vokietija

Visoje Vokietijoje pirmadienį atidarytos kasmetinės tradicinės kalėdinės mugės – sustiprinto saugumo sąlygomis, daugeliui vokiečių vis dar prisimenant mirtinus išpuolius jų metu. Berlyne atidarytos kelios kalėdinės mugės, tarp jų – vykstančios prie Raudonosios rotušės ir Šarlotenburgo rūmų teritorijoje. Kalėdinių mugių metu pardavėjai prekiauja ne tik užkandžiais ir gėrimais, bet ir rankų darbo dirbiniais, pavyzdžiui, žvakėmis ir vilnonėmis pirštinėmis.

Dauguma Vokietijos gyventojų prieštarauja tam, kad šalis imtųsi karinės lyderystės Europoje, rodo Körberio fondo užsakymu atlikta „Forsa“ apklausa. Apklausa parodė, kad 61 proc. respondentų į klausimą, ar Vokietija turėtų imtis tokio vaidmens, atsakė „greičiau ne“, o 38 proc. buvo už. Didžiausias nenoras buvo matyti rytinėje Vokietijos dalyje – 75 proc., palyginti su 58 proc. vakarinėje.

TV3 žinių komanda apsilankė ypač saugomuose Vokietijos suskystintų gamtinių dujų terminaluose. Juos vokiečiai pastatė vos per kelerius metus – tuo metu, kai buvo įvykdytas sabotažas prieš „Nord Stream“ dujotiekį, kuriuo rusiškos gamtinės dujos keliavo į Vokietiją. Terminalų statybai vokiečiai rėmėsi Lietuvos pavyzdžiu: mūsų šalies specialistai apmokė ten dirbančias komandas ir išliko techniniais operatoriais.

Pirmadienį anksti ryte viename pietų Vokietijos greitkelyje įvykusioje avarijoje žuvo mažiausiai trys žmonės, dar keletas eismo dalyvių buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos. Policijos teigimu, greitkelyje susidūrė du sunkvežimiai ir automobilis, nors bendras transporto priemonių skaičius gali būti didesnis. Avarijos priežastis vis dar nustatinėjama, tačiau policija teigė, kad įvykio metu kelias buvo smarkiai apledėjęs ir todėl labai slidus.

Du vyrai Vokietijoje, Kelno oro uoste lėktuvą bandė vytis bėgdami kilimo ir tūpimo taku, skelbia „Blick“. Vyrai atsidūrė policijos areštinėje. Incidentas įvyko su „Wizz Air“ bendrovės lėktuvu. Lėktuvas kaip tik ruošėsi pakilti iš Kelno į Bukareštą.\ Vyrai ėmė vytis lėktuvą „Airbus A321“ jau buvo palikęs vartus, varikliai jau veikė – lėktuvas buvo pakeliui į kilimo taką. Staiga du vyrai ėmė bėgti per kilimo taką, mojuodami rankomis. 28-erių ir 47-erių rumunai nespėjo į lėktuvą.

Šiais metais su hitu „Baller“ „Eurovizijos“ sceną sudrebinę  vokiečių atlikėjai Abor&Tynna atsidūrė nemalonioje situacijoje. Jų kūrinio sėkmę ir unikalią melodiją, regis, nutarė pasisavinti Rusijos atlikėjai, pristatę beveik identiškai skambančią dainą. Vokietijai atstovavę brolis ir sesuo Abor&Tynna paviešino šį įžūlų kopijavimą „TikTok“ platformoje, o socialinėje erdvėje kilo tikra audra.

Vokietija penktadienį pareiškė, kad siekiant užbaigti karą Ukrainoje, kontaktinė linija, arba dabartinė fronto linija, „turi būti derybų pradžios taškas“. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius taip pakomentavo JAV planą, kuriame siūloma, kad „Krymas, Luhansko ir Donecko sritys būtų pripažinti de facto Rusijos teritorijomis“, o Chersono ir Zaporižios srityse padėtis būtų įšaldyta palei kontaktinę liniją.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų pristatytas „taikos planas“ dėl karo Ukrainoje nėra galutinis dokumentas – esą tai tik klausimų sąrašas, kurį Kyjivas ir Maskva turėtų aptarti.

Buvęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį liudys Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamento tyrimo komitete dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos. Prieštaringai vertinamu dujotiekiu Baltijos jūros dugnu rusiškos dujos turėjo tekėti į Vokietiją, tačiau dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį jis nebuvo pradėtas eksploatuoti. O. Scholzas nuo 2018 m. buvo vicekancleris ir finansų ministras Angelos Merkel vyriausybėje, o 2021 m. gruodį tapo federaliniu kancleriu.

Berlyne ketvirtadienį buvo pradėta nagrinėti 19-mečio siro byla dėl peiliu įvykdyto išpuolio prieš ispanų turistą prie Vokietijos sostinės Holokausto memorialo, likus kelios dienos prieš vasarį vykusius visuotinius rinkimus. Įtariamasis, įvardytas tik kaip Wassimas al M. (Vasimas M.), kaltinamas tapęs grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) šalininku, ketinusiu užpulti kokį nors žydą.

Kinija susigrąžino didžiausios Vokietijos prekybos partnerės titulą, nurungusi Jungtines Valstijas po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo muitų karą, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, bendra prekyba tarp didžiausios Europos ekonomikos ir Kinijos nuo šių metų sausio iki rugsėjo šiek tiek paaugo iki beveik 186 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį prekybos tarp Vokietijos ir JAV apimtis sumažėjo beveik 4 proc.

Trečiadienį Vokietija pristatė pirmąją nacionalinę kosmoso saugumo strategiją, gynybos ministrui Borisui Pistoriusui pažadėjus išplėsti karinius ir civilinius pajėgumus orbitoje.  Ši strategija pasirodė praėjus kelioms savaitėms, kai B. Pistoriusas paskelbė apie ginkluotųjų pajėgų planus iki 2030 m. gynybai kosmose skirti 35 mlrd. eurų dėl didėjančių Rusijos ir potencialiai Kinijos keliamų grėsmių.

Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Serbijos vyriausybę, palaikančią glaudžius ryšius su Maskva, rinktis, ar nori prisijungti prie Europos Sąjungos, ar toliau eiti „dviprasmiškų signalų“ skleidimo keliu.

Berlynas – Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas Berlyno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Europa privalo dar ryžtingiau remti Ukrainą, nes Maskvos agresija jau seniai peržengė fronto linijas. Pasak jo, Vladimirui Putinui turi būti pasiųstas aiškus signalas, jog Europa pasirengusi ginti savo laisvę ir saugumą, rašo „Ukrinform“. „Mes teikiame paramą, kur tik galime, ir raginame mūsų partnerius ją didinti.

Maskva pasmerkė Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso „karo kurstymo retoriką“, kai šis perspėjo, kad Rusija artimiausiu metu gali užpulti NATO narę.  „Rusijoje nėra jokių konfrontacijos su NATO šalininkų“, – pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Jis reagavo į interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, per kurį B. Pistoriusas sakė, kad Rusija gali užpulti NATO šalį 2029 metais.

Vokietijos gynybos ministras Boris Pistoriusas mano, kad NATO turėtų persvarstyti savo prognozes dėl konflikto su Rusija. Anot jo, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali pakankamai atkurti savo karines pajėgas ir dar iki 2029 m. užpulti rytinę NATO šalį. Interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ B. Pistoriusas teigė, kad tokios prognozės jau yra. Ministro buvo paklausta, ar Vokietija turi laiko pasiruošti karui NATO šalyse.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pakartojo, kad jo partija nebendradarbiaus su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). „Ne todėl, kad tarp mūsų yra ugniasienė – pamirškite šį žodį – mes esame absoliučiai skirtingi pasauliai, – sakė F. Merzas šeštadienį Vokietijos pietvakariniame Rusto mieste vykusiame savo konservatyvaus bloko jaunimo judėjimo susitikime.

Vakarų Vokietijoje 27 metų vyras patyrė sunkią galvos traumą, partrenktas traukinio, kai stovėjo ant platformos įnikęs į telefoną, penktadienį pranešė pareigūnai. Incidentas įvyko ketvirtadienį Leichlingeno traukinių stotyje, Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje.  Pasak federalinės policijos, vyras buvo sutelkęs dėmesį į mobilųjį telefoną ir stovėjo per arti platformos krašto.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė įtraukianti Vokietijos ekstremistinę „Antifa-Ost“ ir tris Europos anarchistų grupuotes į teroristinių organizacijų sąrašą, ketvirtadienį pranešė JAV Valstybės departamentas.  „Antifa Ost“ 2018–2023 m. surengė Vokietijoje daugybę išpuolių prieš asmenis, kuriuos laiko „fašistais“ arba „dešiniųjų pažiūrų“, ir yra kaltinama surengusi virtinę išpuolių Budapešte 2023 m. vasario viduryje“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Po kelias savaites trukusių ginčų dėl to, ar turėtų būti privaloma karinė tarnyba, Vokietijos koalicinė vyriausybė susitarė dėl naujo savanoriškos karinės tarnybos modelio, ketvirtadienį pranešė politikai. Pagal šį planą nuo kitų metų visi 18 metų vyrai turės užpildyti klausimyną, ar jie norėtų tarnauti, ir atlikti ginkluotųjų pajėgų fizinio pasirengimo testą. Tačiau niekas nebus verčiamas stoti į Bundesverą, sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

„Freedom House“ ketvirtadienį paskelbtame metiniame tyrime teigiama, kad laisvė internete sumažėjo Jungtinėse Valstijose ir Vokietijoje, Vakarų demokratijos šalims sekant autoritarinių valstybių pavyzdžiu ir vis labiau ribojant internetą. Vašingtone įsikūrusi demokratijos skatinimo tyrimų grupė teigė, kad laisvė internete pasaulyje mažėja 15 metų iš eilės, įskaitant įvairias šalis, kurios vis dar priskiriamos laisvų kategorijai.

Vokietijos valdančiosios koalicijos partijos susitarė dėl visoje šalyje galiosiančios šauktinių šaukimo į kariuomenę procedūros ir kariuomenės didinimo tikslų pagal prieštaringai vertinamą naują savanoriškos karinės tarnybos modelį, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra DPA. Jei savanoriškos tarnybos nepakaktų, pagal naująjį planą parlamentas galėtų inicijuoti privalomąją karinę tarnybą, o kandidatai jos gretoms papildyti galėtų būti atrenkami atsitiktine tvarka.

Vokietijos partijos AfD (Alternatyva Vokietijai) lyderis Tino Chrupalla pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nekelia grėsmės Vokietijai ir pavojaus kėlimu apkaltino Lenkiją, rašo „Politico“. Pagrindiniai Vokietijos politikai vis dažniau apie šią partiją kalba kaip apie penktąją koloną, propaguojančią Kremliaus interesus. V. Putinas „man nieko nepadarė“, – sakė AfD lyderis Tino Chrupalla. „Šiuo metu nematau jokio pavojaus Vokietijai iš Rusijos pusės“, – teigė jis.

Vokietijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad areštavo įtariamą „Hamas“ narį, kuris, kaip manoma, įsigijo ginklų išpuoliams prieš Izraelio ar žydų institucijas vykdyti. Įtariamasis buvo suimtas, kai į Vokietiją atvyko iš Čekijos, pranešė federalinė Karsrūhės prokuratūra. Praėjusį mėnesį Vokietijos prokurorai Berlyne areštavo tris įtariamus „Hamas“ narius, kurie šiuo metu yra iki teismo suimti.

Antradienį viena partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių sukritikavo partijos kolegas už tai, kad šie sutiko vykti į Rusiją, Vokietijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijai susiduriant su įtarimais dėl galimo šnipinėjimo ir draugiškų santykių su Kremliumi. Keletas AfD politikų paskelbė planus šią savaitę dalyvauti simpoziume Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje. Jų planai sukėlė didelę kritikos bangą Vokietijoje, kurios santykiai su Maskva jau kurį laiką yra itin priešiški.

Dešimtmečius Europos Sąjunga (ES) veikė pagal nerašytą susitarimą: piniginiais reikalais rūpinasi Vokietija, o kariniais – Prancūzija. Dabar situacija stipriai keičiasi, rašo „Politico“.  Vokietijos siekis tapti dominuojančia karine jėga Europoje keičia politinę pusiausvyrą. Lenkijai Vokietijos ginklavimosi procesas žadina senus prisiminimus ir kelia minčių, kad Rusiją veiksmingiausiai stabdyti galėtų būtent Berlyno ir Varšuvos aljansas.

Vokietijos policija sulaikė vyrą, kuris, kaip įtariama, internete skelbė raginimus nužudyti politikus, įskaitant buvusius kanclerius Angelą Merkel ir Olafą Scholzą, antradienį pranešė teisminiai šaltiniai. Įtariamasis, vokiečių ir lenkų tautybės vyras, įvardytas tik kaip Martinas S., buvo sulaikytas vėlai pirmadienį vakariniame Dortmundo mieste, sakoma prokurorų pranešime.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi blogiausiam scenarijui – galimam karui. „Bild“ skelbia, kad Bundesveras parengė ataskaitą, atskleidžiančią rimtus medicinos sistemos trūkumus, dėl kurių Vokietija šiuo metu nėra pasirengusi karo atvejui. Bundesveras parengė specialią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitą, į kurią įtraukta 200 ekspertų – karių ir medicinos darbuotojų. Leidinio teigimu, dokumente pirmą kartą pateikiamas niūrus šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimas.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė sulaikiusi vyrą, įtariamą grasinusį ir sužalojusį kelis keleivius traukinyje šiaurinėje Vokietijoje.  Įtariamasis sekmadienio vakarą regioniniame traukinyje, važiavusiame į Baltijos jūros pakrantės miestą Štralzundą, peiliu grasino keleiviui ir pavogė jo kuprinę, sakoma policijos pranešime.  Jis taip pat kaltinamas du kartus smogęs į veidą moteriai, filmavusiai incidentą, ir sudavęs dar vienai moteriai.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sekmadienį paragino centro partijas prisiimti didesnę atsakomybę kovojant su dešiniuoju ekstremizmu, įspėdamas, kad nereikėtų pernelyg plačiai taikyti šio termino, nes tai silpnina pastangas izoliuoti kraštutinę dešinę. „Neracionalu kiekvieną nepopuliarią nuomonę vadinti dešiniuoju ekstremizmu“, – sakė F. W. Steinmeieris renginyje, skirtame lapkričio 9-ajai, savo oficialiojoje rezidencijoje Belviu rūmuose Berlyne.

Lietuvoje prisaikdinta Bundesvero 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“ – didžiausias Vokietijos ginkluotųjų pajėgų prioritetas, Vokietijos portalui „Welt“ sakė brigadai vadovaujantis generolas Christophas Huberis. Šios pajėgos, sukurtos reaguojant į didėjančią Rusijos grėsmę, skirtos sustiprinti NATO rytinio flango apsaugą. Anot generolo, jo tikslas – sukurti tokias atgrasymo pajėgas, kad „niekada netektų panaudoti to, ką galime“. „Mes visiškai laikomės plano.

Lietuvoje vykdomas retas ir ambicingas karinis eksperimentas, rašoma „Die Welt“: Vokietija nuosekliai kuria nuolatinę karo brigadą – turinčią pilną įrangą, pasirengusią operacijoms, vieną iš didžiausių Bundesvero projektų per pastaruosius dešimtmečius. Iki 2027 m. brigada „Litauen“ turėtų būti dislokuota su beveik 4 800 karių ir apie 200 civilių, savo infrastruktūra, gyvenamaisiais būstais, mokyklomis ir darželiais.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Vokietija gavo pirmąjį jūrų patrulinį lėktuvą „P-8A Poseidon“ – žvalgybinį orlaivį, galintį sekti ir atakuoti povandeninius laivus, penktadienį pranešė Gynybos ministerija.  Lėktuvas, pirmasis iš aštuonių, užsakytų iš Jungtinių Valstijų, nusileido Berlyno oro uoste, atskridęs iš JAV. Lėktuvą ir jo įgulą su atvykimu pasveikino gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Vokietijos teismas trečiadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę paliatyviosios slaugos specialistui už 10 pacientų nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar 27 žmones. Vakariniame Acheno mieste teismas pripažino 44-erių kaltinamąjį kaltu dėl nusikaltimų, įvykdytų 2023 ir 2024 metais Viurzeleno miesto ligoninėje.

Hamburgo miestas trečiadienį paskelbė, kad Šiaurės Vokietijos pareigūnai pradės bendras kampanijas, skirtas apsiginti nuo dronų. Vokietijos lyderiai paskelbė, kad gynyba nuo dronų yra vienas iš jų pagrindinių prioritetų. Pastaruoju metu keliose Europos šalyse, įskaitant Vokietiją ir Daniją, įvyko daugybė paslaptingų dronų incidentų, nukreiptų prieš oro uostus ir svarbius karinius objektus.

Vykdant kovą su trimis tarptautiniais kreditinių kortelių sukčiavimo ir pinigų plovimo tinklais buvo sulaikyta 18 įtariamųjų, trečiadienį pranešė Vokietijos pareigūnai.  Vokietijos Federalinis kriminalinės policijos biuro (BKA) ir šalies vakaruose esančio Koblenco prokurorų duomenimis, tinklai ėmė nesąžiningus mokesčius už internetines prenumeratas suklastotose svetainėse ir padarė žalos už daugiau nei 300 mln. eurų.

Vokietijos teismas trečiadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę paliatyviosios slaugos specialistui už 10 pacientų nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar 27 žmones. Vakariniame Acheno mieste teismas pripažino 44-erių kaltinamąjį kaltu dėl nusikaltimų, įvykdytų 2023 ir 2024 metais Viurzeleno miesto ligoninėje.

Vokiečių pianistas ir dirigentas Justus Franzas Kremliuje vykusioje ceremonijoje buvo apdovanotas Draugystės ordinu, kurį jam asmeniškai įteikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Justus Frantzas dėjo vaisingas pastangas suartinti Rusijos ir Vokietijos kultūras, kad jos abi taptų turtingesnės“, – sakė V. Putinas antradienį kalboje per apdovanojimo ceremoniją, kuri buvo surengta Rusijos nacionalinės vienybės dienos proga.

Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ir Ekonomikos inovacijų ministerijai antradienį pasirašius memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo, koncerno vadovas sako, kad tai būtų didesnė investicija nei į pradėtą statyti artilerijos šovinių gamyklą Baisogaloje – ji siektų daugiau nei 400 mln. eurų.

Radviliškio rajone, šalia Baisogalos miestelio antradienį oficialiai pradėjus kelių šimtų milijonų eurų vertės bendros Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ ir Lietuvos įmonių amunicijos gamyklos statybą, šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė sako, kad tai reiškia Lietuvos ir visos Europos gynybos stiprinimą.  „Kai bus pastatyta, „Rheinmetall“ gamykla aprūpins kiekvieną karį po NATO vėliava.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasmerkė „išpuolį prieš demokratiją“, kai pirmadienį sudegė vieno žymiausių jos parlamentarų automobilis.  Parlamentaro Berndo Baumanno automobilis ankstyvą rytą buvo pastebėtas liepsnojantis viename Vokietijos šiaurinio Hamburgo miesto rajone. Policija įtaria „politiškai motyvuotą“ veiksmą.

Per ateinančius 15 metų Berlyne bus pasodinta šimtai tūkstančių medžių, pirmadienį žemės vyriausybei didele balsų dauguma priėmus prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą.  Tik kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) balsavo prieš šią piliečių iniciatyva pagrįstą priemonę.  Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad iki 2040 m. Berlyne augtų 1 milijonas medžių – daugiau nei dvigubai nei yra dabar.

Pirmadienį Vokietijos šiauriniame Hamburgo mieste užsiliepsnojo kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) politiko automobilis.  Berndui Baumannui, AfD sekretoriui Bundestage, parlamento žemuosiuose rūmuose, priklausęs automobilis sudegė prie įstatymų leidėjo namų Hamburge.   Policijos atstovas spaudai teigė, kad incidentas tiriamas kaip įtariamas padegimas.

Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas paragino imtis griežtesnių priemonių prieš Rusiją artėjant aukšto lygio susitikimui Kanclerio rūmuose – ketvirtadienį čia bus aptariami būdai, kaip palaikyti sunkumus patiriantį Vokietijos plieno sektorių.

Vokietijos Brėmeno oro uoste sekmadienį trumpam buvo sustabdyti skrydžiai po to, kai virš jo buvo pastebėtas neatpažintas dronas. Policijos atstovas spaudai pranešė, kad dronas buvo pastebėtas apie 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Jis pridūrė, kad oro eismas buvo sustabdytas beveik valandai, tačiau išsamesnės informacijos apie droną kol kas nepateikė.

Seimo Kultūros komitetas ragina užtikrinti Lietuvos programos Vokietijoje finansavimą, lėšas skiriant iš Vyriausybės fondo. Kultūriniai mainai tarp dviejų šalių planuojami 2027–2028 metais. „Privaloma rasti lėšų būtent iš Vyriausybės fondo, kadangi vis tiek pirmu smuiku Vyriausybė čia ir gros kalbant apie Vokietijos dienas“, – trečiadienį posėdyje sakė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Vokietija ruošiasi perduoti Ukrainai jau anksčiau žadėtas dvi oro gynybos sistemas „Patriot“. Vokietijos paramą Ukrainai stebinčioje paskyroje „German aid to Ukraine“ socialinėje platformoje „X“ šeštadienį pranešta, kad artimiausiomis dienomis iš Bundesvero atsargų Ukrainai bus perduotos dvi „MIM-104 Patriot“ oro gynybos sistemos. Apie būsimą perdavimą paskelbta dar 2025 m. rugpjūčio pradžioje, o šių sistemų įsigijimą daugiausiai finansavo Danija, Lietuva ir Norvegija.

Berlyno Brandenburgo oro uoste penktadienį beveik dviem valandoms buvo sustabdyti skrydžiai dėl pastebėtų neatpažintų dronų, nurodė oro uosto atstovas spaudai. Pasak oro uosto atstovo spaudai, skrydžiai į ir iš Berlyno oro uosto buvo sustabdyti nuo 20 val. 8 min. iki 21 val. 58 min. vietos (nuo 21 val. 8 min. iki 22 val. 58 min. Lietuvos) laiku. Pranešama, kad uždarymo metu daugelis į Berlyną skridusių orlaivių buvo nukreipti į kitus Vokietijos oro uostus.