurią dieną sunkiai dirbti nenoriu, eidavau ravėti. Aišku, būdavo dienų, kad vakare krisdavau į lovą negalėdama nė piršto pajudinti. Kartais pasiskųsdavome, kad sunku, bet kam taip nebūna?“ – juokėsi lietuvė.
Anot Joanos, padirbėti užsienio ūkiuose naudinga finansiškai. „Nepamenu, kiek tiksliai uždirbau, bet užteko ir pramogoms, ir parsivežti į namus“, – sakė mergina.
Gyveno palapinėje
Pasvalietė Vaida N. skinti braškių į užsienio ūkininkų laukus keliavo tris vasaras. Mergina dirbo Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Ji neslėpė mačiusi ir šilto, ir šalto.
„Norvegijoje gyvenau labai gražioje vietoje, ant kalno, blogai buvo tik tai, kad surinktas braškes tekdavo į tą kalną užvilkti“, – pasakojo Vaida. Antrąją vasarą mergina praleido britų braškių laukuose.
„Gyvenome nameliuose su ratais, skynėme braškes, bet vidury vasaros mūsų ūkis bankrutavo“, – prisiminė mergina. Vis dėlto britų įstatymai padėjo merginai negrįžti į Lietuvą neužsidirbus – visiems darbuotojams buvo išmokėtos sutartos algos.
Trečią vasarą Vaida braškes skynė Danijoje. „Gal pusantro mėnesio gyvenome palapinėse. Buvo namukų, tačiau visi jie buvo užimti“, – pasakojo mergina. Vakarais palapinėje būdavo šalta ir drėgna, o dienomis labai karšta, todėl Vaida stengdavosi grįžti tik miegoti. Paklausta, ar verta keliauti dirbti į ūkius užsienyje, Vaida atsakė teigiamai. „Tai puiki proga užsidirbti, ypač studentams“, – šypsojosi ji.
Lietuviai stropūs
Gediminas K. į vieną Belgijos ūkį išvažiavo neradęs darbo Lietuvoje. Kelionę organizavo pažįstami, todėl vaikinas jautėsi drąsiai ir tikėjo, kad nebus apgautas. „Skyniau riešutus, paskui obuolius, kriaušes. Prieš man atvažiuojant ten dirbantys žmonės rinko trešnes“, – pasakojo jis. Užsienio ūkyje vaikinas praleido pusantro mėnesio.
Lietuvaičiai buvo apgyvendinti specialiuose konteineriuose, kuriuose buvo langai, dušas, radiatorius, virtuvė. Gyventi teko keturiese. Pirmą dieną šeimininkas parodė, kur galima nusipirkti maisto. Už geras gyvenimo sąlygas kasdien tekdavo valandą padirbėti nemokamai. Valanda darbo buvo verta 6–7 eurų.
Dirbti tekdavo daug ir sunkiai. Anot Gedimino, lietuviai buvo laikomi stropiais darbuotojais, todėl kartelės nuleisti nesinorėjo. Dirbti tekdavo 8–9 valandas per dieną.
Kai pritrūko darbo, ūkio šeimininkas pats surado darbininkams veiklos kaimynystėje esančiame ūkyje. Važiuojantiesiems padirbėti į užsienį vaikinas patarė atkreipti dėmesį, kada skinamas derlius pasirinktoje šalyje. „Tiems, kurie atvažiuoja derliui baigiantis, darbo ir galimybių užsidirbti nebelieka“, – sakė jis.
Apgavo tautiečiai
Kitokia patirtimi pasidalijo Vilniuje gyvenanti Veronika B. Ji su vaikinu prieš kelerius metus panoro padirbėti svečioje šalyje. Iš pradžių pora planavo apsistoti Italijoje, tačiau vėliau pasirinko Ispaniją. Veronika turėjo skinti apelsinus, o jos vaikinas – uoste statyti prieplauką.
Atvykę jau kitą dieną lietuvaičiai keliavo į apelsinų plantaciją. Vyko abu, nes, anot vadybininkų, statybos darbai uoste dar buvo derinami. Net pirmą dieną porai teko dirbti daugiau nei 12 valandų. Buvo aiškinama, kad vėluoja autobusas, todėl galima padirbėti, tačiau tokie vėlavimai tapo kasdienybe.
Lietuviams gyventi teko apleistuose kambariuose. „Apžiūrėję savo kambario duris pamatėme, kad jos labai plonos, o spyna – ne kartą išlaužta. Dėl šios priežasties vykdami į darbo vietą pasiimdavome dokumentus, pinigus“, – pasakojo Veronika.
Už kilogramą nuskintų apelsinų darbdaviai mokėjo 40 euro centų. Per dieną darbininkai nuskindavo kelis šimtus kilogramų vaisių.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad iš uždarbio kasdien atimamas 40 eurų mokestis už nuvežimą iki darbo ir atgal, o galiausiai dar ir tai, kad Veronikai ir jos vaikinui atlygį mokėjo tik už vieno iš jų skinamus vaisius. „Pavyzdžiui, jeigu aš pririnkdavau porą šimtų kilogramų apelsinų, juos dalydavo perpus, o to, ką surinkdavo draugas, net neskaičiuodavo!“ – piktinosi mergina.
Poros sprendimas grįžti į Lietuvą nebuvo sutiktas džiaugsmingai, tačiau darbdaviai sutiko juos išleisti. „Tik patys turėjome pasirūpinti kelione“, – prisiminė Veronika. Paskutinę dieną grįžę iš darbo jiedu rado išlaužtas kambario duris ir pavogtą uždarbį. Veronikos nuomone, vagystę organizavo darbdaviai.
Pora bandė kreiptis į Lietuvos ambasadą Ispanijoje, bet pagalbos nesulaukė. Už savas lėšas grįžę namo jiedu neberado ir darbą Ispanijoje žadėjusios įmonės. „Kreipėmės į teismą, tačiau byla buvo nutraukta. Taip praradome apie 6 tūkst. litų“, – pasakojo mergina.
Braškės Ispanijoje
Net prasti pavyzdžiai, tikėtina, neatbaidys lietuvių nuo galimybės užsidirbti daugiau. Besiryžtantieji keliauti į užsienį turėtų žinoti, kuo kokioje šalyje galima užsiimti ir kiek galima uždirbti.
Rasti sezoninį darbą Ispanijoje lengva. Verslininkai pirmiausia ieško žmonių, galinčių dirbti žemės ūkio srityje. Dėl šilto klimato darbo čia yra ištisus metus. Žiemą galima plušėti mandarinų plantacijose. Nuo pavasario iki vasaros vidurio skinamos braškės, rugsėjį renkamas bei apdorojamas vynuogių ir alyvuogių derlius.
Gėlės Olandijoje
Olandijoje tinkamas metas lauko darbams prasideda balandį, kai nurenkamas šparagų derlius. Vėliau laukia gėlės – visų pirma tulpės ir lelijos. Gėlės skinamos nuo gegužės iki rugsėjo. Liepą ir rugpjūtį sodinami gėlių svogūnėliai. Panašiu metu darbo galima rasti ir bulvių, žiedinių kopūstų plantacijose.
Rudenį darbuotojų laukiama kopūstų, brokolių laukuose, ieškoma slyvų, kriaušių, obuolių rinkėjų. Per mėnesį Olandijoje uždirbsite maždaug 1 400 eurų.
Mėlynės Švedijoje
Birželį šioje šalyje skinamos braškės. Ypač populiaru Švedijoje rinkti miško uogas. Antroje liepos pusėje galima rinkti tekšes, tačiau tai ne itin malonus darbas, mat šios uogos auga pelkėtose vietovėse.
Rugpjūčio pradžioje renkamos mėlynės – darbuotojai aprūpinami specialiomis talpyklomis ir keliauja į miškus. Uogos renkamos maždaug tris savaites. Visoje šalyje per vasarą veikia miško gėrybių supirkimo punktai, todėl uogų rinkėjams nebūtina turėti darbdavį. Per dieną rinkdami uogas uždirbsite nuo 180 iki 800 kronų.
Šparagai Vokietijoje
Žemės ūkio darbų ieškoti pirmiausia reikėtų Badeno-Viurtembergo srityje, kur auginami agurkai, šparagai, braškės. Braškėmis ir vynuogėmis garsėja Reino-Vestfalijos žemės. Geriausiai Vokietijoje galima uždirbti šparagų, derančių nuo balandžio, laukuose.
Liepą ir rugpjūtį darbininkų laukia vyšnių ir slyvų sodai, vasaros pabaigoje skinami obuoliai. Rugpjūtį apie Miuncheną ir Šiaurės Tiuringiją laukiami apynių skynėjai. Rugsėjį skinamos vynuogės. Valandinis atlygis – nuo 5 iki 7 eurų.
Vynuogės Prancūzijoje
Rugsėjį Prancūzija atvykstančių darbininkų laukia išskėstomis rankomis. Pirmiausia, žinoma, vynuogių derliui nuimti. Taip pat reikia skinti obuolius, melionus, riešutus, alyvuoges. Sezoniniai darbuotojai paprastai dirba pagal terminuotas darbo sutartis.
Vynuogių rinkėjai gali tikėtis maždaug 9 eurų per valandą uždarbio – toks minimalus valandinis atlygis šioje šalyje. Už darbą šeštadieniais mokama 25 proc. daugiau, už darbui paaukotus sekmadienius – 50 proc. daugiau.
Pomidorai Italijoje
Dažniausiai darbo Italijoje galima gauti turizmo srityje. Norintieji dirbti žemės ūkyje turėtų keliauti į šalies pietus. Ten esančiuose ūkiuose nuo rudens laukiama darbininkų, galinčių skinti alyvuoges ir pomidorus.
Šiaurinėje Italijos dalyje yra vynuogynų. Per valandą skinant daržoves ir vaisius Italijoje galima uždirbti 4–7 eurus.
FAKTAI: Darbas užsienyje
Darbas žemės ūkio srityje laikomas vienu nekvalifikuočiausių, todėl didelė tikimybė, kad per mėnesį bus uždirbama minimali vienos ar kitos šalies alga.
Prancūzijoje už darbą šeštadieniais mokama 25 proc. daugiau, už darbą sekmadieniais – 50 proc. daugiau.
Miško uogų rinkėjai Švedijoje per dieną gali uždirbti nuo 180 iki 800 kronų (70–300 litų).
Vokietijoje už valandą darbo mokami 5–7 eurai, Italijoje – 4–7 eurai, o Prancūzijoje – 9 eurai.
Dina Sergijenko
