Kompensuoti už emigrantus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia idėja nereali. Ar tikrai? Nors teigiama, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judėjimas ir lygios konkurencinės sąlygos, tačiau kai kurios aplinkybės verčia tuo abejoti. Ar teisinga, kad dėl emigracijos turtingosios ES šalys dar labiau turtėja, o silpnųjų galimybės gaivinti ekonomiką vis menksta?
Emigracija ant svarstyklių
Padėkime ant vienos svarstyklių lėkštės ES paramą, kuri iki 2013- ųjų turėtų pasiekti per 35 mlrd. Lt, o ant kitos – apie 300 tūkst. įvairiose ES šalyse dirbančių Lietuvos piliečių. Kiek jie būtų sukūrę valstybei bendrojo vidaus produkto, žinoma, jeigu valstybė juos būtų aprūpinusi darbo vietomis? Kuri svarstyklių lėkštė nusvertų? Sunku nustatyti, kiek vertas vienas šalyje užaugęs, gavęs išsilavinimą, įgijęs specialybę pilietis. Yra įvairių apskaičiavimų. Bet kuriuo atveju dabar gaunama ES parama galėtų sudaryti tik iki 10 proc. Lietuvos praradimo dėl emigracijos. Sakoma, kad nemažai emigrantų uždirbtų pinigų pasiekia Lietuvą. Deja, niekas negali pasakyti, kiek tiksliai, todėl negalime žinoti, kokią įtaką jie daro šalies ekonomikai. Tačiau net neturėdami tikslių duomenų galime drąsiai daryti išvadą, kad dėl emigracijos valstybė praranda daugiau nei gauna. Štai kodėl vis dažniau pasigirsta siūlymų, kad nuo emigracijos labiausiai nukentėjusioms šalims ES turėtų kompensuoti nors dalį patiriamų nuostolių. „Teigiama, kad žmogus turi būti laisvas, turėti teisę dirbti kur nori, tačiau apie kokią laisvę galime kalbėti, kai Vakarų šalys skiria daug lėšų skatindamos imigraciją, o neturtingos ES šalys negali atlaikyti tokios konkurencijos. Taip, mes gauname ES paramą, tačiau ją efektyviai gali panaudoti tik kvalifi kuoti žmonės, o tokie šiuo metu kaip tik emigruoja“, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas prof. Mečislovas Rondomanskas.
Pritaria, bet aktyvaus palaikymo pasigendama
Europos Parlamento (EP) narys Justas Vincas Paleckis vienas pirmųjų pradėjo kelti kompensavimo už emigrantus klausimą. „Tokio pobūdžio kompensavimą kai kurios ES šalys jau taiko. Pavyzdžiui, Ispanija skiria pinigines kompensacijas tuo atveju, kai šalyje įsidarbina aukštos kvalifi kacijos specialistai iš kai kurių Afrikos šalių“, – sako J.V.Paleckis. EP nariai pirmiausia pasiūlymus pateikia svarstyti vienai iš septynių parlamente veikiančių frakcijų. J.Paleckis priklauso antrai pagal dydį EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai. „Frakcija sureagavo, vyksta diskusijos. Nors iš esmės idėjai pritariama, tačiau pripažinsiu, kad kol kas labai aktyvaus palaikymo nėra. Padėtis juk unikali, tai niekada anksčiau nesvarstyta. Ar suveiks solidarumo jausmas, ar pritars kitos EP frakcijos – sunku pasakyti. Šią idėją pateikiau ir Europos komisarams. Kategoriškų atsakymų nesulaukiau, tačiau aiškinama, kad Lietuva gauna nemažą pagalbą iš ES biudžeto, taigi reikia ją efektyviai naudoti, kelti ekonomiką“, – sako J.Paleckis. Deja, šiuo klausimu Lietuva turi nedaug sąjungininkų. Pasak J.Paleckio, šiai idėjai be didesnių įtikinėjimų pritartų tik dėl emigracijos labiausiai nukentėjusios Bulgarija, Rumunija, Lenkija ir gal Latvija.
Kompensavimo esmė paprasta
Kompensavimo esmė paprasta, tačiau ją įgyvendinti bus nelengva. Pirmiausia – ES nėra statistikos dėl emigracijos. Nei Lietuva, nei valstybės, į kurias emigruojama, nekaupia tikslių emigracijos duomenų: kiek žmonių atvyko, kokį turi išsilavinimą, kur ir kuo dirba. Tačiau šią problemą įmanoma išspręsti. Taigi valstybė, kurioje dirba emigrantai iš kitų ES valstybių, turėtų nustatytu būdu sumokėti tam tikrą sumą ES valstybei, iš kurios emigrantas atvyko, kurioje užaugo, įgijo išsilavinimą ir specialybę. Matyt, paprasčiausia būtų tiesiog automatiškai perskaičiuoti fi zinių asmenų mokamo gyventojų pajamų mokesčio dalį ir ją perduoti kitai ES valstybei.
Darbo emigrantus vilios ir Vokietija
Vokietija viešai paskelbė, kad nuo 2011-ųjų gegužės pradžios atvers savo rinkos duris darbo emigrantams. „Žinau, kad Vokietija kuria kvalifi kuotų specialistų pritraukimo programas. Jiems bus siūlomi ne tik geri atlyginimai, bet ir puikios gyvenimo sąlygos, jeigu prireiks, atvykėliai bus mokomi kalbos. Ar mes atlaikysime šį naują iššūkį?“ – klausia M.Rondomanskas. Kaimynai lenkai, nors jų ekonomika daug stipresnė, didesni atlyginimai ir geresnės galimybės užsiimti verslu, labai nerimauja dėl Vokietijos planų. Lenkai baiminasi, kad daug gabaus jaunimo gali susivilioti Vokietijos pasiūlymais, todėl nuo kitų metų pradžios bandys ekonominėmis priemonėmis stabdyti emigracijos bangą. O Lietuvos Vyriausybė tyliai stebi ekonomikos nukraujavimą dėl emigracijos ir net puoselėja studentų apmokestinimo planus.
Kodėl lietuviai linkę emigruoti?
ES rinkoje pagal emigracijos lygį Lietuva priskiriama prie lyderių. Štai Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, iš viso pasaulinėje rinkoje kasmet emigruoja per 200 mln. žmonių, arba apie 3 proc. visų gyventojų. Daugiausia žmonių emigruoja iš skurdžiausių besivystančių pasaulio šalių, tačiau žmonės emigruoja ir iš išsivysčiusiam pasauliui priskiriamų šalių. Tokia buvo Airija, o dabar pasaulinį emigracijos vidurkį kelis kartus lenkia Lietuva, Rumunija, Bulgarija ir Lenkija. „Kalbėjausi su EP nariu iš Estijos. Jo apskaičiavimais, iš Estijos išvyko tik apie 30 tūkst. darbo emigrantų. Kodėl tokie skirtumai, juk gyvenimo lygis Estijoje ir Lietuvoje tiek daug nesiskiria? Gal tai lietuvių bruožas, juk dabartinė emigracijos banga jau ketvirta nuo praėjusio amžiaus pradžios?“ – svarsto J.Paleckis. „Anksčiau lietuviai buvo sėslūs, o jeigu emigruodavo, tai su mintimi sugrįžti. Be to, pavyzdžiui, tarpukario laikais valstybė skatino emigruojančių piliečių sugrįžimą – pažadėdavo jiems geras darbo vietas valstybės tarnyboje. O dabar nėra jokios emigrantų sugrąžinimo programos“, – sako visuomenės veikėjas Darius Kuolys ir daro išvadą, kad esant dabartinėms sąlygoms vis daugiau emigrantų į Lietuvą nesugrįš.
Albinas ČAPLIKAS
