vokietija

Siaubo naktis Vokietijos Magdeburgo mieste. 50-metis vyras iš Saudo Arabijos dideliu greičiu rėžėsi į Kalėdų mugę. Tuo metu Kalėdų miestelyje buvo šimtai žmonių. Per sukrečiantį incidentą nukentėjo daugiau nei 200 mugės lankytojų, mažiausiai penki žuvo. Pareigūnai pusamžį išpuolio kaltininką sulaikė vietoje. Jis šalyje gyvena jau daugiau nei du dešimtmečius, dirbo psichiatru ir buvo pagarsėjęs islamo kritikas.

Tarp penkių žmonių, žuvusių per išpuolį kalėdinėje mugėje Vokietijos Magdeburgo mieste, yra devynerių metų vaikas, šeštadienio popietę per spaudos konferenciją pranešė prokurorai. Kitos keturios aukos yra pilnamečiai, sakė vietos prokuratūros vadovas Horstas Walteris Nopensas. Dar 200 žmonių buvo sužeisti, daugelis iš jų sunkiai, penktadienio vakarą kalėdinėje mugėje vyrui automobiliu įsirėžus į minią, sakė jis.

Siaubo naktis Vokietijos Magdeburgo mieste. 50-metis vyras iš Saudo Arabijos dideliu greičiu rėžėsi į Kalėdų mugę. Tuo metu Kalėdų miestelyje buvo šimtai žmonių. Per sukrečiantį incidentą nukentėjo daugiau nei 200 mugės lankytojų, mažiausiai penki žuvo. Pareigūnai pusamžį išpuolio kaltininką sulaikė vietoje. Jis šalyje gyvena jau daugiau nei du dešimtmečius, dirbo psichiatru ir buvo pagarsėjęs islamo kritikas.

Gali būti, kad įtariamasis mirtinu automobilio išpuoliu Magdeburgo Kalėdų mugėje buvo nepatenkintas Vokietijos elgesiu su prieglobsčio prašytojais iš jo gimtosios Saudo Arabijos, šeštadienį sakė prokuroras. Paklaustas apie galimą užpuoliko motyvą, prokuroras Horstas Walteris Nopensas sakė, kad tyrimas tebevyksta, tačiau „atrodo, kad nusikaltimo pagrindas.

Pasak šaltinių Saudo Arabijos saugumo struktūrose, Saudo Arabija perspėjo Vokietiją dėl vyro, kuris, kaip įtariama, sukėlė incidentą Magdeburgo kalėdinėje mugėje. Saudo Arabija prašė išduoti įtariamąjį, kuris pagal Vokietijos įstatymus įvardytas kaip Talebas A., tačiau VFR neatsakė į prašymą, teigia šaltiniai. Pasak jų, šis vyras – musulmonas šiitas, kilęs iš Al Hofufo miesto rytinėje Saudo Arabijos dalyje. Šiitai yra mažuma Saudo Arabijoje ir sudaro tik apie 10 proc.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) paragino būti pasirengus Rusijos atakos galimybei. Jo žodžius šeštadienį citavo vokiečių leidinys „Der Spiegel“. Ministras paragino prastėjant saugumo situacijai reikšmingai didinti gynybos biudžetą. Jis sakė, kad nuo 2028-ųjų tam reiktų mažiausiai 80 mlrd. eurų per metus. „Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas puls, mes privalome būti pajėgūs kariauti“, – sakė jis „Funke Media Group“ laikraščiams.

Vokietija šeštadienį iki penkių padidino žmonių, žuvusių per išpuolį kalėdinėje mugėje rytiniame Magdeburgo mieste, skaičių. Saksonijos-Anhalto žemės premjeras Reineris Haseloffas (Reineris Hazelofas) taip pat sakė, kad per išpuolį sužeistų žmonių skaičius dabar yra didesnis nei 200. Anksčiau skelbta apie du žuvusiuosius ir 68 sužeistuosius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį apsilankė išpuolio per kalėdinę mugę vietoje rytiniame Magdeburgo mieste. Penktadienį vakare Magdeburge į minią, besibūriavusią kalėdinėje mugėje, įsirėžus automobiliui žuvo du žmonės, įskaitant mažą vaiką, o dar 68 žmonės buvo sužeisti. Prie O. Scholzo prisidėjo daug federalinių ir regiono politikų, visi jie vilkėjo juodai. Vėliau politikai padėjo gėlių prie pagrindinės miesto bažnyčios.

Jungtinės Valstijos yra šokiruotos ir nuliūdusios dėl išpuolio Vokietijos rytiniame Magdeburgo mieste, kai penktadienį į minią, besibūriavusią kalėdinėje mugėje, įsirėžus automobiliui mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 68 buvo sužeisti, sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. „Jungtinės Valstijos yra šokiruotos ir nuliūdusios dėl tragiškų naujienų iš Magdeburgo“, – sakė jis.

Jungtinės Tautos pareiškė esančios sukrėstos dėl to, kad vyras penktadienį automobiliu rėžėsi į kalėdinės mugės lankytojus centrinėje Vokietijos dalyje esančiame Magdeburgo mieste. „Esame sukrėsti žinios apie išpuolį Magdeburge, Vokietijoje“, – sakoma JT atstovo Stéphane'o Dujarrico pareiškime. „Reiškiame užuojautą aukų šeimoms, taip pat Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybei ir žmonėms. Linkime sužeistiesiems kuo greičiau pasveikti“, - pažymėjo jis.

Mažiausiai du žmonės – suaugęs ir mažas vaikas – žuvo per įtariamą išpuolį Magdeburgo miesto kalėdinėje mugėje, pranešė Saksonijos-Anhalto žemės premjeras. Pasak miesto valdžios, per incidentą, kai į minią dideliu greičiu įsirėžė automobilis, buvo sužeisti 68 žmonės. Po išpuolio buvo sulaikytas Saudo Arabijos pilietis, pranešė žemės premjeras Reineris Haseloffas. „Nusikaltėlis sulaikytas, tai vyras iš Saudo Arabijos.

Vokietijoje, Magdeburgo Kalėdų mugėje į minią įsirėžė automobilis. Kol kas nėra oficialių duomenų, kiek žmonių tapo įvykio aukomis, tačiau Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad nukentėti galėjo nuo 60 iki 80 žmonių, taip pat skelbiama apie mažiausiai du žuvusius žmones.  Regioninės valdžios atstovas sakė įtariantis, kad incidentas buvo ataka. Pasirodė daugiau vaizdų Penktadienio vakarą pasaulio žiniasklaidoje ėmė plisti daugiau vaizdų iš įvykio vietos.

Socialiniuose tinkluose ėmė plėsti vaizdo įrašas, kaip vairuotojas, kuris rėžėsi į minią Vokietijos Magdeburgo miesto kalėdinėje mugėje.  Vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas skrieja dideliu greičiu, o prieš įsirėždamas į žmones jis net nepristabdo.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vėlų penktadienio vakarą automobilis Vokietijos Magdeburgo mieste rėžėsi į žmones, esančius Kalėdų mugėje.  Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 68 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Vokietjos Magdeburgo mieste penktadienį į minią, besibūriavusią kalėdinėje mugėje, įsirėžė automobilis, pranešė vokiečių žiniasklaida. Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 68 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.  Naujienų savaitraštis „Der Spiegel“, remdamasis saugumo šaltiniais, teigė, kad juodos spalvos BMW dideliu greičiu įsirėžė į minią po 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, kai mugėje buvo daug žmonių.

Pekinas penktadienį perspėjo Berlyną dėl „manipuliavimo ir šmeižto“ su Kinija susijusiose šnipinėjimo bylose po to, kai Vokietijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu. „Tikimės, kad Vokietijos pusė (...) nustos naudoti vadinamąsias šnipinėjimo bylas manipuliacijoms ir šmeižtui, ir nuoširdžiai gins teisėtas Kinijos piliečių Vokietijoje teises ir interesus“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Vokietijai rengiantis parlamento rinkimams, jos saugumo tarnybos įspėja, kad Rusija ir jai prijaučiantys asmenys gali aktyvinti kišimąsi ir dezinformacijos skleidimą, kad paskatintų ekstremistines partijas ir pasėtų abejonių dėl demokratinio proceso. Po kaltinimų, kad Maskva kišosi į neseniai vykusius rinkimus Moldovoje, Sakartvele ir Rumunijoje, institucijos Berlyne baiminasi, kad vasario 23-iąją vyksiantis balsavimas taip pat taps prorusiškos propagandos taikiniu.

Vokietijos bankas „Commerzbank“ gruodžio 17 d. atidarys naują atstovybę Lietuvoje, įsikūrusią Vilniuje. Rugpjūtį bankas skelbė, jog atstovybė Lietuvos sostinėje taps visų trijų Baltijos valstybių centru. „Commerzbank“ ketina daugiausia dėmesio skirti prekybai ir kitų projektų finansavimui Baltijos regione, o pagrindinis prioritetas bus bendradarbiavimo su viešuoju ir vietos finansinių paslaugų sektoriais gilinimas.

Bundestagas pirmadienį nubalsavo už nepasitikėjimą kanclerio Olafo Scholzo vyriausybe. Tokia balsavimo baigtis atveria kelią pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną. Už siūlymą išreikšti nepasitikėjimą balsavo dauguma deputatų, įskaitant didžiausią opozicinę frakciją, konservatyvųjį Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką, taip pat valdančiąją koaliciją palikusios Laisvosios demokratų partijos (FDP) narius.

Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bendrapirmininkis Tino Chrupalla sekmadienį pareiškė, kad Vokietija turėtų iš naujo apsvarstyti narystę NATO, jeigu JAV vadovaujamas karinis Aljansas neatsižvelgs į visų Europos valstybių, įskaitant Rusijos, interesus, praneša AFP. „Europa yra priversta įgyvendinti Amerikos interesus. Mes tam nepritariame. Šiuo metu NATO nėra gynybinis Aljansas. Gynybos bendruomenė privalo pripažinti ir gerbti visų Europos valstybių interesus, įskaitant Rusijos.

Vokietijos centrinis bankas penktadienį gerokai sumažino ateinančių ir 2026 metų augimo prognozes – manoma, kad didžiausios Europos ekonomikos silpnumo laikotarpis užsitęs, šaliai galynėjantis su įvairiais priešpriešiniais vėjais. Nuo gamybos sulėtėjimo ir menkos eksporto paklausos iki padidėjusio politinio netikrumo šalies viduje ir prekybos įtampos atsinaujinimo pavojaus į valdžią sugrįžus JAV prezidentui Donaldui Trumpui – šiuo metu Vokietijos ekonomika susiduria su tobula audra.

Penktadienį oficialūs duomenys parodė, kad Vokietijos eksportas spalio mėnesį susitraukė labiau, nei tikėtasi, smarkiai sulėtėjus paklausai iš Jungtinių Valstijų. Tai dar viena bloga žinia didžiausiai Europos ekonomikai. Federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, eksportas, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,8 proc. ir sudarė 124,6 mlrd. eurų (130,3 mlrd.

Viena rytų Vokietijoje gyvenanti šeima neteks nuosavybės teisės į 1939 metais įsigytą namą, kadangi nacių režimas privertė ankstesnius savininkus žydus jį parduoti. Vokietijos aukščiausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė 84 metų moters ir jos sūnaus, kurie vis dar gyvena šiame name, paskutinę apeliaciją. Moters šeima 1939 metais turtą nusipirko iš nekilnojamojo turto agento.

Policija Vokietijoje sulaikė tris įtariamus islamistų ekstremistus, kurie rengėsi „rimtam smurto aktui“, antradienį pranešė pareigūnai. Taip pat buvo konfiskuoti automatas ir kažkiek šaudmenų. Policija sekmadienį sulaikė du libaniečių kilmės 15 ir 20 metų brolius iš Manheimo ir 22-jų turkų kilmės jaunuolį iš Heseno žemės, sakoma vietos prokurorų ir policijos pareiškime.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pirmadienį pareiškė, kad jos šalis sustabdė sprendimų dėl sirų prašymų suteikti prieglobstį priėmimą, nes padėtis karo draskomoje šalyje, nuvertus prezidentą Basharą al Assadą, yra neaiški.

Vokietija rengia planus bunkerių statybai vietose, kurios galėtų būti naudojamos kaip branduolinės slėptuvės, nes šalis ruošiasi Trečiajam pasauliniam karui, rašoma „GB News“. Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir metro stotys gali būti paverstos avarinėmis slėptuvėmis, nes įtampa su Rusija ir Vakarais toliau stipriai auga. Berlynas nuo pat Vladimiro Putino invazijos 2022 m. vasarį buvo pagrindinis Kyjivo sąjungininkas, nuolatos teikiantis karinę paramą.

Vokietijos pramonės federacija (BDI) ragina įstatymų leidėjus palengvinti sunkumus patiriančių šalies įmonių naštą ir sumažinti elektros išlaidas. Penktadienį BDI vadovas Holgeris Löschas žiniasklaidai sakė, kad didelės elektros kainos „kelia pavojų pramonės gamybai ir darbo vietoms Vokietijoje“. „Būtina skubiai mažinti išaugusias elektros tinklo kainas, nes nedelsiant reikia efektyvios priemonės“, – teigė H. Löschas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl incidento, kai Rusijos krovininio laivo įgula paleido signalinę raketą į Vokietijos kariuomenės sraigtasparnį Baltijos jūroje. B. Pistorius sakė, jog šis incidentas primena „klasikinį provokacinį elgesį, kurį žinome iš Šaltojo karo laikų“.  Naujienų agentūros AFP duomenimis, incidentas įvyko praėjusią savaitę, kai Rusijos krovininio laivo įgula į Vokietijos sraigtasparnį paleido signalinių raketų.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad vis dar remia Sakartvelo siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare, Tbilisyje kilus protestams prieš vyriausybės sprendimą atidėti stojimo derybas.  „Sakartvelui durys į Europą lieka atviros. Tačiau svarbu, kad Sakartvelas nuspręstų eiti šiuo keliu ir kad žmonės, kuriuos matome protestuojančius, norėtų juo eiti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.

Iš politikos ir viešumos pasitraukusi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pristatė memuarus, kuriuose aprašo pasaulinio politikos elito užkulisius. Knygoje aprašė ir V. Putino galios žaidimus bei bauginimus bei varginančius susitikimus su Donaldu Trumpu. A. Merkel gina savo sprendimus dėl Ukrainos ir migrantų krizės. Sako, prisiima atsakomybę dėl kiekvieno sprendimo, karjeros baigimą vadina „išlaisvinančiu“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius nusprendė, kad Vokietijai reikia įsigyti keturis naujus povandeninius laivus, kurie padėtų laikytis NATO saugumo reikalavimų Europoje, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš parlamento biudžeto komiteto. Pasak šaltinio, Gynybos ministerija pateikė prašymą skirti 4,7 mlrd. eurų papildomų lėšų povandeniniams laivams U212CD iš Vokietijos pramonės milžinės „Thyssenkrupp“ (TKMS) pirkti.

Kinija penktadienį pranešė, kad kitą savaitę ten lankysis Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. A. Baerbock vizitas rengiamas po šį mėnesį įvykusio Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo. Tai buvo antras toks valstybių galvų susitikimas šiais metais. Kalbose Xi Jinpingas ragino tarp Berlyno ir Pekino kurti ryšius su strategine, ilgalaike perspektyva.

Vokietijos darbo rinkos perspektyvos blogėja: Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto mėnesinis užimtumo barometras ketvirtadienį nusmuko iki žemiausio lygio nuo pat pandemijos įkarščio 2020-ųjų viduryje. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, rodiklis sumažėjo ne tiek ir daug (0,2 punkto iki 93,4), tačiau tai buvo jau šeštas sumažėjimas iš eilės. „Vis daugiau įmonių stabdo naujų darbuotojų paiešką, – sakė „ifo“ apklausų vadovas Klausas Wohlrabe.

Vokietijos tyrėjai mano, kad gydytojas, anksčiau kaltintas keturių pagyvenusių pacientų nužudymu, yra atsakingas už aštuonias mirtis, ketvirtadienį pranešė prokurorai. 40-metis įtariamasis, dirbęs vienoje slaugos tarnyboje, paliatyviosios slaugos srityje, rugpjūtį buvo sulaikytas dėl įtarimų nužudžius keturis pacientus. Dabar Berlyno prokurorai jį susiejo su dar keturiomis mirtimis.

Naujienų agentūros „dpa“ ketvirtadienį gautais duomenimis, Vokietija rengiasi Lenkijoje laikinai dislokuoti savo zenitinę sistemą „Patriot“. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – Bundesvero – misiją planuojama pradėti sausį. Pagal planą ketinama Žešuvo rajone pietrytinėje Lenkijos dalyje laikinai dislokuoti karius ir ginklų sistemas, o parengiamieji žvalgymo darbai turėtų būti pradėti ateinančiomis dienomis.

Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND prognozuoja, kad Rusija bandys daryti įtaką vasario mėnesį vyksiančiuose Vokietijos parlamento (Bundestago) rinkimuose, trečiadienį pareiškė agentūros vadovas. Vokietijos užsienio politikos draugijos renginyje Berlyne kalbėjęs Bruno Kahlas sakė, kad šalies rinkimų procesas nėra labai jautrus įtakai, tačiau pažymėjo, kad „Rusijos dalyvavimas politinės nuomonės formavimo procese“ jau buvo pastebėtas per šiemet vykusius žemių rinkimus.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. Netrukus po to Rusija paskelbė, kad, reaguodama į Berlyno veiksmus ir kaltindama jį kanalo redakcijos uždarymu, išsiunčia du Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD korespondentus.

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris neatmeta, kad už DHL katastrofos gali stovėti Rusija. Pasak jo, tai galėjo būti savotiškas Rusijos išbandymas atrasti silpnąsias vietas. Apie tai jis kalbėjo Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ARD.  „Panašią situaciją jau patyrėme šių metų vasarą, o dabar ten įvyko kažkas, kas atitinka šį modelį", – kalbėjo C. Breueris.

Iki 40 metrų po Baltijos jūra nusileidęs ilgiausias pasaulyje panardintas povandeninis kelių ir geležinkelių tunelis 2029 m. sujungs Daniją ir Vokietiją. Tunelis sutrumpins ne tik kelionių laiką tarp šių valstybių, bet ir suteiks naudos klimatui, sukurs naujų darbo vietų, rašoma CNN. Birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X atidarė pirmąją tunelio, tiesiamo po Baltijos jūra, atkarpą. Tai buvo svarbus momentas praėjus ketveriems metams po to, kai 2020 m. buvo pradėtos statybos.

Vokietijos vyriausybė iki Kalėdų perduos Ukrainai dar dvi IRIS-T sistemas – SLM (vidutinio nuotolio) bei SLS (trumpojo nuotolio). Tai pirmadienį žurnalistams Kyjive pareiškė generolas majoras Christianas Freudingas, Ukrainos situacijų centro Bundesvere vadovas. Karinė parama Ukrainai bus tęsiama – ir po Naujųjų metų bei prezidento rinkimų JAV, ir po Bundestago rinkimų Vokietijoje, pabrėžė pareigūnas. Vokietija suteiks paramą Ukrainai ir energetikos bei humanitarinių reikalų srityse.

Vokiečių istorikas ir Rytų Europos ekspertas Karlas Šlegelis įspėjo Vokietijos valdžios institucijas dėl tolimesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslų. Jis pareiškė, kad Vokietija iš esmės turėtų pakoreguoti savo politiką Rusijos atžvilgiu, rašoma „Unian“. „Rusija yra priešas. Rusija pradėjo karą Europoje, todėl vokiečiai turi tam ruoštis. Tai reiškia: būti pasirengę gintis“, – sakė ekspertas.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pradėjo instruktuoti įmonių atstovus, kaip pasiruošti galimam karui su Rusija, rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Pasak leidinio, šalies vyriausybė parengė slaptą dokumentą „Vokietijos operatyvinis planas“ karinės invazijos atveju. Jame visų pirma išvardyti visi statiniai ir infrastruktūros objektai, kuriems reikalinga speciali apsauga kariniais tikslais. Dokumente taip pat pateikiamas išsamus veiksmų planas gynybos atveju.

Vokietijos civilinės saugos tarnyba reaguoja į išaugusį išorės agresijos pavojų ir rengia bunkerių bei priedangų planą. Šalis taip pat kurs programėlę, kuri padėtų krizinės situacijos metu.  Apie tai praneša Vokietijos leidinys „Bild“, cituoja „Welt“. Imasi veiksmų Veiksmų imtasi atsižvelgiant į blogėjančią tarptautinę situaciją. Vokietijos Federalinis civilinės saugos biuras rengia Vokietijos bunkerių apsaugos planą.

Leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė, kad Vokietijos valdžia turi „daugiau nei tūkstančio“ lapų veiksmų planą, kaip valstybės institucijos ir verslas turės elgtis Rusijai užpuolus rytines NATO žemes, o taip pat nurodyti prioritetiniai gynybos objektai. Plane taip pat numatytas šimtų tūkstančių karių dislokavimas ir civilių aprūpinimas būtiniausiomis priemonėmis, pavyzdžiui, elektros generatoriais.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai perdavė daugiau karinės paramos – šarvuočių, artilerijos ir dronų. Tarp jų yra dar keturios savaeigės haubicos 2000 bei septynios haubicos M109, nurodoma atnaujintame vyriausybės paramos sąraše. Taip pat pristatyta 41 000 vienetų 155 mm kalibro artilerijos amunicijos.

Vokietijos pramonė po eilės nepalankių prognozių ir susirūpinimo dėl ekonomikos vis pesimistiškiau vertina savo konkurencingumą ateityje, rodo trečiadienį paskelbta apklausa, kurią surengė įtakingas šalies „Ifo“ institutas. Vokietijos pramonės konkurencingumas „smukęs labiausiai nuo apklausos pradžios 1994 metais“, teigė „Ifo“ ekspertas Stefanas Saueris, remdamasis maždaug 2000 instituto apklaustų pramonės įmonių vertinimais.

Berlynas kreipėsi į Rusiją, kad galėtų pasiūlyti pagalbą Vokietijos piliečiui, kuris buvo suimtas dėl kaltinimų sabotažu prieš energetikos objektus, trečiadienį sakė šaltinis vokiečių užsienio reikalų ministerijoje. „Mūsų generalinis konsulatas Sankt Peterburge palaiko ryšius su Rusijos institucijomis ir pasiūlė konsulinę pagalbą“, – sakė šaltinis.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Briuselyje įspėjo apie pasekmes, jei bus patvirtinta, kad Kinija tiekia Rusijai dronus, skirtus naudoti kare Ukrainoje. „Įvedame tolesnes sankcijas Iranui ir taip pat aiškiai nurodome, kad tai susiję su Kinijos teikiama pagalba dronais, nes tai taip pat turi ir turės pasekmių“, – žurnalistams sakė A. Baerbock, užsienio reikalų ministrams sutarus įvesti naujas sankcijas Iranui dėl raketų ir dronų tiekimo Rusijai.