Pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emig racijos mastą. Vieni teigia, kad daug darbingo amžiaus žmonių jau išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl šių šalių darbdaviams jie jau neturi, ką pasiūlyti, o siūlantieji darbo vietas Nyderlanduose tvirtina, kad ir toliau sulaukia daug klientų. Dar viena emigracijos banga prognozuojama, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Statistikos departamento duomenimis, pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje.
Ilgisi, bet negrįžta
39 metų Inga Didžiojoje Britanijoje gyvena jau 10 metų. „Iš pradžių teko dirbti juodus darbus, paskui įsidarbinau sporto klubo registratūroje, dabar dirbu vadybininke greitų siuntų įmonėje“, – pasakojo moteris. Ji prisipažino, kad nors jau seniai prisitaikė prie ang liško gyvenimo būdo, laisvai kalba angliškai, turi draugą anglą, tačiau tėvynės ilgesys su metais tik stiprėja. „Lietuvoje yra mano geriausia draugė, giminės, kaskart vis sunkiau po atostogų palikti savo šalį, bet čia nematau jokių galimybių išgyventi“, – guodėsi Inga. 38 metų Andrius pasakojo, kad prieš pusantrų metų, kai pasaulį drebino krizė, jis buvo grįžęs į Lietuvą. „Gavau čia darbą vienoje duonos kepykloje, buvau pamainos meistras, – pasakojo vyras. – Tai aukštesnės pareigos nei turėjau Anglijoje, kur buvau nekvalifi kuotas darbininkas automobilių gamykloje. Tačiau darbdavių kultūra ten visiškai kitokia nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, ten darbų vadovai, net ir žinodami lietuvių bei lenkų nusiteikimą dirbti viršvalandžius ir gauti daugiau pinigų, prie mūsų visada prieidavo ir paklausdavo, ar sutinkame padirbėti pusvalandžiu ilgiau. Nejaučiau jokio paniekinamo požiūrio, nors buvau tik juodadarbis emigrantas. O Lietuvoje ketvirtadalį atlygio tekdavo aukoti įvairiems trūkumams padengti, nors tai įvykdavo ne dėl mano kaltės. Viršvalandžiai buvo savaime suprantama duok lė darbdaviams.“ Dabar Andrius vėl darbuojasi Ang lijoje ir neplanuoja grįžti bent kelerius metus.
Srautas nemažėja
Įdarbinimo užsienyje agentūros nevienodai vertina emigracijos mastą. Darbą Anglijoje siūlančios įmonės „Darbintera“ direktorė Relonda Jonaitienė teigė, kad daugiausia darbo įmonė turėjo nuo 2009 m. iki praeitų metų liepos. „Dabar jau ateina ligoti, pagyvenę ir kitokie žmonės, kurie tikrai negalėtų dirbti nelengvus darbus ir netenkintų mūsų partnerių, užsienio darbdavių, – sakė ji. – Iš 10 kandidatų vos randame 2 tinkamus.“ R.Jonaitienė spėja, kad į Didžiąją Britaniją jau išvyko pagrindinis norėjusiųjų emigruoti srautas. Taip pat tikėtina, kad dabar lietuviai ten vyksta savarankiškai, be tarpininkų, nes bene kiekviena šeima turi emigravusių draugų, giminaičių Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. O Nyderlanduose siūlanti darbus įmonė „QBIS“ klientų nestokoja, jų netgi nuolat gausėja. „Savo duomenų bazėje jau turime 20 tūkst. užsiregistravusių žmonių. Vieni jų po sezoninių darbų grįžta ir paskui vėl važiuoja, nemažai jų lieka ieškoti kitų darbų, kiti planuoja ten išvykti“, – sakė įmonės komercijos direktorius Sergejus Naumčikas. Jo duomenimis, Nyderlandų darbo rinka mažai nukentėjo per krizę, o dabar vėl plečiasi. „Ypač daug darbo jėgos nuo pavasario prireikia žemės ūkyje, taip pat daug darbų sandėliuose, – kalbėjo S.Naumčikas. – Be to, didėja kvalifi kuotų darbininkų paklausa: stogdengių, mechanikų, staklių operatorių, atsigauna metalo apdirbimo pramonė, kuriai reikia įvairių specialistų.“ S.Naumčikas mato dar daugiau galimybių įsidarbinti Nyderlanduose nuo gegužės, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. „Tikėtina, kad iš Nyderlandų ten persikels dirbti nemažai lenkų, taip pat jau dabar į Rytų Vokietiją grįžo nemažai Nyderlanduose uždarbiavusių vokiečių, tad mums veiklos neturėtų pritrūkti“, – įsitikinęs S.Naumčikas.
Darbdaviai sunerimę
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad didžiausia bėda – valdžios neveiklumas perkvalifi kuojant bedarbius. „Išleidžiama daugybė lėšų bedarbių integracijai, tačiau niekas nekontroliuoja, ar jos naudojamos efektyviai, – mano jis. – Darbdaviai teikia įvairius pasiūlymus, tačiau jų nepaisoma. Juk tie 300 tūkst. bedarbių nėra neišsilavinę ir nieko nesugebantys. O specialistų jau ima trūkti.“ Pasak D.Arlausko, jei ir toliau valdžia nesirūpins darbo rinkos procesais, teks galvoti apie imigraciją iš kitų šalių. „Tai būtų išeitis, bet ji atneštų įvairių problemų, su kuriomis susiduria dabartinės Vakarų šalys, – kalbėjo jis. – Taip pat pastebime, kad žmonėms trūksta ir vidinės motyvacijos dirbti – tie, kas neemigravo, įprato gauti bedarbio pašalpą ir užsidirbti nelegaliai.“ D.Arlauskas mano, kad šiuo metu darbdaviai nepajėgūs mokėti tokių atlyginimų kaip Vakaruose. „Kol perkamoji galia nedidelė, negali didėti ir darbo užmokestis, juk kirpėja negali pakelti kainų tiek, kad gautų užsienio kirpėjos užmokestį“, – aiškino jis.
Emigracija – išeitis bedarbiams
Romas Lazutka, sociologas
Kol kas mūsų darbo rinkoje nėra specialistų pertekliaus. Tai rodo darbo jėgos kaina. Jei pasaulyje trūksta maisto ar naftos, jų kainos didėja, o Lietuvoje atlyginimai dar neauga. Natūralu, kad žmonės vyksta ten, kur darbuotojų reikia, ir jiems mokamas juos tenkinantis atlygis. Problemų bus ateityje, nes išvykusieji tikrai neskubės grįžti. Jie ten įleidžia šaknis, leidžia vaikus į mokyklas, tad Lietuvai teks įsileisti imigrantus. Tikėtina, kad tai ryškiai pakeis šalies demografi nę sudėtį.
Reikia galvoti apie imigracijos politiką
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė
Emigracijos srautas vis dar nemažėja. Dar daugiau neteksime aukštos kvalifi kacijos specialistų, kai gegužę atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Ten laukiami informacinių technologijų, medicinos, slaugos profesijų žmonės. Todėl jau dabar reikia galvoti, kokia bus mūsų imigracinė politika – kurių šalių piliečiams leisime atvykti dirbti, kokios srities specialistams bus teikiama pirmenybė ir pan. Bet kol kas mes tik diskutuojame ir nieko nedarome.
Saulius Tvirbutas
