Šiaulių savivaldybės Priimamajame prie 14 kabineto nėra dienos, kad nesibūriuotų žmonės, norintys deklaruoti išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį. Vien šiemet per penkis mėnesius tai deklaravo 1017 šiauliečių. Ar šis skaičius rodo tikrąjį emigracijos mastą?
Vokietija neatsiveria lengvai
Nuo gegužės 1 dienos Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms buvo prognozuojama, kad Lietuva dėl emigracijos dar labiau nukraujuos.
Savivaldybės kanceliarijos vyriausioji specialistė Roma Sabeckienė sako, kad dėl Vokietijos ateina vos vienas kitas šiaulietis. Į Austriją nebuvę nė vieno.
„Be vokiečių kalbos ten esi niekam nereikalingas. Tikrai žinau, kad Vokietijoje nėra labai paprasta įsidarbinti ir dabar, nors pilni keltai lietuvių ten išplaukia“, – sakė ką tik iš Vokietijos grįžusi ir vėl ten išvažiuojanti šiaulietė Vida Šandarienė, laukusi Savivaldybės koridoriuje deklaruoti laikino išvykimo.
Moteris Vokietijoje gyvena pas savo dukrą, prižiūri du anūkus. Dukra ir žentas į Vokietiją emigravo 2006 metais.
„Aišku, kodėl žmonės važiuoja iš Lietuvos, – nelinksmai sako Vida. – Jeigu Lietuvoje galima būtų pragyventi, niekas nebėgtų“.
Apima depresija
Vidos dukros šeima neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą, nes čia nemato perspektyvų.
„Liūdna, kad Lietuvai nereikia savo žmonių“, – tarsteli Vida.
Ją, vos parvykus į Lietuvą, iš karto apima depresija: „Guliesi ir keliesi su mintimis – kas bus rytoj?“. Vokietijoje Vidos nuotaika visai kitokia: ji jaučiasi žymiai ramesnė.
„Vokietijoje aš jaučiuosi žmogumi. Matau, kad ir mano dukros šeima, ir aš galime laisvai išgyventi. Turtų nesusikrovėme, bet orus gyvenimas yra garantuotas. Vokietijoje aš atsipalaiduoju, nekamuoja blogos mintys. O Lietuvoje amžina kančia, o jei dar televizijas lietuviškas pasižiūriu – iš viso bloga darosi. Į parduotuvę nueini, praveri piniginę ir darosi baisu“, – pasakojo Vida.
„Užknisa“ biurokratija
Vedini dviem vaikučiais Rūta Marija ir Džed Rahul į Savivaldybę deklaruoti išvykimo atskubėjo Romenos ir Zahid šeima. Šįkart jų kelias ves į Olandiją.
Šeima vos prieš du mėnesius grįžo gyventi į Lietuvą. Romenos tėvai, gyvenantys Šiauliuose, įkalbėjo, sakė, kad kaip nors išsivers Lietuvoje.
„Pamatėme, kad tikrai Lietuvoje neišgyvensime ir apsisprendėme vėl išvažiuoti. Į Lietuvą grįžome, kai Ispanijoje bankrutavo mūsų parduotuvėlė. Nors viską praradome dėl baisios krizės, bet net ir ten buvo mums geriau, nei Lietuvoje“, – sakė Romena.
Labiausiai moterį Lietuvoje „užkniso“ didžiulė nereikalinga biurokratijos mašina. Vargo kelius praėjo dėl leidimo gyventi Lietuvoje. „Kokios problemos buvo dėl tokios smulkmenos – kad mūsų vaikai patektų pas gydytojus. Lietuvoje per daug nesąmonių. Pinigų laidymas valdininkams už nieką“, – atvirai sakė Romena.
Keliauja beveik dešimtmetį
Romena 2002 metais emigravo į Daniją po studijų – ji baigė buhalterijos mokslus. Tačiau darbo, kad pavyktų išgyventi už atlyginimą, Romena Šiauliuose nerado.
Danijoje susituokė su Zahid iš Bangladešo. Vėliau šeima išvažiavo laimės ieškoti į Ispaniją.
„Jeigu kada nors mūsų šeima grįžtų gyventi į Lietuvą – vien tik dėl nuostabios gamtos. O kai pamatai sąskaitas už šildymą – silpna darosi. Danijoje už būsto šildymą mokėdavome kelis kartus mažiau. O Ispanijoje radiatorių iš viso nėra“, – sakė Romena.
Lietuvoje – tik susitvarkyti dokumentų
Živilę Domeikienę deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje atlydėjo sesuo Sandra, absolventė. Šiauliuose deklaruos gyvenamąją vietą tik trumpam, kad gautų dukrelei pasą. O tada vėl išvyks į Londoną. Ten su vyru emigravo prieš penkerius metus.
„Bėgom nuo sunkios ekonominės padėties. Labai nesmagu, kad reikia palikti Lietuvą, bet ką darysi“, – sakė Živilė.
Živilė pasakojo, kad Londone lanko lietuvių bendruomenės susirinkimus, bendrauja su tautiečiais. Londone daugybė lietuvių bendruomenių.
„Nesame apsisprendę šimtu procentų, kad visam gyvenimui liksime emigracijoje. Didžiausia svajonė, kad Lietuva pasikeistų ir čia pagerėtų gyvenimas. Londone matome lietuvišką televiziją: baisu, kokia čia korupcija, koks politikų lygis, koks pinigų plovimas“, – sakė Živilė.
Du keliai: darbo birža arba emigracija
Jos sesuo Sandra šiemet baigia mokslus Šiaulių universitete, studijavo viešąjį administravimą. Labai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje.
„Bet jaučiu, kad nieko čia nepavyks, tikriausiai teks išvažiuoti pas seserį. Turiu specialybę, bet gavusi diplomą vienas kelias – į darbo biržą. Kam imti pašalpas Lietuvoje, jeigu galiu pati užsidirbti užsienyje, net nesvarbu, kad ne pagal specialybę“, – apgailestavo Sandra.
Tikrieji emigracijos mastai nežinomi
Savivaldybės kanceliarijos vyriausioji specialistė Roma Sabeckienė sako, kad tikrieji šiauliečių emigracijos mastai nežinomi. Tiksliai suskaičiuoti tik tie, kurie deklaruoja išvykimą. O kiek išvykusių, bet nedeklaravusių išvykimo – niekas nežino.
Nemažai šiauliečių, pasak R. Sabeckienės, atvyksta deklaruoti išvykimo jau išgyvenę užsienio šalyse po penkerius ir daugiau metų.
„Parvažiuoja, susitvarko dokumentus ir vėl išskuba į užsienį“, – sakė R. Sabeckienė.
Tik dalis iš deklaruojančiųjų išvykimą į užsienį dirbti ir gyventi išvažiuoja pirmą kartą.
2011 metų surašymo išankstiniais duomenimis, Šiauliuose yra 113 tūkstančių gyventojų, 20 tūkstančių mažiau negu prieš dešimtmetį.
Skaičiai:
2011 metų sausio 1 – gegužės 25 dienomis išvykimą deklaravo 1017 šiauliečiai, per tą patį laikotarpį 2010 metais – 808.
Iš viso per 2010 metus išvykimą iš Šiaulių deklaravo 3745 šiauliečiai;
2009 metais – 1501 šiaulietis;
2008 metais – 962 šiauliečiai.
*Šiaulių savivaldybės Kanceliarijos skyriaus duomenys
Rita ŽADEIKYTĖ
