Kad ir kaip ausis bekarpytų ekspertų raginimai įsivežti vis daugiau kvalifikuotų darbuotojų iš ES ir užsienio, tenka pripažinti, kad specialistų argumentai darosi vis įtikinamesni, nors Lietuva skęsta savo pačios bedarbių liūne, perkvalifikavimo procedūrose ir bevaisiuose svarstymuose apie emigrantų grįžimą namo.
Tačiau anot specialistų, reikėtų suvaldyti dar vieną procesą – supaprastinti kvalifikuotų darbuotojų iš ES įdarbinimo ir iš trečiųjų šalių įsivežimo ir įdarbinimo procedūras. Ir nėra ko baimintis, nes kol kas Lietuvoje – imigrantai sudaro tik 1 proc.
Šiemet išvyko 70 tūkst. lietuvių
Tarptautinio migracijos biuro Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė siūlė mokytis iš kitų ES valstybių, kurios puikiai supranta, kad atvykėliai atnešą naudą šalies ūkiui.
„Nesuvaldomai didėjant emigracijos mastams, vien per šiemet išvyko 70 tūkst. Lietuvos gyventojų, o atvyko 3 tūkst. Blogiausia tai, kad išvykstančių žmonių amžius jaunėja ir tikimybė, kad jie sugrįš – menka“, - teigė dr. A. Sipavičienė.
Laukiama mokslininkų, IT specialistų
Pagal Tarptautinės migracijos tarnybos Vilniaus biuro pateiktus duomenis iš apklaustų jaunuolių, dar esančių Lietuvoje, apie 60 proc. galvoja apie emigraciją.
„Mes nekalbame apie masinį darbo jėgos gabenimą. Turime omenyje, kad Lietuva turi įsivežti tuos žmones, kurie kurtų galėtų dirbti su inovacijomis, mokslo, technologijų srityse“, - sakė dr. A. Sipavičienė.
Didės kritinė masė
Anot dr. A. Sipavičienės Lietuva mąstydama apie imigrantus turėtų aiškiai suvokti kokios darbo jėgos ateityje reikės ir kaip jie konkrečiai galės prisidėti prie socialinės ekonomikos plėtros.
Sukvietus specialistus iš užsienio A. Sipavičieinė neatmeta galimybės, kad ir užsienyje aukštas pareigas einantys lietuviai dėl atsiradusios kritinės masės labiau norės grįžti namo.
Ilgos įdarbinimo procedūros
Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol gana sudėtinga kviestis aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš kitų šalių – sudėtingos dokumentų tvarkymo procedūros.
Vadybos ir ekonomikos universiteto personalo skyriaus vyriausioji vadybininkė Diana Alionienė teigė, jog jos atstovaujamas universitetas tiesiogiai susiduria su užsieniečių įdarbinimo procedūromis.
„Mūsų universitete įdarbinti du žmonės iš ES šalių ir du iš trečiųjų šalių. Argentinietis Lietuvoje gyvena jau dešimt metų. Jam rimtų problemų kol kas nekyla. Tačiau dėstytojas iš Filipinų turėjo Lietuvoje būti įdarbintas dar 2009 metais.
Deja, mums to padaryti nepavyko dėl pernelyg sudėtingų su migracija susijusių procedūrų. Dėstytojas pradėjo dirbti tik nuo šių metų spalio mėnesio. Kadangi leidimas gyventi laikinai išduotas tik vieniems metams, procedūrą iš naujo reikės kartoti vėl po aštuonių mėnesių. Mes nežinome, ar jam bus leista likti Lietuvoje. Tad jam sudėtinga planuoti savo mokslinius darbus ir kitą akademinę veiklą“, - pasakojo D. Alionienė.
Reikia oficialaus patvirtinimo
D. Alionienė teigė, kad viena iš sunkinančių aplinkybių yra tai, jog būsto savininkas, kuriame ruošiasi gyventi užsienietis, turi oficialiai tai patvirtinti.
„Bet niekas to nenori daryti. Dažniausiai patys universiteto darbuotojai tai daro, konkrečiai šiuo atveju – aš turėjau patvirtinti tokią informaciją“, - sakė D. Alionienė.
Darbo birža nežino, kiek kainuoja
Investuoti į atvykstančius dirbti į Lietuvą užsieniečius ir lėšų, ir žmogiškųjų resursų tenka nemažai. Tačiau Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Liugienė negalėjo atsakyti, kiek tiksliai mūsų šaliai kainuoja užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje ir ar tai nėra brangiau nei investuoti į lietuvį ir parengti konkrečiai vietai.
„Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kategoriškų išvadų nelabai būtų galima daryti. Tačiau darbdavys apie laisvą darbo vietą privalo pranešti Darbo biržai. Jei per mėnesį neatsiranda jo keliamus reikalavimus atitinkančio žmogaus, jis turi teisę specialistą kviestis iš kitos valstybės“, - sakė D. Liugienė.
Neringa Medutytė
