emigracija

Bedarbių 311 tūkstančių, o darbdaviai dejuoja, kad negali rasti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų. Darbo rinkoje įsigalėjo struktūrinis nedarbas, kai darbuotojų pasiūla visai nebeatitinka darbdavių lūkesčių, jie jau žvalgosi kvalifikuotų specialistų užsienyje. Permainų tikėtis neverta, nes, tikėtina, jaunuoliai ir šiemet rinksis pigesnes perteklines studijas, kurios absolventams negarantuoja įsidarbinimo.

Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir skyrė po daugiau nei 15 tūkstančių litų baudas už sukčiavimą ir neteisėtai gautas padidintas motinystės pašalpas individualiosios įmonės, teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas Kaune, savininkei R. B. (g. 1963 m.) ir jos dukrai E. M. (g. 1983 m.). FNTT Kauno apskrities skyriaus kartu su Kauno miesto apylinkės prokuratūra atliktame ikiteisminiame tyrime išaiškinta, kad individualiosios įmonės savininkė R. B. 2008 m. spalio ...

Tuo metu, kol lietuviai emigrantai sėkmingai uždarbiauja svečiuose kraštuose, kai kurių jų atžalos be tėvų priežiūros gyvena Lietuvoje ir, užuot mėgavęsi vaikams įprastu tėvų dėmesiu, yra priversti gyventi suaugusiųjų gyvenimą. Ši emigrantų paliktų mažylių problema neliko nepastebėta ir lietuviškame kine.

Dainius Paukštė: kodėl tautos praradimo penkmetį įvykdėme per vienerius metus? Neseniai Eurostatas paskelbė, kad daugiausiai Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. Eurostatas prognozuoja, kad išlikus šiai tendencijai, 2060 m. jų liks tik 2,5 mln.

Lietuvių verslininkų interesus Jungtinėje Karalystėje atstovaujančių Lietuvos komercijos rūmų (Lithuanian Chamber of commerse in the United Kingdom) prezidento Mariaus Bružo nuomone, verslininkams iš Lietuvos konservatyviosios Anglijos rinkoje įsitvirtinti nėra lengva – reikia sunkiai dirbti, kol pavyksta pasiekti norimų rezultatų.

Didžiojoje Britanijoje rekordiškai padidėjo universitetuose šiais metais studijuoti norinčių abiturientų paraiškų skaičius. Šiuo metu 335 795 abiturientai pateikė paraiškas studijoms, siekdami išvengti mokesčio už studijas padidėjimo nuo 2012 metų rudens, rašo šalies laikraštis „The Guardian“. Didžiojoje Britanijoje rekordiškai padidėjo universitetuose šiais metais studijuoti norinčių abiturientų paraiškų skaičius.

Dar gerokai iki didžiųjų šių metų švenčių pasienyje su Lenkija esančio Lazdijų miestelio degalinių lankytojai ir darbuotojai pastebėjo padidėjusį mikroautobusų srautą valstybės sienos link vedančia gatve, rašo „Lietuvos rytas“. Nesustabdė šio srauto nei kalėdinės nuotaikos, nei šventiniai renginiai, nei tarpušventis, nei pirmosios naujųjų metų dienos – daugybė automobilių lietuviškais valstybiniais numeriais kasdien važiuoja į Vakarus. Lietuva išvažiuoja.

Bedarbiai išvažiuoja ištisais kaimais, moksleiviai – klasėmis. Gyventi čia bloga, nesaugu ir nemalonu. Lietuvos jau nebėra. Šiuos žodžius iš žmonių, žurnalistų, politikų girdžiu daugiau nei dešimt metų. Antai tūlas profesorius ir garbus ekonomistas prieš 12 metų man pasakė, kad iš Lietuvos emigravo apie pusę milijono žmonių. Nuo tada maždaug kas dvejus metus kas nors pabaugina, kad emigravo dar pusė milijono. Sudėjus išeitų, kad iš Lietuvos per dešimtmetį išdūmė trys milijonai gyventojų.

Jaunimas – svarbiausias kiekvienos šalies turtas. Kuo jis talentingesnis, geriau išsilavinęs ir sumanesnis, tuo turtingesnė šalis. Lietuva tokiais jaunais žmonėms pasaulyje garsėjo visada, tačiau kiek šią tradiciją dar gebėsime išlaikyti ateityje? Ar mūsų šaliai dar yra vilties? Pagaliau, kaip gi patys jaunuoliai mato Lietuvą ir vertina savo galimybes čia gyventi, dirbti ir kurti? Apie tai šioje „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje.

Kartu su ekonominės krizės pasekmėmis auganti emigracija Lietuvoje augina dar vieną – be tėvų augančių emigrantų vaikų problemą. Šeimos psichologė Giedrė Gutautė įsitikinusi, kad vieniši vaikai yra anaiptol ne finansinių problemų išdava: kur kas labiau už akių kliūva tėvų suvokimas, kad vaikus galima palikti be priežiūros, o patiems vykti uždarbiauti į užsienį.

Didžiojoje Britanijoje per devynis šių metų mėnesius užsiregistravo 13 tūkst. 400 darbuotojų iš Latvijos. Šis skaičius yra didesnis nei pirmųjų devynių 2009 m. mėnesių – pernai tuo metu dirbti Didžiojoje Britanijoje užsiregistravo 10 tūkst. 380 darbuotojų, bendrai per metus – 15 tūkst. 880 darbuotojų. 2008 m. jis buvo dar mažesnis – 6 tūkst. 980 darbuotojų. Iš Lietuvos šiais metais dirbti Didžiojoje Britanijoje atvyko 15 tūkst. 210 imigrantų.

„Valdžia turėtų bučiuoti emigrantų rankas ir kojas“ — būtent šiuos žodžius aš pasakiau prieš pusantrų metų, parašęs straipsnį „Tai, ko nespausdina laikraščiai: Kiemas jūsų — jūsų ir šiukšlės“. Šitie mano žodžiai buvo labai aktualūs anuomet, tačiau dar aktualesni jie yra dabar. Šiemet Lietuvoje laukiama rekordinio pinigų pervedimų iš užsienio srauto. Skirtingai nuo mūsų valdžios, emigrantai nepalieka bėdoje savo artimųjų, stengiasi išlaikyti čia likusius šeimos narius ir siunčia jiems pinigus.

Pirmąją Kalėdų dieną Airijos sostinėje Dubline esančiuose namuose buvo aptikti 52 metų lietuvės palaikai, praneša „thejournal.ie“. Pareigūnai informuoja, kad dėl paslaptingos moters mirties apklausiama kita 32 metų moteris. Anot šaltinio, 52 metų moteris yra iš Lietuvos, tačiau jau ilgą laiką gyveno Airijoje. Moters palaikai buvo rasti šeštadienio vakarą. Atvykę pareigūnai konstatavo jos mirtį. Skrodimo rezultatų tikimasi jau artimiausiu metu. Daugiau informacijos nepateikiama.

Vyriausybė turėtų labiau rūpintis, kaip užtikrinti darbo vietas jos piliečiams, o ne lengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimo sąlygas, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą N. Udrėnas, kalbėdamas „Žinių radijui“, sakė, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų, kad išvykusieji laikinai svetur turėtų galimybę sugrįžti ir dirbti Lietuvoje.

Didžioji Britanija valkataujančius lietuvius parsiunčia atgal į Lietuvą. Į Vilniaus nakvynės namus per pusmetį grąžinti penki benamiai tautiečiai. Pasak nakvynės namų vadovų, britai ne tik sumoka už lėktuvo bilietą, jeigu reikia skiriama pinigų dokumentams sutvarkyti ir gyvenimo gimtoje šalyje pradžiai, skelbia „LNK“.55 erių klaipėdietis Antanas pustrečio mėnesio – Vilniaus nakvynės namų gyventojas. Prieš tai daugiau nei metus jo namai buvo Londono gatvės.

Estijos socialinių reikalų ministras Hanno Pevkuras teigia, kad emigracija šalyje nėra problema. Ministro teigimu, užsienyje dirbančių estų skaičius nėra didelis, o dauguma jų žada sugrįžti į tėvynę.

Artėjant šventėms Seime vėl užvirė mūšis dėl alkoholio. Ketvirtadienį nutarta, kad alkoholiniais gėrimais nebus galima prekiauti iki vidurnakčio, bet parlamentarai iš naujo svarstys, ar atpiginti degtinę. Vakar Seimas sutiko su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pripažino nepriimtu įstatymą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pratęsimo iki vidurnakčio, bet nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės vetuotą stipriojo alkoholio akcizo sumažinimo įstatymą.

Artėjant šventėms pats darbymetis ne tik prekybininkams, bet ir šiuo laikotarpio itin paklausiu Kalėdų senelių „verslu“ užsiimančioms įmonėms bei pavieniams asmenims. Nors internete gausu skelbimų apie siūlomas Kalėdų senelių paslaugas, neretai potencialiam klientui tenka išgirsti, kad susivėlino, nes Kalėdų senelio vizitų grafikas jau perpildytas.

Vokietijoje nušauta iš Šilutės krašto kilusi Laura Valančiūtė (29 m.) – atstumto mylimojo pavydo ir keršto auka. Taip baigėsi dar viena meilės pasaka, kurios pagrindinė herojė – užsienyje savo laimės ieškojusi lietuvė. Turkas nenorėjo paleisti Laura Valančiūtė Vokietijoje gyveno apie 12 metų. Studijavo ekonomiką, o pastaruoju metu dirbo Kelno rinkos tyrimų institute. Anot draugų ir kolegų, miela ir linksma lietuvė atrodė esanti laiminga.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, rodo apklausos duomenys. Trečdaliui dirbančiųjų apskritai nebesvarbu, ar darbdavys moka atlyginimą skaidriai ir sumoka visus mokesčius, rodo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktas tyrimas. Dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių – taip mano 60,3 proc.

Baigiasi dar vieneri metai, kuriuos pragyvenome atkurtoje laisvoje Lietuvoje. Tačiau nuotaikos, deja, nėra optimistinės. Dar jaučiame krizės padarinius, išgyvename savos valdžios klaidų pasekmes, praradome pasitikėjimą vieni kitais, o kartu ir viltį, jog gyvenimas mūsų šalyje ims gerėti. Masinė mūsų artimųjų, draugų emigracija tampa kasdienybe, tačiau valdžia, kurios pareiga imtis ekonominių, socialinių priemonių šį procesą stabdyti, bejėgiškai stebi tautos išsikraustymą.

Visuomenėje netylant diskusijoms apie didelius emigracijos srautus, dažnai užsimenama ir apie į užsienį studijuoti išvykstančius studentus, kurie kartais ironiškai pavadinami „protų emigrantais“. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pateikė duomenis apie užsienyje mokslo siekiančius lietuvius studentus, kurie rodo, kad 2009/2010 metais Europos šalių mokyklose studijavo 7085 Lietuvos piliečiai, o 2007 m. šis skaičius sudarė 8600. Remiantis ŠMM surinktais duomenimis, daugiausiai lietuvių studiju...

Per ateinančius dvylika mėnesių kas penktas, arba 19 proc., ekonomiškai aktyvių (18–55 m. amžiaus) latvių ketina išvykti iš savo šalies, norėdami susirasti geriau apmokamą darbą arba siekti aukštojo mokslo kitoje šalyje. Daugiausia latvių nori emigruoti į Skandinavijos šalis, ypač Norvegiją ir Švediją. Tarp patrauklių ketinantiems išvykti latviams šalių – taip pat Didžioji Britanija, Vokietija, Rusija. Stebina tai, kad beveik pusė, arba 47 proc.

Lietuvoje – šimtai tūkstančių bedarbių, bet Lietuvos darbo birža darbdaviams dosniai dalija leidimus atsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių. Mat tautiečiai už minimalųjį atlygį vergauti nenori, o skurdžių šalių piliečius tenkina ir lietuviški grašiai. Perspektyvos bauginančios: lietuvių vietas greitai užims svetimšaliai. Lietuvoje vykdoma socialinė politika ginte gena lietuvius iš Tėvynės.

Tūkstančiai abiturientų studijas renkasi užsienyje. Ten pigiau ir geriau. Paprastai šalys stengiasi privilioti „protą“, o Lietuvoje - atvirkštinis procesas: studentai lenda į bankų paskolas, jiems nesiūlomos kokybiškos studijų programos, jie neturi darbo perspektyvų. Galima kaltinti pasaulinius procesus, tačiau akivaizdu, kad siekiama padaryti aukštąjį mokslą mažiau pasiekiamą. Kodėl? Reikia, kad rinktumėmės profesines mokyklas ir daug negalvodami dirbtume savo darbą.

Kompensuoti už emigrantus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia idėja nereali. Ar tikrai? Nors teigiama, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judėjimas ir lygios konkurencinės sąlygos, tačiau kai kurios aplinkybės verčia tuo abejoti.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas interviu ,,Ekonomika.lt“ sakė tikįs, kad  investicijų Lietuvoje čiaupas nebus užsuktas. - JK kompanija atidarė alternatyvios energijos jėgainę Kariotiškių sąvartyne. Ar pasiteisina Lietuvoje investuojančių britų lūkesčiai ir ko galime tikėtis ateityje? - Džiaugiamės, kad į naujos jėgainės atidarymą investavo britų kompanija, nes tai kol kas vienintelė tokia jėgainė, išgaunanti energiją iš metano dujų.

Svetur studijuoti išvykę jaunuoliai geba išsilaikyti patys, o likę Lietuvoje priversti prašyti tėvų pagalbos. Šis faktas tampa vienu svarbiausių jaunimo motyvų vykti į užsienį.

Atvykėlių iš Lietuvos nusikaltimai Didžiojoje Britanijoje nesiliauja. Jauni lietuviai teisiami už nužudymus, išprievartavimus, vagystes, muštynes. Šių nusikaltėlių aukomis dažniausiai tampa tautiečiai. Teismo lauks suimtas Britų policijai pagaliau pavyko sulaikyti įtariamąjį, rugsėjo 9 dieną Lofboro mieste galimai nužudžiusį lietuvį Andrių Martusevičių (29 m.). Paaiškėjo, jog tai irgi Lietuvos pilietis devyniolikmetis Aivaras Petraitis.

Kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina sąrašą specialybių, kurių darbuotojų Lietuvai labiausiai trūksta. 2008 metais tokių profesijų buvo 100, šiemet – 6. Daugiausiai specialistų stinga Klaipėdos kraštui: čia trūksta laivų suvirintojų, inžinierių, surinkėjų bei dažytojų. Visoje Lietuvoje jaučiamas tolimųjų reisų vairuotojų ir virėjų stygius.

Vis auganti emigracija verčia susimąstyti apie tuštėjančius suolus šalies vidurinėse mokyklose, nes vis daugiau tėvų išvykdami ieškoti sotesnio gyvenimo svetur su savimi pasiima ir vaikus. Vieni nusiteikę atsisakyti sentimentų tėvynei ir skuba kuo greičiau vaikus užrašyti į vietines mokyklas, kiti dar blaškosi svarstydami, kokio išsilavinimo nori savo vaikui. Net nuspręndę juos auginti pasaulio piliečiais, lietuviai dažnai domisi užsienio šalyse veikiančiomis lituanistinėmis mokyklomis.

Yra toks lietuviškas būdas – kas panosėje, to nebrangini. Tokią išvadą galima daryti stebint, kaip Vyriausybė verčiasi per galvą, kai vilioja (ir net primoka) užsienio investuotojus, tačiau nepastebi iš Lietuvos bėgančių verslininkų. Vasarą „Vakarų medienos grupė“ (VMG) pasirašė kontraktą, kuris tapo oficialia jos investicinio projekto Baltarusijoje pradžia. Daugiau nei 200 mln. litų, kurie galėjo būti investuoti Lietuvoje, iškeliavo į šalį kaimynę. Ten pat iškeliauja ir koncerno SBA pinigai.

Kad ir kaip ausis bekarpytų ekspertų raginimai įsivežti vis daugiau kvalifikuotų darbuotojų iš ES ir užsienio, tenka pripažinti, kad specialistų argumentai darosi vis įtikinamesni, nors Lietuva skęsta savo pačios bedarbių liūne, perkvalifikavimo procedūrose ir bevaisiuose svarstymuose apie emigrantų grįžimą namo. Tačiau anot specialistų, reikėtų suvaldyti dar vieną procesą – supaprastinti kvalifikuotų darbuotojų iš ES įdarbinimo ir iš trečiųjų šalių įsivežimo ir įdarbinimo procedūras.

Statistikos departamento duomenimis, spalį išvykimą iš Lietuvos deklaravo dviem tūkstančiais mažiau asmenų negu rugsėjį. „Atgavus nepriklausomybę, Lietuva pasidarė kaip rėtis – tauta byra į visas puses, nes sako, kad Airijoje ir Ispanijoje žolė žalesnė,“ - Čikagos dienraščio „Draugas“ puslapiuose polemizuoja JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys Arvydas Barzdukas.

Pirmoji išvyka iš Lietuvos Kęstutį Macaitį nuvedė į Ispaniją. Daug raseiniškių jau buvo į tą šalį išvykusių, tad vaikinas manė, kad važiuoja saviškių pramintais takais. Juo labiau kad šiek tiek pažinojo ir Burbulu pravardžiuojamą vaikiną, organizuojantį darbo keliones. Už nuvežimą ir darbo suradimą Burbulas imdavo po 1 500 litų. Bedarbių šeimai tokie pinigai buvo siaubingai dideli, bet nutarė skolintis, manė, užsidirbs ir grąžins.

Pasaulio banko duomenimis, emigrantai į Lietuvą turėtų persiųsti daugiau nei 3 milijardus litų. Tai yra 8 proc. daugiau nei pernai, praneša Lietuvos radijas. Pasak finansų analitiko Valdemaro Katkaus, lietuvių emigrantų perlaida prilygsta metinėms užsienio investicijoms. „Ką užsienio investuotojai investuoja per visus metus į Lietuvą, tai yra maždaug lygiai tokia pati suma – apie 3 mlrd. litų.

Statistikos departamentas skelbia, kad spalį ketvirtadaliu sumažėjo savo išvykimą iš Lietuvos registravusių asmenų. Antai rugsėjį, statistikos departamento skaičiavimais, iš Lietuvos emigravo beveik 8 – ni su puse tūkstančio piliečių. Spalį tokių buvo dviem tūkstančiais mažiau. Šią vasarą daugiausia asmenų deklaravo persikėlę gyventi į užsienį.

Lietuvoje auga vaikai, kurių gimdytojai seniai apleido namus. Juose auga seneliams, kaimynėms paliekami, o kartais ir be jokio suaugusiojo priežiūros likę vaikai. Šiauliečiui Juozui Kazlauskui, bebaigiančiam 84–erius metus, tenka galvoti ne tik kaip savimi pasirūpinti, bet ir kaip išlaikyti dukters dukterį. Nerami žmogaus senatvė: prieš trejus metus amputuota koja.

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje beveik 6 kartus padaugėjo emigrantų paliekamų vaikų. Iš daugiau nei 165 tūkst. vaikų turinčių Lietuvos emigrantų, atžalas į svetimą šalį kartu pasiima tik apie pusė jų. Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, kas ketvirtas laikinai be tėvų gyvenantis moksleivis pradėjo prasčiau mokytis, o šeštadaliui jau reikalinga specialistų pagalba.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad bedarbių skaičius nemažėja, o kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Ekspertų teigimu, ši paradoksali padėtis verslininkus vėl skatins darbo jėgos ieškoti kitose šalyse. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sako, kad Lietuva – tik baltas popieriaus lapas, šalies būklę palyginus su senosiomis ES šalimis. – Iš kokių šalių daugiausia atvyksta imigrantų? – Šiuo metu didelių pokyčių nėra.

Grupės „Inculto“ lyderis Jurgis Didžiulis yra Lietuvos politikų, sukuriančių „palankias“ sąlygas emigracijai, priešininkas. Daininko manymu, Lietuvoje emigracijos klausimas yra labai skausmingas, būtent todėl taip jautriai reaguojamą į šią temą. Neseniai grįžote iš Dublino, kur pirmą kartą koncertavote su savo žmona Erika Jennings. Kaip sekėsi? Tai buvo vienas iš pirmųjų koncertų. Anksčiau dažniausiai grodavome šeimai ir draugams. Supratome, kad turime peržengti sudėtingą pakopą.

Puikiai suprantu, jog dauguma lietuvių į Airiją, Angliją ar Norvegiją išvyko ne iš gero gyvenimo. Nedarbas, skurdas, nežinia dėl ateities privertė ir vis dar verčia krauptis lagaminus šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių. Dabartinės valdžios politika emigraciją pavertė nebevaldomu reiškiniu. Demografinės, socialinės, ekonominės pasekmės bus ilgalaikės ir skausmingos. Nepaisant grėsmingos situacijos, nematau motyvų į kairę ir į dešinę dalinti dvigubų pilietybių.

Viešojoje erdvėje vyksta „paskutiniai pasispardymai“ dėl dvigubos pilietybės – po kelerių metų diskusijų ir įvairių įstatymo variantų pagaliau pasiektas didžiausias kompromisas, dabar laukiantis Prezidentės verdikto. Tačiau praūžus diskusijų audrai lieka neaiškūs kertiniai principai ir Lietuvos vykdoma strategija, kuria vadovaujantis reikėtų pritarti arba nepritarti leisti antrosios Respublikos piliečiams įgyti kitos šalies pilietybę neprarandant gimtosios.

Šalyje vis dar tvyro didelis nedarbas, tačiau į ateitį žvelgdami darbdaviai jau dabar pradeda rūpintis įsileisti į Lietuvą daugiau pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Grafiškai pavaizdavę emigrantų ir imigrantų srautų kreives per pastaruosius metus, išvystume prasižiojusio krokodilo nasrus – emigracija auga, o imigrantų kasmet vis mažiau.

Seimo narys Rimantas Smetona siūlo neleisti prezidento, Seimo, Europos Parlamento rinkimuose bei referendumuose balsuoti svetur gyvenantiems piliečiams. Tai numatančias įstatymų pataisas „tvarkietis“ įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Parlamentaras siūlo rinkimų teisę suteikti tik šalyje nuolat gyvenantiems Lietuvos piliečiams, o tokiais būtų laikomi asmenys, kurie kasmet Lietuvoje praleidžia mažiausiai 185 dienas, t.y.,   daugiau kaip pusę metų.

Lapkričio 1-ąją 48-ąjį gimtadienį šventė vienos garsiausių Amerikos grupių „Red Hot Chili Peppers" vokalistas Anthony Kiedis. Spalvinga šio muzikanto biografija byloja, kad gimti trijų vienetukų dieną (11 mėnesio 1 dieną) jam buvo lemtingas ženklas. Lietuvių ir graikų kilmės pagrindinis grupės „Red Hot Chili Peppers“ narys, matyt, turėjo ištikimą angelą sargą, kuris jį saugojo kone nuo pirmųjų gyvenimo žingsnių.

Miesto ir rajono švietimo specialistai prisipažįsta kol kas nežinantys, kiek vaikų nelanko mokyklos – dar tik pradėjo tuo domėtis. Tačiau mano, jog tokių neturėtų būti itin daug. Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė sako leidimą prisijungti prie vaikų duomenų bazės iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavusi tik praėjusią savaitę.

Didėjanti lietuvių emigracija likusiems Lietuvoje padiktavo dar vieną verslo nišą - svetimų kapų priežiūra. Labiausiai ši paslauga paklausi didmiesčiuose, beje, - ne tik tarp emigrantų, rašo „Vakarų ekspresas". Tuo metu mažesniuose miesteliuose kapų tvarkymo monopolį užėmusios senyvos moterėlės jaunų verslininkų neįsileidžia. Kapų priežiūros paslaugą teikiantys pokalbininkai tikino, kad klientų kasmet atsiranda vis daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi, kad gydytojų emigracija iš trumpalaikės dažnai virsta ilgalaike ir yra susijusi su bendra ekonomine situacija. Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus teigimu, SAM neturi statistikos, kiek gydytojų ir slaugytojų iš Lietuvos realiai dirba užsienyje, kiek yra emigravusių, bet orientuotis leidžia Sveikatos apsaugos ministerijos išduodamų pažymų gydytojams skaičiai.