Išankstinius duomenis suvedęs Statistikos departamentas patvirtino blogiausias pastarųjų metų prognozes. Pirminiai skaičiai įrodė, kad pernai Lietuvoje gerokai sumažėjo gyventojų.
Lėmė sunkmetis
Pirmiausia todėl, kad 2010-aisiais dešimtys tūkstančių žmonių emigravo ir smuko imigracija. Be to, mirė daugiau žmonių nei gimė, mažėjo santuokų ir daugėjo ištuokų.
Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danguolė Svidlerienė patvirtino, kad dėl pablogėjusių visų rodiklių derėtų skambinti pavojaus varpais – Lietuvoje 2010-aisiais gyventojų sumažėjo 84,5 tūkstančio. Statistikos departamento atstovės teigimu, liūdniems rodikliams daugiausia įtakos turėjo sunkmetis.
„Gyventojų Lietuvoje po truputį mažėjo nuo 1992-ųjų. Tačiau kad taip visi rodikliai prastėtų, veikiausiai dar nebuvo. Galima drąsiai teigti, kad viskas susiję su sunkmečiu. Nes smukus ekonomikai išaugo nedarbas, sumažėjo atlygis, gyventojai ėmė emigruoti iš Lietuvos ir nebenori sugrįžti. Kadangi darbo neranda jauni žmonės, jie dažniausiai ir išvyksta į kitas šalis. Vadinasi, mažėja santuokų, daugėja ištuokų, netenkame moterų, galinčių gimdyti – krenta gimstamumas. Taigi visuomenė sensta. Todėl ir prastėja visi rodikliai, nes jie glaudžiai susiję“, – sakė D.Svidlerienė.
Emigravo masiškai
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 3 milijonai 245 tūkstančiai žmonių: pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 2,5 procento.
Gyventojų mažėjo dėl dviejų priežasčių: daugėjo emigravusiųjų ir mažėjo imigravusiųjų bei dėl neigiamos natūralios kaitos – daugiau mirė nei gimė. Pagrindinę mažėjimo dalį – 92,7 procento – nulėmė neigiama neto migracija.
Per pastaruosius trejus metus Lietuvos gyventojų sumažėjo 121,9 tūkstančio, arba 3,6 procento. 2010 m. gyventojų sumažėjo 59 savivaldybėse, o padidėjo tik vienoje – Neringos savivaldybėje. Daugiausia gyventojų neteko Šiaulių rajonas, o Panevėžį paliko 2,6 procento žmonių. Iš mūsų miesto pernai išvyko 4204 panevėžiečiai, o atvyko tik 1520. Per metus Aukštaitijos sostinė prarado 2684 gyventojus.
Pernai 83,5 tūkstančio piliečių oficialiai deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos – 3,8 karto daugiau nei 2009 m. Didžiausi emigracijos srautai užfiksuoti pernai balandį–rugpjūtį: vidutiniškai per mėnesį savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkstančio Lietuvos žmonių. Per pastaruosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo nuo 20 iki 34 metų. Patraukliausios lietuviams valstybės buvo Jungtinė Karalystė ir Airija.
Pernai imigracija mažėjo. 2010-aisiais į Lietuvą sugrįžo ar atvyko gyventi 5,2 tūkstančio žmonių – 1,3 tūkstančio mažiau negu 2009 m.
Mirė daugiau nei gimė
Statistikos departamentas pranešė, kad penkerius pastaruosius metus didėjęs gimstamumas pernai sumažėjo. 2010 m. gimė 35,9 tūkstančio kūdikių – 734 mažiau nei užpernai.
Maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams. Pernai 45 savivaldybėse 1000 gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius buvo mažesnis nei šalies vidurkis.
Pastaruosius dvejus metus kritęs mirtingumo rodiklis pernai šoktelėjo. 2010-aisiais mirė 42,1 tūkstančio žmonių – 82 daugiau negu užpernai. Net 42 savivaldybėse bendras mirtingumo rodiklis buvo didesnis nei šalies vidurkis.
Pernai Panevėžyje krikštynoms ruošėsi kur kas mažiau panevėžiečių nei laidotuvėms: 2010-aisiais Aukštaitijos sostinėje gimė 996 kūdikiai, o mirė 1237 gyventojai.
Statistikos departamentas apskaičiavo, kad septynerius metus daugėjo santuokų, o pernai ir užpernai jų buvo mažiau. Pernai buvo įregistruota 18,7 tūkstančio santuokų – 1,8 tūkstančio mažiau nei 2009 m.
2010-aisiais išsituokti panoro daugiau lietuvių nei 2009-aisiais. Pernai įregistruota 10 tūkstančių ištuokų – net 722 daugiau nei užpernai. 2010-aisiais išsituokė daugiau nei pusė žiedus sumainiusių porų – maždaug 100 santuokų teko 53 ištuokos. Panevėžyje pernai buvo užregistruotos 526 santuokos, išsituokė 324 poros.
Justė BRIEDYTĖ
