emigracija

Visuotinio gyventojų surašymo išankstiniais duomenimis, šalyje jau neliko nė 3 milijonų gyventojų, tačiau kol kas nėra jokio plano, kaip sustabdyti masinę emigraciją. Marijono Mikutavičiaus apdainuoti trys milijonai Lietuvos piliečių, atrodo, ir liks tik dainoje. Statistikos departamentas pranešė, kad iki gegužės 5-osios visuotinio gyventojų surašymo metu yra surašyta apie 2,74 mln. gyventojų.

Kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas šiandien baigiantis energetikos ministras Arvydas Sekmokas neskubės grįžti atgal į Vilnių. Jis jau kraunasi lagaminus į Braziliją. Ko? To niekas negali paaiškinti. Į spalvingais karnavalais garsėjantį Brazilijos didmiestį Rio de Žaneirą A. Sekmokas ir jį lydinti Energetikos ministerijos pareigūnų delegacija šiandien turėtų patraukti tiesiai iš JAV. Tačiau ministro ir jo svitos kelionė prilygsta valstybės paslapčiai.

Gegužės 1 dieną Europos Sąjungos (ES) naujokams iš Rytų Europos atsivėrė naujų galimybių ieškoti laimės labiau išsivysčiusiose šalyse. Emigracija iš Lietuvos jau pasiekė dramatišką mastą. Ar teisingai valstybė elgiasi procesą stebėdama pro pirštus. Apie tai – „Ekonomika.lt“ pokalbis su nuolatiniu proceso stebėtoju Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriumi Boguslavu Gruževskiu.

Besibaigiančio gyventojų surašymo prognozė labai jau nedžiuginanti. Panašu, kad Lietuvoje jau nebeturime populiarioje dainoje apdainuotų 3 milijonų gyventojų. „Piktina tai, kad valdančioji dauguma tarsi daro viską, kad tik Lietuvoje gyventi būtų kuo blogiau.

Gegužės pradžioje Vyriausybei palaiminus (LRV 2011 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 93 dėl pareigybių mažinimo MD), o vidaus reikalų ministrui pasirašius įsakymą (2010-12-23, Nr. 1V-795), buvo pradėtas Migracijos departamento „optimizavimo“ arba išformavimo pirmasis etapas – 31 pareigybe sumažintas bendras pareigybių skaičius, o asmens dokumentų LR piliečiams, gyvenantiems užsienyje, išdavimo klausimai (juos sprendė 15 specialistų) perduoti Policijos departamentui.

Artėjant mokslo metų pabaigai auga jaunimo susidomėjimas sezoniniais darbais. Galimybė padirbėti vasarą vilioja ne tik poros mėnesių atokvėpį nuo studijų turėsiančius studentus, bet tai aktuali tema ir moksleiviams. Tiesa, jiems, kaip ir pernai, darbdaviai daug pasiūlymų neturi.

Dažnai išgirdus žodį „emigrantas“, prieš akis iškyla pavargusio ir nusivylusio lietuvio vaizdinys, kurio „personažas“ į vieną vienintelį lagaminą sutalpino visą savo užgyventą turtą ir nekantriai trypčioja oro uoste su bilietu rankoje į sotesnį, patogesnį ir visaip kitaip geresnį gyvenimą svetur.

Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Rašytojas Marcelijus Martinaitis apgailestaudamas prisiminė laikus, kai buvo nuolat leidžiama lietuvių klasika.

Darbo imigrantai iš Rytų Europos šalių 2004–2009 metais gerokai prisidėjo prie Didžiosios Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Kaip neseniai parengtoje ataskaitoje teigia Nacionalinio ekonominių ir socialinių tyrimų instituto ekspertai, šiuo laikotarpiu Britanijos BVP padidėjo 7,7 proc., arba 98 mlrd. svarų sterlingų.

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Vokietijai nuo gegužės 1-osios atveriant savo darbo rinką 8 šalims, jos statybų pramonė sunerimusi dėl konkurencijos, atlyginimų dempingo. Tuo metu jaunų, energingų darbuotojų iš naujųjų ES narių laukia rytinės Vokietijos žemės ar rūpybos sektorius visoje šalyje. Nuo gegužės pirmosios trijų Baltijos valstybių, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos piliečiams Vokietijos, taip pat ir Austrijos darbo rinka atsiveria oficialiai.

Taip susitikime-diskusijoje „Ką Lisabonos sutartis reiškia ES piliečiui“, vykusioje Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje, kalbėjo žodžio kišenėje neieškanti, taiklias kritikos strėles į Vyriausybės ekonominę politiką laidanti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docentė daktarė Aušra Maldeikienė. Gyventojus į susitikimą pakvietė Alytaus Europos informacijos centras – Europe Direct.

Žmonių apsisprendimas neišvykti iš Lietuvos arba sugrįžti čia didele dalimi priklauso nuo jų galimybių įsigyti čia būstą, teigė prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, akcentuodamas Teritorijų planavimo įstatymo problematiką. „Įstatymo projektas paruoštas, bet Seime dar tokių detalių svarstymų nevyksta.

Italija, išlaikydama pažadą, bėgliams iš Šiaurės Afrikos suteikia laikiną gyvenamąją vietą, padedančią laisvai judėti visoje ES teritorijoje. Ignoruodama pamatinius ES principus, Prancūzija į savo teritoriją nustojo įleisti traukinius iš Italijos. O štai Belgija ir Nyderlandai sustiprino kontrolę oro uostuose.

Pastaruoju metu galima dažnai išgirsti skeptiškai kalbant apie mūsų jaunimo ateitį Lietuvoje. Daugelis jaunų žmonių ryžtasi palikti tėvynę ir imasi ieškoti laimės svečioje šalyje. Gyvenimas kitoje šalyje yra kupinas iššūkių ir išbandymų, kurie gali praturtinti kiekvieną žmogaus asmenybę.

Latvijos bendruomenės Airijoje pirmininkas Janis Karginsas teigia, kad kai kuriais atvejais Airijoje padirbėję Latvijos piliečiai sugrįžta į tėvynę, tačiau dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ir vėl išvažiuoja. Latviai grįžta namo, nes pasiilgsta artimųjų ir nori gyventi su jais, tačiau dabartinės ekonominės problemos priverčia šiuos žmonės ir vėl vykti į Airiją, ypač todėl, kad turėdami darbo patirties toje šalyje ir mokėdami kalbą jie gali Airijoje susirasti kitą darbą.

Oficialiais duomenimis, pernai išvykimą gyventi į užsienį deklaravo daugiau nei 80 tūkst. Lietuvos piliečių. Kaip pastebi užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti bendrovė „RT Tax“, pastaruoju metu daugėja emigruojančių lietuvių, vykstančių į svečias šalis ne nuolatiniam gyvenimui, o vien darbo reikalais.

Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.

Gyventojų surašymas parodys, kiek lietuvių liko Lietuvoje, o kiek jų sotesnio gyvenimo iškeliavo ieškoti užsienyje. Tvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo apie 200 tūkst. gyventojų, tačiau neoficialiai kalbama, kad išvykimą iš šalies deklaruoja tik pusė išvykstančiųjų, todėl tikrieji emigracijos mastai kur kas didesni. Užsienį pasirinkę lietuviai neslėpė, kad gimtą kraštą į užjūrį išmainė susidūrę su nepritekliais ir nedarbu, norėdami užsidirbti pragyvenimui.

2010 metais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo, rodo SEB banko parengta „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Perlaidos iš užsienio, lyginant 2008 ir 2010 metus, pernai buvo 17 proc. didesnės.

Apytiksliais duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena apie 50 000 lietuvių. Juos sąlyginai būtų galima suskirstyti į dvi grupes: vieni yra oficialiai tapę Amerikos piliečiais, gyvena ir dirba šalyje legaliai, kiti tiesiog kartą nusipirko bilietą ir tyliai dingo iš Lietuvos. Dvi tikros istorijos iš emigrantų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Ameriką – paskui mokslininkę Vida ir Gediminas gyvena Los Andžele.

Neseniai žiniasklaida pranešė naujiena, kad už europinius pinigus žmonės Lietuvoje bus mokomi verslumo. Nuostabu, toliau nėra kur. Gal vardan EU pinigų įsisavinimo, jie dar pradės mus mokyti ką su žmonomis mums naktį daryti? Tie kas gyveno perestrojkos laikais pamena, kaip tuo metu subujojo smulkūs ir vidutiniai verslai. Be jokių mokymų ir programų, visi kažką gamino, pardavinėjo, siuvinėjo, tekino, pjaustė, statė ir remontavo. Sakydamas visi aš turiu mintyje žmones.

Pianistas Kasparas Uinskas, balandžio 1-ąją lyrinėmis melodijomis virpinsiantis klausytojų jausmus Londono koncertų salėje „Wigmore Hall“, šiandien galėtų gyventi Niujorke, Londone ar Berlyne. Tačiau jis liko Lietuvoje, gimtojoje šalyje, kurioje muzikai tikrai nėra lepinami išskirtiniu dėmesiu ir įvairiomis privilegijomis, kaip svetur. Pragyventi iš muzikos Lietuvoje – utopija Kasparai, kodėl vis dar gyvenate Lietuvoje? – „Londono žinios“ paklausė pianisto K. Uinsko.

Lietuvoje vakar prasidėjęs visuotinis gyventojų surašymas dar labiau sumažins šalies gyventojų skaičių. Mat remiantis Jungtinių Tautų ir „Eurostat“ reikalavimais, visi gyventojai, išvykę iš Lietuvos daugiau nei metus, jau laikomi emigravusiais ir į mūsų gyventojų sąrašus nebus įtraukti. Kovo 1–14 dienomis gyventojai galės atsakyti į 29 klausimus elektroniniu būdu. Kitus gyventojus nuo balandžio 5 iki gegužės 9 dienos aplankys surašinėtojai.

Išankstinius duomenis suvedęs Statistikos departamentas patvirtino blogiausias pastarųjų metų prognozes. Pirminiai skaičiai įrodė, kad pernai Lietuvoje gerokai sumažėjo gyventojų. Lėmė sunkmetis Pirmiausia todėl, kad 2010-aisiais dešimtys tūkstančių žmonių emigravo ir smuko imigracija. Be to, mirė daugiau žmonių nei gimė, mažėjo santuokų ir daugėjo ištuokų.

Grynosios migracijos apimtys Jungtinėje Karalystėje praėjusiais metais padidėjo 36 proc., pranešė šalies Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi BBC naujienų tarnyba. Pasak statistikų, per 12 mėnesių nuo 2010 metų birželio į Didžiąją Britaniją gyventi atvyko 572 tūkst. žmonių, o 346 tūkst. iš šalies išvyko. Britanijos vyriausybė siekia skirtumą tarp šių dviejų rodiklių iki 2015 metų suamžinti iki kelių dešimčių tūkstančių.

Socialines pašalpas pernai gavo dvylika procentų Šiaulių rajono gyventojų ir jų vis daugėja. Daugiau kaip pusei besimokančiųjų mokyklose skiriami nemokami pietūs. Tik vieno kito moksleivio tėvai nepriklauso socialiai remtiniems. Pašalpoms skiriami milijonai „Savivaldybė teikia labai didelę socialinę pagalbą, pernai – per 12 milijonų litų, ją gauna labai daug žmonių“, – sako Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė.

Statistikos departamento žiniomis, per metus gyventojų skaičius sumažėjo 84,5 tūkstančio. Tai yra maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose kartu sudėjus. Dar labiau nedžiugina bedarbystės skaičiai: Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis 2010 m. registruotų bedarbių skaičius buvo 312,1 tūkst.

Gyvąją etninę kultūrą puoselėjantys lietuviai mano, kad emigrantus iš užsienio gali sugrąžinti ne pinigai ir turtai, o etnokultūra. Tuo įsitikino iš Kelmės į Londoną važiavęs Perkūno dienos švęsti etnokultūros žinovas ir skleidėjas Valdas Rutkūnas. „Gal ir keista, bet iš kai kurių lietuvių girdėjau, kad tik išvažiavę į užsienį jie surado Lietuvą“, – sakė lietuviškų papročių puoselėtojas.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Gegužės mėnesį Vokietija naikina  darbo jėgos judėjimo iš naujųjų Europos Sąjungos narių apribojimus. Lietuvoje laukiama naujos emigracijos bangos. Nerimauja ir darbdaviai, nes jau dabar trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Gresia emigracijos banga Įsidarbinimo apribojimus nuo gegužės mėnesio naikina ne tik Vokietija, bet ir Austrija.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto teigimu, į užsienį jau išvyko nuo 5 iki 7 proc. Lietuvos gydytojų. Skaičiai verčia sunerimti, nes medikų emigracija nemažėja. Vieši paverkšlenimai nepadės Ką šie skaičiai reiškia tokio dydžio šaliai kaip Lietuva? Mūsų politikai niekada nepasižymėjo veiksnumu emigracijos klausimais. Be viešų verkšlenimų, kad tautiečius reikėtų skatinti grįžti namo, nieko daugiau nematėme.

Kai nuomos kainos labai didelės, o ir rasti tinkamą būstą be galo sunku, vis dažniau namai tiesiog užgrobiami. Ir ne vien apleisti ar trumpam ištuštėję – pasirodo, užvaldyti galima ir apgyventą namą. Tris vaikus auginanti lietuvių pora taip ir pasielgė. Tryliktus metus Londone gyvenanti Jadvyga (vardas pakeistas) sako niekada negalvojusi, kad ji ne tik vidun užeiti, bet net prisiartinti negalės prie savo namo.

Yra toks internetinių portalų komentatorius-parazitas, pasivadinęs Tikrojo lietuvio vardu. Jis tiesiog nuolatos, susiradęs sau nepatinkantį straipsnį, užšiukšlina jį savo komentarais, visai neatitinkančiais temos. Tačiau ne apie jį, o apskritai apie tai, ką galima vadinti tikru lietuviu, šįkart noriu pasvarstyti.

Svečioje šalyje pabuvęs keletą mėnesių ir grįžęs atgal į Lietuvą jautiesi kažkaip ne taip. Atrodo, nieko ten nepalikai, bet traukia vėl išvažiuoti. Taip, anot šiauliečio Gintaro, blaškosi daugelis išvykusių tėvynainių. „Jautiesi lyg amžinai išeinantis ir niekur sau nerandantis vietos“, — sako Norvegijoje dirbantis dailės ir darbų mokytojas Gintaras. Tapo nereikalingas Namuose pas Gintarą (jo prašymu vardą pakeitėme) ant stalo guli „Norvegiškų — lietuviškų pasikalbėjimų“ knygelė.

2010 m. savo išvykimą iš šalies deklaravo 83 577 Lietuvos Respublikos piliečių. Žinant, kad mūsų šalyje emigracijos problema iš tiesų aktuali, šie skaičiai iš tiesų šokiruoja. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalis deklaravusių savo išvykimą buvo išvykę daug ankščiau, tačiau tik 2010 metais pateikė migracijos departamentui savo duomenis.

Per pastaruosius ketverius metus rinkėjų Lietuvoje sumažėjo beveik pusšimčiu tūkstančių – tiek pat, kiek jų šiuo metu yra Kėdainių rajono savivaldybėje. Šiemet renkant naujos kadencijos savivaldybių tarybas prie balsadėžių galės ateiti 2,646 mln. registruotų rinkėjų, rašo „Kauno diena“. Pastaruosiuose savivaldos rinkimuose 2007-ųjų vasarį sąrašuose buvo 2,691 mln. rinkėjų, – 45 tūkst. daugiau nei jų yra dabar.

Neseniai Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. „Eurostat“ prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografinės padėties blogėjimas.

Pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emig racijos mastą.

„Senatvės už Atlanto tikrai nelauksiu“, – tvirti no JAV Naujojo Džersio valstijoje su žmona Eugenija gyvenantis lietuvis Laurynas Misevičius. Nors šioje šalyje L.Misevičius jau praleido beveik šešiolika metų, tačiau amerikiečiu, kaip tvirti na pats, netapo. Niekur nedingo ir tėvynės ilgesys. „Tėvynės niekas neatstos, nesvarbu, kokia svaiginanti būtų karjerą ar ateities perspektyvos.

Kasmet iš Lietuvos emigruoja 70-80 tūkst. žmonių. Ką palieka jie čia? Tėvus... O, skaudžiausia, vaikus. Psichologai sunerimę - daugėja vaikų ir paauglių, turinčių psichikos sveikatos problemų. Daugėja normalių šeimų, kurios, paliestos emigracijos, nedarbo, tarpusavio nesantaikos, nebeįstengia užauginti ir išauklėti dvasiškai sveikų, laimingų vaikų. Ką daryti, kaip nesužaloti vaiko dvasinės sveikatos, „Respublika“ kalbina psichologė Rasą PRANINSKIENĘ.

Vokietijai jau šį pavasarį atvėrus darbo rinką Baltijos ir kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams, lietuviai turėtų pakeisti emigracijos kryptį iš šiaurės į vakarus. Užsienio kalbų mokyklos pastebi naują, pasaulinės politikos diktuojamą tendenciją – prieš pusmetį piką pasiekęs susidomėjimas norvegų kalba slopsta užleisdamas vietą vokiečių kalbai.

Paulius jau nuo gegužės norvegų miestelį ant Pietinio Norvegijos kranto vadina savo namais. 24 metų vaikinas sako, kad įsikūręs naujoje vietoje pagaliau jaučiasi saugus ir apsirūpinęs. Pajamos – 1 500 litų Priimti sprendimą išvykti privertė ne tik negerėjanti, bet nuolat blogėjanti finansinė padėtis. „Aš ir mano draugė abu dirbome, bet nieko negalėjome sau leisti. Gyvenome mano tetos bute, su kitais nuomininkais dalijomės dviejų kambarių butą.

Lietuvių rašytojas, ypač garsėjantis savąja dramaturgija, Marius Ivaškevičius mėnesį gyveno Londone ir intensyviai lankė lietuvių emigrantų šeimas bei bendruomenes. Nuo pačių aukščiausių iki pačių žemiausių socialinių sluoksnių. Mat lietuvių esama be išimties visuose. Šiuo metu dramaturgas rašo tikrais įvykiais paremtą pjesę „Išvarymas„ apie įdomią, kartais netgi neįtikėtiną, tačiau lygiai tiek sunkią lietuvių emigrantų dalią šiame viename iškiliausių pasaulio didmiesčių.

Iš Lietuvos jau išvyko šimtai tūkstančių žmonių, tačiau ketinančių palikti tėvynę nemažėja.Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emigracijos mastą. Vieni teigia, kad daug darbingo amžiaus žmonių jau išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl šių šalių darbdaviams jie jau neturi, ką pasiūlyti, o siūlantieji darbo vietas Nyderlanduose tvirtina, kad ir toliau sulaukia daug klientų. Dar viena emigracijos banga prognozuojama, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos.

Iki šiol populiariausios emigrantų kryptys neabejotinai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija. Tačiau dabar šios šalys jau turi rimtą konkurentę – Vokietiją. Septynerius metus apribojimus įsidarbinti lietuviams taikiusi šalis pagaliau atvėrė savo darbo rinką. Jau dabar vokiečiai išskėstomis rankomis laukia gydytojų, slaugių, aukštos kvalifikacijos specialistų, o kiek daugiau nei po trijų mėnesių apribojimų neliks niekam.

Naujienų agentūra Bloomberg, remdamasi Dublino ekonominių ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, prognozuoja, kad 2011 m. Airijoje bus užfiksuota padidėjusi emigracija, rašo „lenta.ru“. Pagal tyrimo rezultatus, iki 2012 m. balandžio Airiją paliks 100 tūkst. žmonių. Palyginimui, 1989 m., kai emigracija Airijoje buvo pasiekusi aukščiausią lygį, iš šalies emigravo 44 tūkst. žmonių. Per devynerius metus, iki 2008 m., į Airiją atvyko beveik 400 tūkst.

Airijos policija prašo pagalbos ieškant dingusios lietuvės. Kelbridže (Celbridge) gyvenanti 23 metų Sandra Ambrosevičiūtė dingo naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį. Mergina išėjo iš „Village Inn“ aludės ir dingo, skelbia naujienų portalas thejournal.ie. Airijos policija prašo pagalbos ieškant dingusios lietuvės. Kelbridže (Celbridge) gyvenanti 23 metų Sandra Ambrosevičiūtė dingo naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį.

Vyriausybės užsakytas tyrimas atskleidė, kad keturi iš penkių britų norėtų sumažinti imigracijos lygį, skelbia „The Daily Mail“. Daugiau nei pusė šalies gyventojų atvykstančių į Britaniją gyventi žmonių srautą pageidautų sumažinti „stipriai“. Bendruomenių departamento atliktas tyrimas parodė, kad visuomenės reikalavimas apriboti imigraciją yra visuotinis ir linkęs augti.