Per Berlyne praleistą pusmetį prieš kelias dienas pirmą kartą metro išgirdau lietuvių kalbą. Ar tai – pirmieji didėjančios emigracijos į Vokietiją ženklai?
Gegužės pirmąją buvo atverta Vokietijos darbo rinka. Ši tema nedingsta iš 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių, Vokietijos taip pat, spaudos puslapių. Visi spėliojo, kas atsitiks, ar emigrantai užplūs Vokietiją ir atims darbo vietas iš vietos gyventojų? Praėjus kelioms savaitėms nuo lauktosios gegužės 1 dienos vokiečių ekspertai daro liūdnas išvadas.
Kraunasi lagaminus
„Sveiki. Su mergina ruošiamės važiuoti į Vokietiją. Pažįstamų ten neturime. Internete nieko įdomaus neradome, nusprendėme pasiklausti tų, kurie taip pat pradėjo viską nuo nulio.“
Vokietijoje gyvenančių lietuvių interneto forumuose tokių pranešimų gegužę pastebimai padaugėjo. Lietuviai tautiečių klausia, į kuriuos miestus verta važiuoti, kur bandyti įsidarbinti, kaip išsinuomoti būstą. Kiekvieną dieną daugėja ir darbo pasiūlymų šalies lietuviškuose skelbimų tinklalapiuose.
Pervežimo autobusais bendrovė „Ecolines“ skelbė, kad šių metų kovą–balandį į Vokietiją keliavo 40 procentų daugiau žmonių nei praėjusių metų tokiu pat laikotarpiu. „Ekspertai prognozavo, kad didelio emigracijos masto į Vokietiją nebus, tačiau, palyginti su važiuojančiaisiais autobusu į Didžiąją Britaniją ar Airiją, šia kryptimi keliaujančių žmonių skaičius sparčiai didėja“, – teigė „Ecolines“ Lietuvos ir Lenkijos regiono vadovas Remigijus Dvareckas.
Panašu, kad mūsų šalyje vis daugiau domimasi nauja emigracijos kryptimi.
Didžiausia emigracijos banga iš visų aštuonių 2004 metais į ES įstojusių šalių buvo prognozuojama ne iš Lietuvos, bet iš Lenkijos. Bendra siena, beveik 40 milijonų gyventojų ir kaimynų polinkis išvykti iš šalies nedavė ramybės darbo ieškantiems vietiniams.
Pastarosiomis dienomis Vokietijos spaudoje mirga visai kitos antraštės. „Laisvas asmenų judėjimas – ir niekas neatvyksta“, – trimituoja vietos laikraščiai, o Vokietijos valdžia vis labiau nerimauja dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo.
Domisi nekvalifikuotieji
„Masinio darbo ieškančiųjų iš Rytų Europos antplūdžio nėra nė pėdsako“, – konstatuojama leidinyje „Welt am Sonntag“.
„Pokyčių matoma, tačiau skaičiai iki šiol maži“, – sakė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų darbo rinkos ekspertas Stefanas Hardege. Vokietijos federalinės įdarbinimo agentūros stebėjimais, emigrantų antplūdžio nejuntama nei pasienio regionuose, nei šalies verslo centruose. Darbo biržose registruojasi daugiau norinčiųjų, tačiau dauguma jų yra nekvalifikuoti.
„Kvalifikuoti darbuotojai, kurių mes ieškome, dažnai jau yra radę darbą Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ar Švedijoje, – sakė S. Hardege. – Geri žmonės jau seniai išvykę.“
Tai nereiškia, kad į Vokietiją nekrypsta kitataučių akys. Kai vietos darbo birža išplatino darbo skelbimus šalia Lenkijos ir Čekijos sienų esančio Gerlico miesto spaudoje, į ją kreipėsi jau 3 tūkstančiai žmonių. „90 procentų besikreipiančiųjų iškart netinka, nes jiems trūksta kvalifikacijos arba vokiečių kalbos žinių“, – teigė Drezdeno pramonės ir prekybos rūmų atstovas Larsas Fiehleris.
Prie Lenkijos sienos esančiame Frankfurte prie Oderio padėtis panaši. Nuo metų pradžios į vietos darbo biržą dėl galimybės įsidarbinti kreipėsi 140 žmonių, iš jų net 61 – per pirmąją gegužės savaitę. Net 80 procentų besidominčių galimybe įsidarbinti žmonių buvo prastos vokiečių kalbos žinios.
Agentūros pasienyje
Vokietis Simonas Lorentzas gegužės pirmajai ruošėsi iš anksto ir greta Lenkijos sienos įsteigė privačią darbo agentūrą „PAV Sveeti“. Kur kitur turėtų kreiptis vos už kelių kilometrų nuo agentūros biuro esančio Ščecino miesto gyventojai? Tačiau ant jo stalo nematyti gyvenimo aprašymų krūvos. „Deja, realybė pasirodė kitokia nei prognozės. Iš čia man lengviau rasti gerų darbuotojų Austrijoje nei Lenkijoje“, – išvadą daro S. Lorentzas.
„Pas mus nuo gegužės pirmosios nieko ypatingo neįvyko, išskyrus daugybę informacinių renginių, – teigė Rytų Brandenburgo prekybos rūmų patarėja užsienio ekonomikos klausimais Joanna Sawicz. – Kol kas anksti apibendrinti, tačiau daug lenkų, kurie galėjo ir norėjo dirbti užsienyje, jau seniai dirba kitose šalyse.“
Specialistų badas
Dauguma ekspertų kaip vieną iš vangaus kvalifikuotų specialistų darbo Vokietijoje susidomėjimo priežasčių nurodo ir tai, kad šalis per ilgai saugojo savo darbo rinką nuo 2004 metais į ES įstojusių valstybių gyventojų.
Prieš savaitę Vokietijos ekonomikos ministras Phillipas Rosleris išreiškė susirūpinimą dėl didžiulio žmogiškųjų išteklių trūkumo, dėl kurio šalis kasmet praranda milijardus eurų. Jis mano, kad trūkumą galima būtų patenkinti tik ekspertų iš užsienio sąskaita. „Tai nebūtų grėsmė mūsų šaliai, greičiau jos praturtinimas“, – sakė Laisvosios demokratinės partijos (FDP) lyderis P. Rosleris. Jis agituoja kuo greičiau reformuoti šalies migracijos politiką ir taip privilioti užsienio specialistų. Tačiau reformas blokuoja Krikščioniškosios socialinės sąjungos CSU atstovai, siūlantys darbuotojų trūkumą kompensuoti įdarbinant daugiau vietinių – moterų, vyresnių žmonių ir bedarbių.
P. Roslerio teigimu, didžiausiai Europos ekonomikai nebetinka buvusi migracijos politika: „Turime skubėti. Demografinės tendencijos mums nepalankios.“
Skaičiuojama, kad iki 2025 metų šalyje trūks daugiau nei 6 milijonų darbuotojų. Darbdavių organizacijos prezidentas Dieteris Hundtas įspėjo, kad dėl neužimtų darbo vietų šalies ekonomika kasmet praranda daugybę milijardų eurų. Šiuo metu trūksta šimtų tūkstančių mokslo ir inžinerijos sričių darbuotojų. „Žvelgiant į praeitį, daryti tokias kliūtis buvo klaida“, – apie apribojimus aštuonioms 2004 metais į ES įstojusioms valstybėms kalbėjo P. Rosleris.
Mieliau renkasi Angliją
Tą patį teigė ir Betramas Brossardtas, Bavarijos pramonės asociacijos vadovas. Jis tvirtino, kad tik užsieniečiai darbuotojai gali kompensuoti specialistų trūkumą šioje žemėje. Organizacija specialiai sukūrė portalą, orientuotą į metalurgijos ir elektronikos sričių darbuotojų paiešką Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.
Federalinė įdarbinimo agentūra (BA) skaičiuoja, kad kasmet į Vokietiją atvyks 140 tūkstančių žmonių iš minėtų aštuonių ES šalių. „Pasienio su Lenkija ir Čekija regionuose darbo ieškantys vokiečiai susidurs su didesne konkurencija“, – sakė BA vadovas Frankas Juergenas Weise. „Įdarbinimo firmos Baltijos šalyse laukia savo laiko“, – prieš gegužės pirmąją įspėjo jis. Vokietijos darbo ministė Ursula von der Leyen kalbėjo apie kuklesnius skaičius – 100 tūkstančių per metus.
Bet kokiais skaičiavimais, į šalį atvyks mažiau darbuotojų nei šiuo metu trūksta. „Vokietija nėra tokia patraukli, kaip dauguma mano. Jauni, puikų išsilavinimą turintys rytų europiečiai mieliau važiuoja į Angliją, kur dėl kalbos turi mažiau problemų“, – sakė F. Weise.
FAKTAI: Stygius
• Prognozuojama, kad iki 2025 metų iš viso trūks 6,5 milijono darbuotojų, iš jų 2,4 milijono akademikų („McKinsey“ studija)
• Iki 2020 metų medicinos srityje trūks iki 200 tūkstančių specialistų (studija „Pricewaterhouse Coopers“)
• Jau šiuo metu trūksta 400 tūkstančių techninių specialybių darbuotojų, daugiausia inžinierių (Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų studija)
• Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai skaičiuoja, kad kasmet dėl neužimtų darbo vietų šalis praranda 25 milijardus eurų
