vokietija

Irane vykstant rinkimams, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Teheraną vengti konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos.

Vokietijos federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbtais duomenimis, nedarbas šalyje birželį pasiekė aukščiausią nuo 2021-ųjų gegužės lygį – 6,0 procento. Ankstesnius šešis mėnesius nedarbo lygis didžiausioje Europos ekonomikoje nesikeitė. Bedarbių Vokietijoje šį mėnesį padaugėjo 19 tūkst. iki 2,781 milijono. Birželis buvo jau 18-as iš eilės bedarbių gretų lėto gausėjimo mėnuo.

Aštuoniasdešimt trims vakarų Vokietijos Eseno miesto gyventojams praėjusią naktį teko palikti savo namus, nes pastato saugumui buvo iškilusi grėsmė, šeštadienį ryte pranešė Eseno priešgaisrinės saugos tarnybos atstovas. Po namu buvo aptikta ertmė, paaiškino Nico Blumas. Ugniagesių brigados operacija prasidėjo penktadienį maždaug 22.00 val. vietos laiku (20.00 val. Grinvičo laiku) ir tęsėsi iki maždaug 3.00 val. kitos dienos ryto.

Vokietijos prokurorai penktadienį pranešė, kad sulaikė tris vyrus – rusą, ukrainietį ir armėną – įtariamus šnipinėjimu užsienio žvalgybos agentūrai.  Trys vyrai buvo sulaikyti Frankfurte po įtariamų bandymų „rinkti informaciją apie vieną Ukrainos pilietį“, sakoma federalinių prokurorų pareiškime, neįvardijant su tuo susijusios užsienio slaptosios tarnybos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį vėl vyksta į Artimuosius Rytus, informuoja agentūra „Reuters“. Užsienio reikalų ministerija Berlyne pranešė, kad diplomatijos vadovė antradienį pradžioje Ramaloje susitiks su palestiniečių ministru pirmininku Mohammedu Mustafa, o tada Jeruzalėje planuojami pokalbiai su Izraelio užsienio reikalų ministru Israeliu Katzu.

Ukrainiečių pabėgėliams Vokietijoje turėtų būti panaikintos socialinės išmokos, o jų prašymai turėtų būti nagrinėjami per prieglobsčio sistemą, tvirtina keli vadovaujantys šalies politikai, argumentuodami, kad dabartinė padėtis tampa „sunkiai suprantama“ rinkėjams.

Vokietija pranešė NATO, kad šiais metais gynybai skirs 90,6 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad aiškiai pasieks Aljanso nubrėžtą 2 proc. tikslą. Remiantis nauja NATO apžvalga, ši rekordinė suma atitinka 2,12 proc. prognozuojamo Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis būtų aukštesnis, nei tikėtasi metų pradžioje. Vokietija Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje įsipareigojo šiais metais pirmą kartą pasiekti 2014 m. sutartą NATO gynybos išlaidų tikslą.

Į Vokietiją Europos čempionatas sugrįžo po 36 metų pertraukos, o paskutinį kartą didžioji futbolo šventė Vokietijoje vyko 2006 m., kai futbolo šalyje vyko pasaulio čempionatas. Oficialus „Euro 2024“ transliuotojas – naujienų portalas tv3.lt – kviečia susipažinti su įdomiais ir netikėtais faktais apie Vokietijoje prasidėjusį „Euro 2024“ čempionatą.

Vokietijos policija sekmadienį pranešė, kad panaudojo šaunamąjį ginklą ir sužeidė kirviu ginkluotą vyrą, grasinusį panaudoti padegamąją bombą šalies šiaurėje esančiame Hamburge, likus kelioms valandoms iki „Euro 2024“ futbolo turnyro rungtynių. Policijos pareigūnai pradėjo šaudyti, kai vyras atsisakė padėti kirvį, ir pataikė jam į koją, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa, remdamasi Hamburgo policija.

Vokietijos ekonomika pastaruoju metu patiria sunkumų, nes jos augimui kenkia silpna paklausa ir ganėtinai didelės išlaidos energetikai. Tačiau prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi demografinė krizė visgi išlieka didžiausias Vokietijos iššūkis. Kol kas poveikis nėra toks stiprus, tačiau, kaip ataskaitoje įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), gyventojų senėjimas po kelerių metų gali sukelti rimtų pasekmių visai Europai.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Vokietijos federalinė policija užfiksavo 2 215 migrantų, neteisėtai atvykusių vadinamuoju „Baltarusijos maršrutu“. Šie žmonės buvo sustabdyti prie Vokietijos sienų su Lenkija ir Čekija. Per minėtą laikotarpį jų skaičius tolydžio didėjo: sausį buvo sulaikyti 26 asmenys, vasarį – 25, o kovą šis skaičius išaugo iki 412. Balandį neteisėtų migrantų skaičius siekė jau 861, o gegužę – 891. Tačiau migracijos srautas vis dar menkesnis nei praėjusiais metais.

Vokietijos pareigūnai įtaria, kad 9-metę ukrainietę Valeriją galėjo nužudyti du jos mamos pažįstami. Tai pranešė leidinys „Bild“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pirmasis įtariamasis – buvęs nužudytos mergaitės motinos Nadijos draugas, Moldovos pilietis, kuris šiuo metu gali būti Čekijoje. Šios šalies policija jau paskelbė jo paiešką. Kitas ieškomas vyras – šeimos kaimynas ukrainietis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

Miške Vokietijoje rastas birželio 3-iąją pakeliui į mokyklą dingusios devynmetės ukrainietės Valerijos kūnas. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė Saksonijos žemės, kurioje įvyko tragedija, policijos atstovai, rašo „Ukrinform“. „Valerija tapo nusikaltimo auka. Mes tiriame nužudymo bylą“, – sakė policijos vadovas Carstenas Kämpfas. „Visas šias dienas tikėjomės, kad rasime Valeriją gyvą, kad tai galėjo būti pagrobimas... Paieška vyko iki birželio 11 d. 14 val. 30 min.

Rusai raketomis smogė Kryvyj Rihui, rašo UNIAN. Apie tai pranešė šalies vadovas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, žuvo bent devyni žmonės, dar mažiausiai 29 buvo sužeisti. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Budanovas įvertino padėtį fronte: „Armagedono nebus“ Padėtis Ukrainos fronte yra sudėtinga, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN. Vis dėlto, anot jo, „Armagedono nebus“. „Manau, kad tai (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar vyksta.

Pirmadienį Frankfurte ant Maino upės kranto per išpuolį peiliu buvo sunkiai sužeista 41-erių ukrainietė, rašo „Frankfurter Allgemeine“. Išpuolis įvyko apie 14 val. Vokietijoje užpulta ukrainietė Išpuolio metu moteris sėdėjo ant suoliuko parke, kai prie jos iš nugaros priėjo 19-metis Afganistano pilietis, sugriebė ją už peties ir kelis kartus dūrė peiliu į galvą ir kaklą. Pasak policijos, nusikaltėlis ir auka nebuvo pažįstami. Institucijų teigimu, moteris yra ukrainietė.

Vokietijoje jau aštuonias dienas ieškoma devynerių metų ukrainietės Valerijos, kuri išėjo į mokyklą, bet joje taip ir nepasirodė. Paieškose dalyvauja 300 policijos pareigūnų, tačiau kol kas dingusio vaiko pėdsakų neaptikta. Tai antradienį pranešė Vokietijos leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN. Pasak leidinio, šiuo metu Diobelne (Saksonija) šimtai policijos pareigūnų šukuoja vakarinę miesto dalį. Paieškoms pasitelkti kinologai, narai, gelbėtojai ir sraigtasparnis.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sąrašo rinkimuose į Europos Parlamentą pagrindinis kandidatas dėl virtinės skandalų bus pašalintas iš jos delegacijos Europos Sąjungos įstatymų leidžiamojoje institucijoje, pirmadienį pranešė partija. Maximilianas Krahas kaltinamas įtartinais ryšiais su Rusija ir Kinija, o jo komentarai, kuriais jis menkino nacių SS nusikaltimus, taip pat paskatino AfD pašalinti jį iš kraštutinių dešiniųjų frakcijos EP.

Vokietija neplanuoja daryti spaudimo pabėgėliams ukrainiečiams, kad jie grįžtų namo. Jie patys gali nuspręsti, kada važiuoti atgal į Ukrainą. Tai pareiškė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze, praneša leidinys „Spiegel“. „Sprendimą, ar jie nori grįžti į tėvynę ir kada, turi priimti pas mus prieglobstį radę ukrainiečiai. Vokietija nedaro jokio spaudimo ir nemoka jokių premijų už grįžimą“, – sakė ministrė. Kartu S. Schulze pažymėjo, kad Ukrainoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, pirmadienį apsilankęs vienų Antrojo pasaulinio karo žudynių vietoje Prancūzijoje, perspėjo dėl nacionalizmo pavojaus. Jis pasisakė kitą dieną po rinkimų į Europos Parlamentą, per kuriuos didelių pergalių pasiekė kraštutiniai dešinieji. „Kitą dieną po Europos rinkimų dera pasakyti: niekada nepamirškime, kokią žalą Europai padarė nacionalizmas ir neapykanta.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

Vokietija neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir nerengs pirmalaikių rinkimų, nepaisant to, kad valdančioji koalicija ES rinkimuose prastai pasirodė, pirmadienį pareiškė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai. „Įprastinė rinkimų data yra kitų metų ruduo. Tai ir planuojame padaryti“, – vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Steffenas Hebestreitas.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politikas Maximilianas Krahas, kuriam buvo uždrausta dalyvauti jo partijos ES rinkimų kampanijoje po prieštaringų pareiškimų apie Vokietijos nacistinę praeitį, negaus vietos Europos Parlamente, pirmadienį nusprendė jo partijos atstovai.

Vokietijoje svarstoma galimybė įrengti rūsius, kuriuose civiliai galėtų slėptis jei įvyktų ataka prieš šalį. Portalas „Der Spiegel“ taip pat pridūrė, kad šalies vyriausybės pareigūnai parengė rekomendacijas, kaip apsaugoti gyventojus galimo karo atveju. Vokietijos žiniasklaida skelbė, jog susirūpinimas dėl saugumo išaugo tiek, kad jog ore tvyrantis nerimas paskatino šalies vietos tarybas paraginti vyriausybę atnaujinti senus bunkerius.

Vokietijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai lieka treti, rodo sekmadienį paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai. Krikščionių demokratų CDU ir CSU gali surinkti 30 proc. balsų, kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – apie 16 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPD) atsilieka su 14 proc. balsų, rodo visuomeninių televizijų ARD ir ZDF apklausos.

Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje siūloma skirti Užsienio reikalų ministerijos (URM) Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorių Giedrių Puodžiūną. Ketvirtadienį registruotame Vyriausybės nutarimo projekte numatoma, kad diplomatas pradėtų eiti pareigas nuo šių metų rugpjūčio 12 d. G. Puodžiūnas atstovybėje pakeistų Ramūną Misiulį.

Vokietija nepritaria, kad naujas NATO projektas, kuriuo siekiama paremti Ukrainą, vadintųsi „misija“, nes būgštauja, jog tai galėtų pasiųsti neteisingą signalą Rusijai. Tokia Vokietijos pozicija kelia sąjungininkių susierzinimą, teigia šaltiniai.

„Tai paprastai įvyksta tik kartą per šimtmetį“, – pasakoja lietuvis, gyvenantis Pietų Vokietijoje, kur šiuo metu šalį siaubia didžiuliai potvyniai. Lietuvis pasakoja, kad gyventojai, ypač ūkininkai, patyrė didžiulių nuostolių, o situacija – vis dar kritinė, be to, prognozuojama, kad artimiausiu metu vis dar numatomos liūtys.

Vokietija iš bendrovės „Airbus“ įsigys dar 20 naikintuvų „Eurofighter“, trečiadienį pranešė kancleris Olafas Scholzas, Berlynui stengiantis sustiprinti savo gynybą.

Manheime peiliu ginkluotas asmuo užpuolė Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovą, kandidatuojantį per vietos rinkimus, trečiadienį pranešė partija. Prieš kelias dienas tame pačiame mieste per antiislamišką mitingą įvyko mirtinas incidentas panaudojant peilį. AfD regioninio skyriaus vadovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kandidatas buvo užpultas antradienį, susidūręs su asmeniu, mėginusiu nuimti rinkimų plakatą, dėl sužeidimų jis buvo gydomas.

Pietų Vokietijoje avarinės tarnybos išgelbėjo moterį, kuri gelbėdamasi nuo potvynio dvi su puse paros praleido įsikibusi į medžio šakas. Galiausiai antradienį po pietų 32-ejų moterį pastebėjo paieškos dronas, pranešė policija. Buvo laikoma dingusia Moteris nuo šeštadienio vakaro buvo laikoma dingusia be žinios apsemtame Sidabriniame miške netoli Bavarijos Noi Ulmo miesto. Pranešama, kad į ligoninę pristatyta moteris nebuvo sužeista, tik smarkiai nusilpusi ir netekusi daug skysčių.

Vokietijos valdžia teigia aptikusi įrodymų, kad penktadienį Manheime šalies pietvakariuose peiliu įvykdyto išpuolio, per kurį buvo nužudytas policijos pareigūnas, motyvas susijęs su islamo ekstremizmu. Vėlų pirmadienį teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas) socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „dabar yra aiškių islamistinio motyvo požymių“, o federaliniai prokurorai, atsakingi už terorizmo ir nacionalinio saugumo bylas, perima tyrimą.

Vokietijoje per potvynius didelėje pietų dalyje žuvusių žmonių skaičius pirmadienį išaugo iki dviejų, radus dingusios moters kūną. Užtvindytame regione apsilankė kancleris Olafas Scholzas, o pareigūnai perspėjo, kad kai kuriose vietovėse vandens lygis gali dar labiau pakilti. 43 metų moters, kurios gelbėtojai ieškojo nuo sekmadienio ryto, kūnas buvo rastas rūsyje, Bavarijos Šrobenhauzeno mieste, Vokietijos naujienų agentūrai dpa pranešė policija.

Ukrainos prezidentas išreiškė palaikymą Palestinai, nepaisant Izraelio teisės į savigyną po „Hamas“ išpuolio 2024-ųjų spalio 7-ąją. V. Zelenskio teigimu, Tel Avivas turi teisę gintis, tačiau „dėl to neturi kentėti civiliai“. Svarbiausi įvykiai: 21:19 | Zelenskis: Ukraina pripažįsta ir Izraelį, ir Palestiną.

Vokietijoje per išpuolį, surengtą anksčiau šią savaitę vykusiame antiislamiškame mitinge, sužeistas policininkas sekmadienį mirė, informavo policija. 29 metų policijos pareigūnui, bandžiusiam įsikišti, penktadienį pietvakariniame Manheimo mieste buvo kelis kartus smogta peiliu į galvos sritį. Iš karto po išpuolio jam buvo atlikta skubi operacija ir sukelta dirbtinė koma, tačiau sekmadienį jis mirė nuo patirtų sužalojimų, pranešė policija.

Vokietijos saugumo tyrėjai šeštadienį, likus mažiau nei savaitei iki Europos Parlamento rinkimų, pranešė apie rimtą kibernetinę ataką, nukreiptą prieš Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), partiją.

Kai kuriose vietovėse Vokietijos pietuose per parą prilijo daugiau nei vidutiniškai per mėnesį, sekmadienį paskelbė Vokietijos meteorologijos tarnyba, praneša dpa. Kislego mieste, esančiame Badeno-Viurtembergo žemėje, šalies pietvakariuose, penktadienį prilijo 130 mm. Tokiu metų laiku šiame regione kritulių mėnesio norma siekia 118 mm. Bavarijoje esančiame Bad Vėrishofene per 24 valandas prilijo 129 mm, kai mėnesio vidurkis ten įprastai siekia 101 mm.

Mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, sumenko 1,2 proc., penktadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Tuo tarpu analitikai pranašavo gerokai kuklesnį susitraukimą – 0,2 proc., nurodo „Trading Economics“. Kovą buvo užfiksuotas prekybos pagyvėjimas 2,6 proc., po keturis mėnesius trukusio nuosmukio laikotarpio. Vien tik maisto produktų pardavimų apimtys praėjusį mėnesį sunyko 3,7 proc., o ne maisto prekių – padidėjo 0,2 procento.

Vokietija perduos Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų šalies oro gynybą nuo Rusijos agresijos, socialiniame tinkle X paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. „Labai svarbu ir toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietija suteiks dar vieną sistemą „Patriot“ ir papildomai 500 mln. eurų.

Vokietijos pietvakariniame Manheimo mieste per išpuolį panaudojant peilį penktadienį buvo sužeisti keli žmonės, pranešė policija, o kancleris Olafas Scholzas pasmerkė šį incidentą, pavadinęs jį siaubingu. Pranešama, kad tarp sužeistųjų buvo žymus islamo kritikas. Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser iškėlė galimybę, kad už išpuolio gali slypėti islamistiniai motyvai, ir pažadėjo nuodugniai ištirti šį incidentą. Manheimo turgaus aikštėje apie 11 val. 35 min. vietos (12 val. 35 min.

Vokietija suteikė Ukrainai leidimą smogti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje, penktadienį pranešė kanclerio Olafo Scholzo  atstovas spaudai. Pagal tarptautinę teisę Kyjivas turi teisę gintis nuo atakų, vykdomų iš Rusijos vidaus, netoli sienos su Ukraina, sakė Steffenas Hebestreitas. „Todėl jis taip pat gali naudoti šiam tikslui tiekiamus ginklus [...] įskaitant mūsų tiekiamus ginklus“, – pridūrė jis.

Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Ukraina įvykdė reikalavimus dėl reformų, būtinų pradėti diskusijas dėl stojimo į Europos Sąjungą. „Vokietijos vyriausybės nuomone, Ukraina įvykdė visus reikalavimus, kad birželio mėnesį galėtų pradėti derybas dėl stojimo į ES“, – agentūrai dpa sakė Vokietijos valstybės ministrė Europos reikalams Anna Lührmann. „Todėl raginame visas valstybes nares skubiai susitarti dėl derybų plano“, – sakė A. Lührmann, priklausanti Žaliųjų partijai.

Infliacija Vokietijoje gegužės mėnesį ūgtelėjo, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, tačiau analitikai tikina, kad priaugį lėmė vienkartiniai veiksniai ir tai nesutrukdys Europos centriniam bankui (ECB) pradėti mažinti palūkanų normas. Remiantis preliminariais federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ skaičiavimais, vartotojų kainos didžiausioje Europos ekonomikoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 2,4 proc.

Trečiadienį baigėsi bendros Vokietijos kariuomenės ir Lietuvos, Nyderlandų bei Prancūzijos-Vokietijos brigados plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jos buvo orientuotos į dviejų divizijų perdislokavimą iš centrinio Europos regiono į rytus, o beveik mėnesio trukmės laikotarpiui į Lietuvą sausuma, geležinkeliais, jūra ir oro transportu dislokuota virš 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) generalinis inspektorius Lietuvoje vykstančius karinius manevrus pavadino patikimo atgrasymo nuo galimų grėsmių NATO sąjungininkėms signalu. Vokiečių manevrus Lietuvoje, pavadintus „Quadriga 2024“, jis apibūdino kaip didžiausius šalies kariuomenės manevrus per pastaruosius dešimtmečius. „Baltijos regionas ir mūsų įsipareigojimai Lietuvoje yra Vokietijos indėlio į NATO rytinio flango gynybą kertinis akmuo.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę darbo vizitu lankysis Singapūre ir Vokietijos sostinėje Berlyne, pranešė Vyriausybė. Ministrė pirmininkė „Shangri-La Dialogo“ gynybos ir saugumo konferencijoje susitiks su Singapūro premjeru Lawrence'u Wongu ir prezidentu Tharmanu Shanmugaratnamu, Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu. Vizite taip pat suplanuotas I. Šimonytės susitikimas su Singapūro mokslo ir verslo bendruomenių atstovais, vietos lietuvių bendruomene.

Vokietijos verslo pasitikėjimas, stiprėjęs tris mėnesius iš eilės, gegužę nepakito, išlikdamas pastarųjų 12 mėnesių aukštumose. Atidžiai stebimas pirmaujančio šalies ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ Miuchene kas mėnesį skelbiamas verslo pasitikėjimo indeksas, pagrįstas verslo apklausomis, šį mėnesį išliko ties 89,3 punkto žyma. Naujasis rodiklis nepateisino agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių, kurios pranašavo didėjimą vidutiniškai iki 90,3 punkto.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.