emigracija

Organizuotos lietuvių bendruomenės užsienyje galėtų nemažai prisidėti atstovaudamos Lietuvos interesams ir tapdamos tikraisiais savo šalies lobistais užsienyje, pažymėjo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Stokholme susitikusi su lietuvių bendruomenės vadovybe ir atstovais. Su oficialiu vizitu Švedijoje besilankančiai Seimo Pirmininkei buvo pristatyta bendruomenės veikla, kalbėta apie lietuvių Švedijoje patiriamus sunkumus ir galimus esamų problemų sprendimo būdus.

Po trisdešimties metų ‚emigracijos” Vilniuje sugrįžęs į Anykščius rašytojas Rimantas Vanagas tvirtina, kad didmiestis nepakeitė jo pasaulėžiūros - į gimtinę jis parsivežė tą patį vadovėlinį Anykščių supratimą, koks susiklostęs daugelio tėvynainių vaizduotėje: legendomis apipintas, nuostabios gamtos apdovanotas kraštas, literatūros klasikų lopšys. „Man ne tas pats, kur gyvena, ką veikia mano vaikai”, - sako jis. Kodėl ne tas pats - apie tai „Žalgiris” su juo ir kalbėjosi.

Lietuvos valdžia suskubo pasigirti, kiek daug nuveikta grąžinant lietuvius į Lietuvą. Pavyzdžiui, skelbiant apie laisvas darbo vietas užsienyje bei leidžiant čia dar likusias užimti užsieniečiams. Tik emigravę tautiečiai kažkodėl tvirtina: padaryta viskas, kad tik jie nesumanytų grįžti. Giriasi, kad išvarė Oficialiais duomenimis, 2009-aisiais Lietuvą paliko 22 000 tautiečių. Neslepiama, kad nedeklaravusių savo išvykimo piliečių skaičius gali būti bent kelis kartus didesnis.

Ištuštėjusios gatvės ir iš miestelio išvažiuojantys paskutiniai gyventojai - tokia krizės prispaustos provincijos nūdiena, praneša LNK „Žinios“ Šakiečiai juokauja, kad jų miestelyje gyventojų greitai neliks - emigruos visi. Viena miestelio gyventoja Daiva pasakoja, kad emigruojama masiškai ir šeimomis - kartą vienu metu išvažiavo 70 žmonių. Pati moteris taip pat žada išvažiuoti, tačiau laukia, kol mokykla pabaigs vaikai.

Daug lietuvių, burnodami, kad valdžia nieko nedaro dėl emigruojančių savo piliečių, tikriausiai nė neįsivaizdavo, kad bene dvejus metus mūsų šalyje šiuo klausimu rūpinosi specialiai premjero sudaryta Ekonominės migracijos reikalų komisija, turėjusi patarti valdžiai, ką daryti, kad žmonės liktų savo šalyje.

Seksas nuo dvylikos, alkoholizmas paauglystėje, bandymai nusižudyti, savęs žalojimas, nusikalstama veikla, bėgimas iš namų – tokios nevaikiškos patirties pasisėmę vaikai vis dažniau atsiduria psichiatrų rankose. Šiaulių moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriaus specialistai sako stebintys naują reiškinį – vis dažniau stacionare imami gydyti emigrantų tėvų vaikai.

Daug Lietuvos vaikų tapo emigracijos našlaičiais. Arba pusiau našlaičiais. Išvykdami tėvai juos palieka savo giminaičiams – tėvams, broliams, seserims, o kartais tik pažįstamiems žmonėms. Klaipėdos rajone taip pat yra be tėvų, kurie uždarbiauja užsienyje, gyvenančių vaikų. Ką reiškia būti pusiau našlaičiu? Galbūt jiems netrūksta pinigų, bet mamos, tėvo šilumos niekas negali atstoti. Ypač paaugliams. Bet kaip išgyventi savo šalyje, kai jau yra per 300 tūkst.

Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO inicijuotoje diskusijoje kalbėjosi dainininkas Romas Dambrauskas, filosofas Arvydas Šliogeris, parlamentaras Julius Veselka, jaunimo organizacijos “Darbas” atstovė Lina Jurkonytė ir Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

Pasaulyje didėjantys emigracijos mastai primena Didįjį tautų kraustymąsi. Prieš porą šimtmečių Tautų pavasaris simbolizavo nacionalizmo išsivadavimą, o šiuo metu tai veda tautų išnykimo link. Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje antradienį rengtoje viešoje diskusijoje svarstyta, kiek ilgai lietuviai gyvens Lietuvoje. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sakė, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje kasmet juda apie 200 mln. žmonių, arba 3 proc.

„<...>Žiburys subyrėjo į nesuskaitomą daugybę žiburėlių, kurie kaip krintančios iš dangaus žvaigždės nusileido nuo kalno žemyn, nušviesdamos visą šalį. Tos šalies gyventojai staiga pajuto savo laukuose, namuose ir gryčiose ypatingą malonią šviesą, savo širdyse ir galvoje - neapsakomą ramumą.

Santechnikas iš Lenkijos ilgą laiką buvo laikomas imigracijos į Didžiąją Britaniją simboliu. Tačiau netrukus pagrindiniais imigrantais iš Vidurio ir Rytų Europos Didžiojoje Britanijoje taps latviai ir lietuviai. Oficiali statistika rodo, kad per praėjusius metus smarkiai sumažėjo lenkų, prašančių leidimo dirbti Jungtinėje Karalystėje, skaičius. Tuo tarpu latvių ir lietuvių darbuotojų Didžiojoje Britanijoje tik daugėja.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, tai 20,9 tūkst. mažiau nei prieš metus. Sumažėjimą lėmė neigiama neto migracija (daugiau emigravo negu imigravo), sudariusi 74,2 procento bendro sumažėjimo, ir neigiama natūrali kaita (daugiau mirė negu gimė) – 25,8 procento. Per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 96,3 tūkst.

Be darbo ir pinigų užsienyje likę lietuviai nuo šiol turės galimybę sugrįžti į Lietuvą. Tai jiems padės padaryti mokesčių grąžinimo įmonė „RT Tax“. Bendrovė emigrantams nupirks bilietus namo, o skolą įmonei jie galės atiduoti iš sugrąžintų mokesčių permokų. Ištiesti pagalbos ranką sudėtingoje situacijoje atsidūrusiems tautiečiams įmonė nutarė po to, kai Lietuvos diplomatai žiniasklaidoje prakalbo, kad pastaruoju metu sulaukia vis daugiau Lietuvos piliečių prašymų padėti sugrįžti namo.

Psichologų pagalbos prireikia ne tik tiems emigrantams, kurie svečioje šalyje jaučiasi vieniši ir nesuprasti, bet ir pasiryžusiems grįžti į Lietuvą. Projekto „Psichologinė pagalba emigracijos paliestiems žmonėms“ psichologė Rima Breidokienė „Londono žinioms“ pasakojo, kad dažnai nuo užgriuvusių problemų į užsienį pabėgę žmonės svetur susiduria su dar didesnėmis bėdomis. Ypač jei namie lieka jų mažamečiai vaikai, sutuoktiniai.

Lietuvių pasaulyje galima rasti daug kur. Visų bangų emigrantai turi vieną bruožą – tik mažuma jų visam laikui grįžo į Lietuvą. O kam? Jei kitur viskas klojasi geriau. Lietuvos valdžių postringavimai apie emigravusių tautiečių grąžinimą į Tėvynę, raginimai kurti naujas programas menkai jaudina tuos, kurie svetur susirado bent pakenčiamą gyvenimą. Pagal emigrantų skaičiaus proporcinę statistiką (?), Lietuva jau tarpukariu buvo viena iš pirmaujančių Europos valstybių.

Oficialios statistikos duomenimis, pernai iš Lietuvos į užsienį emigravo beveik 20 tūkst. žmonių. Kiek tarp emigravusiųjų yra medikų - nesuskaičiuota, tačiau vien pernai į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) dėl pažymų, reikalingų norint dirbti užsienyje, kreipėsi beveik pusė tūkstančio sveikatos priežiūros sistemos specialistų. Emigracijos kryptys - Vokietija, Didžioji Britanija, Skandinavija Lietuvių gydytojai - vieni labiausiai emigruojančių Europoje.

Geresnio gyvenimo paieškos geografija pastaruoju metu vis dažniau krypsta į Skandinaviją. Ženkliai didesnis atlygis, nuostabi gamta ir draugiškas vietinių požiūris prisijaukino ne vieną lietuvaitį.

Lenkų migracijos ekspertės teigia, kad kalbos, jog pusė lenkų, kadaise emigravusių į Didžiąją Britaniją, jau sugrįžo namo, yra neteisingos. Migracijos politikos institutas neseniai pareiškė, kad 1,5 mln. žmonių iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių, daugiausiai Lenkijos, atvyko į Didžiąją Britaniją nuo 2004 metų ir daugiau nei pusė jų jau esą paliko šalį. Imigracijos ministras Philas Woolas teigia, kad Didžiojoje Britanijoje liko tik 700 tūkst. iš šių imigrantų.

Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje gyvena, bet nesimoko tiek vaikų, kad iš jų būtų galima surinkti visą mokyklą. Švietimo ir mokslo ministerijos savivaldybei atsiųstame rašte  nurodyti daugiau kaip pusaštunto šimto alytiškių, nelankančių mokyklos. Pasirodo, didžioji jų dalis niekur neapskaityti.

Pernai dėl galimybės dirbti užsienyje į Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) konsultantus Latvijos valstybinės užimtumo agentūros filialuose kreipėsi dvigubai daugiau žmonių, nei 2008 m. 2008 m. tokios konsultacijos buvo suteiktos daugiau nei 9 000 Latvijos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 20 000, praneša portalas „Db.lv“. Labiausiai Latvijos gyventojus domino galimybės dirbti D. Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Airijoje.

Emigruoti jaunieji medikai apsisprendžia dėl užsienyje keliskart didesnės algos ir kokybiškesnio jų parengimo. „Sukurtos griežtos sistemos tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje, kurios užtikrina, kad jaunasis gydytojas atliktų pakankamą skaičių procedūrų, įgytų pakankamą kiekį įgūdžių, apžiūrėtų pakankamą skaičių pacientų ir taip rezidentūros metu taptų specialistu“, – teigia Jonas Korsakas, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.

Šešiolika vaikų išaugo kauniečių Zinos ir Zenono Bendžių šeimoje. Kodėl šį ketvirtadienį pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ daugiavaikiai tėvai brauks ašaras?  „Už Kūčių stalo kas metai mūsų susėda vis mažiau. Devyni vaikai dirba Anglijoje. Ten ir anūkai. Turime jų dvidešimt du, o pasidžiaugti negalime. Jau lagaminus kraunasi ir dešimtas vaikas, kuris išsiveš dar vieną anūkėlį. Užauginome sveikus, gražius, darbščius vaikus.

Maždaug nuo 2005-ųjų Lietuvoje kasmet uždaroma per dešimt pradinių ir pagrindinių mokyklų - jose nebelieka kam mokytis. Pastaruoju metu itin padaugėjo atvejų, kai vaikus iš mūsų krašto išsiveža į užsienį emigruojantys tėvai. Įpusėjus mokslo metams Ukmergės rajono valdžia apsižiūrėjo, kad Balelių mokykloje mokosi tik šeši vaikai.

Su užsienio lietuvių kova dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo ir jų indėliu į Lietuvos valstybingumo atkūrimą supažindins antradienį Kauno Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje "101" atidaroma Užsienio reikalų ministerijos globojama paroda "Lietuviais esame mes gimę". 18 kilnojamųjų parodos stendų taip pat pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir įvairiuose pasaulio kraštuose įsikūrusias lietuvių bendruomenes.

Lietuvai įsiveržus į labiausiai nedarbo alinamų Europos Sąjungos šalių lyderes, analitikai prognozuoja dar vieną masinės emigracijos bangą. Ekonomikos ekspertai piešia itin niūrius 2010-uosius: nedarbo lygis šalyje gali išaugti iki 20 proc., tai reiškia, kad kas penktas darbingo amžiaus žmogus neturės darbo. Skaičiuojama, kad per šiuos metus į užsienį ieškoti pragyvenimo šaltinio gali patraukti apie 50 tūkst. skurstančiųjų savo tėvynėje.

Statistikos duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo per 20 tūkst. žmonių. Kiek jų paliko Kupiškio rajoną, suskaičiuoti sunku - tikslius skaičius sužinosime tik po 2011 metų gyventojų surašymo. Tačiau apytikslius duomenis parodė pernai įvesta komunalinių atliekų surinkimo tvarka. Įvedus privalomą mokestį už šiukšles rajono gyventojams, beveik 900 kupiškėnų suskubo pranešti apie savo emigravimą į užsienio šalis - jie jau atleisti nuo rinkliavos.

Vaikų teises ginančios institucijos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau skundų dėl to, kad po skyrybų buvę sutuoktiniai išsiveža vaikus į užsienį, o likę Lietuvoje tėvai arba motinos netenka galimybės matytis su savo atžalomis. Į tokią situaciją patekęs klaipėdietis Artūras Borskis ne tik prarado galimybę matyti savo sūnų, bet dar gavo ir teisėsaugininkų antausį.

Jei turėtumėte idealias sąlygas, ar norėtumėte persikraustyti į kitą šalį gyventi nuolatos, ar liktumėte ten, kur gyvenate dabar? Klausimas aktualus ne tik lietuviui, besiskundžiančiam gyvenimu Lietuvoje. Atrodo, kad turėdami galimybę savo gimtinę paliktų net 700 mln. pasaulio gyventojų. Jei kiekvienas jų įgyvendintų savo slapčiausius troškimus, pasaulio šalių žemėlapis taptų neatpažįstamas.

Pernai per dešimt mėnesių iš Lietuvos išvyko daugiau žmonių nei per visus 2008 metus, o grįžtamoji migracija, jau pradėjusi didėti, vėl sumažėjo beveik perpus. Migracijos neigiamas saldo, kai emigracija didesnė už imigraciją, užfiksuotas penkiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o Lietuvoje, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, - didžiausias jau dešimt metų.

Pernai per dešimt mėnesių iš Lietuvos išvyko daugiau žmonių nei per visus 2008 metus, o grįžtamoji migracija, jau pradėjusi didėti, vėl sumažėjo beveik perpus. Migracijos neigiamas saldo, kai emigracija didesnė už imigraciją, užfiksuotas penkiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o Lietuvoje, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, - didžiausias jau dešimt metų.

Lietuvos gydymo įstaigos dar neskambina pavojaus varpais, kad pritrūks kas slaugo ligonius, bet su nerimu stebi situaciją. Juolab kad krizės įtaką sveikatos sektoriuje tiriantys mokslininkai įspėja: ateityje gali taip atsitikti. Duris atveria skandinavai Apie nerimą keliančią tendenciją – didėjančią slaugytojų emigraciją – kalbėjo Panevėžyje viešėjusi Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė, docentė Danguolė Jankauskienė.

Trečdalis visų Lenkijos piliečių gyvena užsienyje ir 70 proc. iš šių užsienyje gyvenančių lenkų neklaba gimtąja kalba, skelbia „Polskie radio“. Lenkijos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad užsienyje iš viso gyvena 12 mln. lenkų. Ministerija nerimauja, kad šie lenkai palaiko vis mažiau kontaktų su lenkiškomis organizacijomis ir prastai išmano Lenkijos istoriją.

Prognozuojama, kad antroje vasario pusėje įtampa augs ne dienomis, bet valandomis, todėl profesinių sąjungų vadovų galvose krebžda mintis įžiebti visuotinio streiko kibirkštį.Profesinių sąjungų lyderiai iki kitų metų vasario atidėjo planus pirmą kartą šalyje surengti visuotinį streiką.Užsimota 24 ar 48 valandoms paralyžiuoti transportą didžiuosiuose miestuose, geležinkelių eismą, oro uostus. Miestuose nedirbtų atliekų surinkėjai, pašto darbuotojai ir net kai kurie prekybos centrai.

Lietuvos skurdas palaužė ne tik šalies gyventojus, tačiau ir užsidirbti atvykusius užsieniečius. Kol lietuviai prieš savo valdžią protestuoja, užsieniečiai kraunasi lagaminus ir iš čia emigruoja. Sunkmečiu net pigiausios darbo jėgos - kinų statybose neberasite, kai kurie dar dirba virėjais restoranuose. Kai kurios įdarbinimu užsiimančios agentūros anksčiau darbuotojus iš trečiųjų šalių atveždavo kaip pigią darbo jėgą.

Pastaruoju metu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipiasi nemažai vartotojų, kurie skundžiasi įmonių, užsiimančių asmenų įdarbinimo užsienyje tarpininkavimu, veikla. Besikreipiantys į Tarnybą vartotojai nurodo, kad dažniausiai į firmas dėl darbo užsienyje kreipiasi radę jų skelbimus internete ar spaudoje.

Jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, šalį neapibrėžtam laikotarpiui paliktų net 70 procentų lietuvių, rodo personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Rumunija, iš kurios emigruoti sutiktų 73,2 procento gyventojų, pirmauja tarp šešių tirtų Rytų Europos šalių. Tokiam poelgiui taip pat pasiryžę būtų 65,6 vengrų, 64,3 slovakų, 61,9 lenkų ir 51,4 procento čekų.