vokietija

Vokietijos pramonė po eilės nepalankių prognozių ir susirūpinimo dėl ekonomikos vis pesimistiškiau vertina savo konkurencingumą ateityje, rodo trečiadienį paskelbta apklausa, kurią surengė įtakingas šalies „Ifo“ institutas. Vokietijos pramonės konkurencingumas „smukęs labiausiai nuo apklausos pradžios 1994 metais“, teigė „Ifo“ ekspertas Stefanas Saueris, remdamasis maždaug 2000 instituto apklaustų pramonės įmonių vertinimais.

Berlynas kreipėsi į Rusiją, kad galėtų pasiūlyti pagalbą Vokietijos piliečiui, kuris buvo suimtas dėl kaltinimų sabotažu prieš energetikos objektus, trečiadienį sakė šaltinis vokiečių užsienio reikalų ministerijoje. „Mūsų generalinis konsulatas Sankt Peterburge palaiko ryšius su Rusijos institucijomis ir pasiūlė konsulinę pagalbą“, – sakė šaltinis.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Briuselyje įspėjo apie pasekmes, jei bus patvirtinta, kad Kinija tiekia Rusijai dronus, skirtus naudoti kare Ukrainoje. „Įvedame tolesnes sankcijas Iranui ir taip pat aiškiai nurodome, kad tai susiję su Kinijos teikiama pagalba dronais, nes tai taip pat turi ir turės pasekmių“, – žurnalistams sakė A. Baerbock, užsienio reikalų ministrams sutarus įvesti naujas sankcijas Iranui dėl raketų ir dronų tiekimo Rusijai.

Irano remiami hučių sukilėliai iš Jemeno pastaraisiais mėnesiais Vokietijos laivininkystės bendrovėms siuntė grasinančių el. laiškų, pirmadienį pranešė Vokietijos laivininkystės asociacija (VDR). Grasinimų gavo bendrovės, kurių laivai naudojasi Izraelio uostų paslaugomis ir plaukia netoli Jemeno krantų, teigiama Hamburge įsikūrusios VDR pranešime. „Hučių sukilėliai kruopščiai išstudijavo el.

Ukraina gali gauti iš Vokietijos 4000 aukštųjų technologijų dronų, valdomų dirbtiniu intelektu ir atsparių radioelektroninės kovos įrenginiams. Ši ginklų sistema jau buvo panaudota mūšiuose Ukrainos pietuose ir rytuose, pranešė laikraštis „Bild“, remdamasis Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Leidinys sužinojo, kad vokiečių gamintoja „Helsing“, dirbanti su dirbtiniu intelektu, šiais metais pasirašė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija dėl 4000 atakos dronų tiekimo.

Vokietijos Žaliųjų partijos delegatai sekmadienį vykusiame partijos posėdyje 96,48 proc. balsų dauguma patvirtino ūkio ministro Roberto Habecko kandidatūrą į kanclerio postą ateinančiuose rinkimuose. R. Habeckas rinkimų kampanijai vadovaus kartu su užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. „Imsimės rinkimų!“, – padėkos kalboje paskelbė R. Habeckas.

Šeši žmonės žuvo per avariją, ankstyvą sekmadienio rytą įvykusią netoli Ochtrupo miesto vakarinėje Vokietijos dalyje, pranešė miesto policija. Avarija įvyko, kai vienas automobilis netoli geležinkelio pervažos nučiuožė į priešingą eismo juostą ir kaktomuša trenkėsi į kitą transporto priemonę, rašoma policijos pranešime. Vienas iš automobilių, kuriuo važiavo du asmenys, užsidegė. Ir vairuotojas, ir keleivis žuvo liepsnose.

Vokietijos Vyriausybei žinoma apie 10 VFR piliečių, žuvusių Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, tačiau duomenys apie juos neskelbiami. Tai Bundestage per klausimų valandą pareiškė užsienio reikalų valstybės ministras Tobiasas Lindneris, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Penktadienį laikraštyje „Süddeutsche Zeitung“ paskelbta „YouGov“ apklausa parodė, kad dauguma vokiečių nepritaria didesnės jų šalies lyderystės NATO vaidmeniui – tik 33 proc. pritaria didesniam dalyvavimui po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu. Lapkričio 8–12 d. atlikta reprezentatyvi daugiau nei 2 000 balsavimo teisę turinčių asmenų apklausa parodė, jog 41 proc. pasisako už tai, kad būtų išlaikytas dabartinis dalyvavimo lygis, 16 proc.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pritariantis pirmalaikių rinkimų datai, dėl kurios sutarė didžiosios partijos. Pasak prezidento, realu rinkimus, kurių prireikė žlugus valdančiajai koalicijai, surengti vasario 23 dieną. F.-W. Steinmeieris „sveikina tai, kad parlamentinės grupės sutarė dėl gairių“, pagal kurias kancleris Olafas Scholzas iš pradžių sieks balsavimo dėl pasitikėjimo gruodžio 16-ąją, paskelbė prezidentūra.

Vokietijos verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) lyderis antradienį pareiškė manantis, kad jau dabar aišku, kas bus vasarį vyksiančių nacionalinių rinkimų nugalėtojas. Christianas Lindneris, kurio atleidimas iš finansų ministro pareigų praėjusią savaitę paskatino kanclerio Olafo Scholzo trijų partijų koalicijos žlugimą, Berlyne sakė: „Tiesą sakant, aš manau, kad varžybos dėl kanclerio jau baigtos“. Ch.

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad buvo sulaikytas 17-metis, planavęs islamistinę teroristinę ataką, o žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad jis norėjo taikytis į vieną kalėdinę mugę. Kraštutinių islamistinių pažiūrų paauglys įtariamas rengęs rimtą smurtinę ataką, taip pat sąmokslu žudyti, nurodė šiaurinės Šlėzvigo-Holšteino žemės prokuratūra. Įtariamasis yra Vokietijos pilietis. Jis buvo sulaikytas praėjusios savaitės trečiadienį Elmshorne.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo gruodžio 16 dieną laukia balsavimas dėl pasitikėjimo, o tai turi atverti kelią pirmalaikiams visuotiniams rinkimams vasario mėnesį, antradienį pareiškė Socialdemokratų partijos (SPD) lyderis parlamente Rolfas Muetzenichas. Šaltinis SPD anksčiau antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad didžiausios Vokietijos partijos susitarė dėl grafiko, pagal kurį kitų metų vasario 23 dieną bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Ukrainiečių kariams apmokyti yra pasitelkiami iš muziejų pasiskolinti sovietiniai tankai, sako Europos Sąjungos (ES) specialiosios mokymų vadavietės netoli Berlyno vadovas Andreas Marlow. Apie tai jis kalbėjo agentūrai „Reuters“. Moko ukrainiečius muziejiniais tankais Anot jo, iš muziejų pasiskolinti tankai padeda ukrainiečiams suprasti, ką mūšio lauke naudoja Rusijos kariai. Instruktoriai iš 17 šalių Vokietijoje apmokė apie 18 tūkst.

Po JAV prezidento rinkimų ir Vokietijos koalicijos žlugimo atliktos ir antradienį paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad 73 proc. vokiečių mano, jog Vokietija turėtų daugiau investuoti į Europos saugumą. Tačiau Körberio fondo užsakymu atlikta apklausa kartu parodė, kad 58 proc. respondentų nenori, jog Vokietija imtųsi lyderės vaidmens, jei JAV atsitrauktų iš tarptautinės politikos. Paklausti, kuri pusė turi daugiau kompetencijos užsienio politikos srityje, 28 proc.

Užimtumo tarnybai (UT) paskelbus apie internetinį polapį, skirtą į Lietuvą atvyksiančių Vokietijos brigados šeimų integracijai, tarnybos direktorė sako, jog Lietuva joms galėtų pasiūlyti konkurencingas darbo rinkos sąlygas informacinių technologijų ar inžinerinėse srityse. Be to, Vokietijos ambasada Lietuvoje taip pat įžvelgia svarbą tarnybos kuriamame naujame integraciniame įrankyje ir pritaria, jog informacijos prieinamumas yra vienas iš svarbių motyvacijos atvykti faktorių.

Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Michaelis Rothas sako, kad Lietuvos socialdemokratų koalicija su „Nemuno aušra“ yra nesuderinama su kairiosiomis vertybėmis.

Vokietijos, kurią krečia politinė krizė, kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs parlamentinėms diskusijoms dėl to, ar reikėtų sušaukti pirmalaikius rinkimus. Anksčiau jis yra sakęs, kad juos būtų galima surengti iki kovo.  Kalbėdamas Budapešte jis paragino pirmiausia ramiai padiskutuoti apie tai, kokius įstatymus parlamentas, valdant jo mažumos vyriausybei, gali priimti šiais metais.

Žlugus kanclerio Olafo Scholzo valdančiajai koalicijai, maždaug du trečdaliai Vokietijos rinkėjų nori, kad pirmalaikiai rinkimai būtų surengti kuo greičiau, parodė penktadienį atlikta apklausa. Europoje stipriausios ekonomikos šalį apėmė politinė krizė, kai trečiadienį po kelis mėnesius trukusios vidaus kovos subyrėjo O. Scholzo trijų partijų koalicija ir tą pačią dieną Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.

Vokietijos federalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė sulaikiusi JAV pilietį, kaltinamą šnipinėjimu Kinijai. Pranešime sakoma, kad įtariamasis Martinas D. buvo sulaikytas Frankfurte ir kad jo namuose atliekama krata. Martinas D. iki pastarojo meto dirbo JAV ginkluotosioms pajėgoms Vokietijoje. Įtariama, kad jis sutiko būti vienos užsienio slaptosios tarnybos žvalgybos agentu.

Vokietija atsidūrė ant politinio chaoso slenksčio – kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie ekonomikos ministro atstatydinimą ir faktiškai sugriovė valdančiąją koaliciją. Dabartinės vyriausybės likimą lems balsavimas dėl pasitikėjimo, jei sausio viduryje politikai nepalaikys O. Scholzo, pavasarį šalyje bus surengti išankstiniai rinkimai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žlugus Vokietijos valdančiajai centro kairiųjų koalicijai, šalies pramonės atstovai ketvirtadienį paragino surengti pirmalaikius rinkimus. „Kiekviena papildoma diena su šia vyriausybe – tai prarasta diena, – pabrėžė Federalinės didmeninės prekybos, užsienio prekybos ir paslaugų asociacijos (BGA) prezidentas Dirkas Jandura.

Vokietijos konservatorių opozicija ketvirtadienį paragino kanclerio Olafo Scholzo krizės ištiktą vyriausybę siekti balsavimo dėl pasitikėjimo jau kitą savaitę, o ne kitais metais, kaip siūlo kancleris. Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Friedrichas Merzas sakė, kad O. Scholzo trijų partijų koalicija su žaliaisiais ir laisvaisiais demokratais „žlugo“. Jis kalbėjo po jo parlamentinės grupės posėdžio Berlyne.

Trečiadienį vakare žlugus kanclerio Olafo Scholzo koalicinei vyriausybei, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad ši diena Vokietijai nebuvo gera. Tai taip pat „nėra gera diena Europai“, – trečiadienį vakare prie kanceliarijos Berlyne sakė Žaliųjų partijos politikė, pabrėždama, kad Europai tenka atsakomybė už taiką savo žemyne ir Ukrainoje.

Dauguma žmonių bijo gauti laišką iš mokesčių inspekcijos. Tik pagalvokite apie vokietį, kuris gavo net 1700 tokių laiškų. Vietos laikraštis pranešė, kad įvykus administracinei klaidai, vertai Franzo Kafkos romano puslapių, prie šio žmogaus namų durų atkeliavo visas kalnas mokestinės korespondencijos, sukrautos į dešimt dėžių. Vokietijos finansų ministerija trečiadienį atsiprašė už „techninę klaidą“, gerokai nustebinusią vyrą iš Kvikborno miestelio Šiaurės Vokietijoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Barbock lankydamasi Kyjive paskelbė apie naują 200 mln. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai, kurios infrastruktūra kenčia nuo nesibaigiančių rusų atakų.

Pralaimėjimą po atkaklios kovos Vokietijos lygos rungtynėse patyrė Berlyno ALBA (2/4) klubas. Israelio Gonzaezo auklėtiniai svečiuose 82:87 (18:18, 16:21, 24:22, 24:26) nusileido „Bamberg“ (2/3) komandai.

Parlamento valdyba nutarė įsteigti nuolatinių Seimo atstovų Ukrainoje ir Vokietijoje pareigybes. Tiesa, siūlymas, kurį pateikė Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), bus įgyvendinamas etapais – savo atstovą Kyjive Seimas viliasi turėti greičiau, iki kitų metų rugsėjo pradžios. Tuo metu dėl Berlyno politinis sutarimas yra, tačiau klausimas dėl finansavimo stygiaus atidedamas ateičiai.

Reaguodamas į Vokietijos pilietybę turėjusio iraniečio Jamshido Sharmahdo egzekuciją, Berlynas uždarys tris Irano konsulatus, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Mes ne kartą ir nedviprasmiškai leidome Teheranui suprasti, kad Vokietijos piliečio egzekucija turės rimtų padarinių“, – sakė A. Baerbock. Ministrė pranešė, kad uždaromi Irano konsulatai Frankfurte, Miunchene ir Hamburge.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasiūlė, kad prie Lenkijos sienos su Baltarusija būtų dislokuota Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūra „Frontex“ dėl kaltinimų, kad Baltarusija ir Rusija gabena migrantus prie ES išorės sienos. Trečiadienį apie tai pranešė vokiečių naujienų agentūra dpa. Apsilankiusi netoli Lenkijoje esančios Polovcės sienos perėjos, N. Faeser sakė, kad bendra ES prieglobsčio sistema taip pat turėtų užtikrinti griežtesnę bloko išorės sienų apsaugą.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, leidinio „Spiegel“ informacija, nori nupirkti Bundesverui dar 600 „Taurus“ tipo sparnuotųjų raketų – tiesa, jų finansavimas dar nėra užtikrintas, praneša agentūra „Reuters“. Ministras nori moderniausių raketų „Taurus Neo“, kurių bendra kaina sieks 2,1 mlrd. eurų, penktadienį rašė „Spiegel“. Planuojama, kad pirmosios raketos bus pristatytos 2029 m. Projekto startui jau kitais metais reikės 350 mln.

Miuncheno prokuratūra trečiadienį pareiškė 20 metų Vokietijoje gyvenusiam 57-erių Rusijos piliečiui kaltinimus nužudžius du sužeidimus besigydžiusius Ukrainos karius. Kaltinamasis jau buvo ne kartą patekęs į policijos akiratį ir yra kaltinamas tuo, kad šių metų balandį netoli prekybos centro pietų Bavarijos Murnau mieste mirtinai subadė 23-erių ir 36-erių ukrainiečius.

Vokietija ir Didžioji Britanija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimo. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį lankėsi pirmojo savo oficialaus vizito Didžiojoje Britanijoje nuo kadencijos pradžios. Spaudos konferencijoje su britų kolega Johnu Healey‘iumu jis pavadino susitarimą „kažko labai vertingo pradžia“. Šis susitarimas reikš pirmiausiai „didesnį saugumą Europoje“, pabrėžė B. Pistorius.

Vokietija antradienį atmetė Rusijos teiginius, kad šalies rytuose neseniai atidaryta Baltijos jūros regiono karinio laivyno vadavietė pažeidžia 1990 metų sutartį dėl nacionalinio susivienijimo. Kai Maskva išsikvietė Vokietijos ambasadorių dėl NATO centro Rostoko mieste, „jis labai aiškiai paneigė, (...) kad buvo pažeista sutartis“, naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Vienoje Diuseldorfo miesto picerijoje klientams buvo tiekiamos picos su kokainu, pirmadienį pranešė Vokietijos policija, suėmusi 36 metų restorano vadovą. Įtariama, kad istoriniame Diuseldorfo senamiesčio centre įsikūrusi picerija tokią ypatingą picą valgiaraštyje buvo įvardijusi kaip variantą Nr. 40. „Tai buvo viena iš geriausiai parduodamų picų“, – sakė vyresnysis policijos pareigūnas Michaelis Grafas von Moltke.

Padidėjus terorizmo grėsmei, Rytinės Tiuringijos žemės vidaus žvalgybos vadovas Stephanas Krameris paragino išplėsti žvalgybos tarnybų stebėjimo įgaliojimus. „European Pravda“, remdamasi „Spiegel“ publikacija, rašo, kad Vokietijos atstovas Stephanas Krameris po sužlugdyto išpuolio prieš Izraelio ambasadą, kurį rengė Libijos pilietis paragino išplėsti žvalgybos tarnybų stebėjimo įgaliojimus.

Vokietija Ukrainai perdavė dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, ketvirtadienį pranešė Vokietijos vyriausybė. Atnaujintame Vokietijos vyriausybės pristatytos ginkluotės sąraše matyti, kad Ukraina taip pat gavo dar aštuonis tankus „Leopard 1“. Pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasirodė ypač veiksmingos Ukrainoje, šiai besiginant nuo plataus masto Rusijos invazijos: priešų dronų stebimi pėstininkai jomis gali saugiai judėti mūšio lauke.

Trečiadienį virš Baltijos jūros buvo aptiktas skrendantis Rusijos žvalgybinis lėktuvas, dėl to į orą buvo pakelti du Vokietijos oro pajėgų lėktuvai. Rusijos lėktuvas „Iljušin“ IL-20 skrido be radijo ryšio ar skrydžio plano virš tarptautinių vandenų tarp Vokietijai priklausančios Riugeno salos ir Danijos Bornholmo salos Baltijos jūroje, pranešė Vokietijos oro pajėgos. „Iljušin“ naudojamas vadinamajai signalų rinkimo žvalgybai, renka informaciją apie NATO šalis.

Vokietija planuoja atidaryti naują karinių jūrų pajėgų taktinę vadavietę Baltijos jūroje, jos tikslas – sustiprinti NATO gynybinę parengtį regione, antradienį pranešė Gynybos ministerija. Gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį oficialiai atidarys vadavietę Rostoko uostamiestyje, sakoma jos pranešime. Vokietija turi didžiausią NATO karinį jūrų laivyną Baltijos jūroje ir, pasak ministerijos, spalio 1 dieną prisiėmė regiono lyderės vaidmenį.

Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO, o šiuo metu intensyvina pastangas sabotažu trikdyti Ukrainos šalininkus Vakaruose, pirmadienį įspėjo Vokietijos žvalgybos vadovai. Vokietija, kuri po JAV yra svarbiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir pati vis dažniau tampa Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo taikiniu, nurodo žvalgyba.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nuolat tikina, kad Ukraina privalo laimėti šį karą. Tačiau pačioje ministerijoje tikėjimo Ukrainos pergale jau nėra, skelbiama „Bild“, remiantis informuotais šaltiniais.

Buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos pareigūnas pirmadienį nuteistas 10 metų kalėjimo už tai, kad prieš 50 metų nušovė į Vakarus bandžiusį pabėgti lenką. Teismas pripažino buvusį „Stasi“ pareigūną, 80 metų Martiną Naumanną, kaltu dėl žmogžudystės, nes jis 1974 metais nušovė Czeslawą Kukučką, kai šis bandė pabėgti per Berlyno Frydrichštrasės pasienio punktą.

Gaisras naftos tanklaivyje Baltijos jūroje prie Vokietijos krantų buvo užgesintas, ugnis tanklaivio krovinio nebuvo pasiekusi, šeštadienį pranešė pareigūnai. Avarijų jūroje valdymo centrui apie gaisrą su Vokietijos vėliava plaukiojančiame tanklaivyje „Annika“ buvo pranešta penktadienį ryte. Netrukus visi septyni laivo įgulos nariai buvo išgelbėti ir nugabenti į krantą. Laive yra maždaug 640 t naftos. Atrodo, kad gaisras kilo mašinų skyriuje arba dažų saugojimo patalpoje.

Vokietijoje į istoriją ketvirtadienį įėjo viena šalies politikė, kuri pirmą kartą į parlamentą kreipėsi gestų kalba, o jai talkino vertėja. Nuo vaikystės klausos negalią turinti 44 metų centro kairiųjų socialdemokratų parlamentarė Heike Heubach diskusijose apie miestų planavimą kalbėjo apie klimato kaitą. „Klimato kaitos nesustabdysime, tačiau turime dėti visas pastangas, kad sušvelnintume stichinių nelaimių ir ekstremalių oro sąlygų poveikį“, – sakė ji.

Siekdamas apsaugoti gyventojus, Vokietijos Pletenbergo miestas (Šiaurės Reino–Vestfalijos žemė) visuose visuomeniniuose pastatuose griežtai uždraudė auginti kaktusus. Atitinkamas nurodymas paskelbtas prieš kelias savaites ir dabar jau sėkmingai įgyvendintas, pranešė atstovas. Vienas darbuotojas prieš tai vienoje mokykloje taip smarkiai susižalojo į kaktusą, kad jam prireikė medikų pagalbos. Pasak atstovo, dėl duomenų apsaugos jis negalį skelbti, koks tai sužalojimas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel lapkričio pabaigoje Berlyne pristatys savo atsiminimų knygą pavadinimu „Laisvė. Prisiminimai 1954–2021“. Buvusi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė knygą pristatys Vokietijos teatre lapkričio 26 d., knygos išleidimo dieną, pranešė teatras. Renginys bus atviras visuomenei, jį moderuos žurnalistė Anne Will. Išankstinis bilietų pardavimas prasidės spalio 10 d. 11 val., sakoma renginio puslapyje teatro svetainėje.

Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas, pirmadienį susitikęs su automobilių pramonės vadovais, kaip „didžiulę galimybę“ Vokietijos automobilių gamintojams įvardijo autonominius automobilius. Žaliųjų partijos atstovas R. Habeckas, taip pat einantis ekonomikos ministro pareigas, pavadino šią technologiją galimybe gamintojams ir ekonomikai, taip pat potencialia nauda kelių saugumui, vairavimo komfortui ir aplinkai.