Gyvąją etninę kultūrą puoselėjantys lietuviai mano, kad emigrantus iš užsienio gali sugrąžinti ne pinigai ir turtai, o etnokultūra. Tuo įsitikino iš Kelmės į Londoną važiavęs Perkūno dienos švęsti etnokultūros žinovas ir skleidėjas Valdas Rutkūnas. „Gal ir keista, bet iš kai kurių lietuvių girdėjau, kad tik išvažiavę į užsienį jie surado Lietuvą“, – sakė lietuviškų papročių puoselėtojas.
Trūksta Lietuvos
Kelmiškis Valdas Rutkūnas, Kelmės Romuvos vaidila, lietuvių paprotinės kultūros taikymo šiuolaikiniame gyvenime žinovas, mokytojas ir organizatorius vasario pradžioje dalyvavo Londone vietos lietuvių surengtoje Perkūno dienoje.
„Mano misija toje šventėje buvo pakelti jų lietuvišką tautinę dvasią, parodyti, ką gali suteikti žmogaus gyvenimui lietuvių etninė kultūra. Gal ir keista, bet iš kai kurių lietuvių girdėjau, kad tik išvažiavę į užsienį jie surado Lietuvą, – pasakoja Valdas. – Išvykus svetur paaštrėja ilgesys to, ko tau trūksta, ką tu praradai. Kol gyveni, Lietuvoje daug ko nevertini, tas jausmas atsiranda, kai viso to netenki“.
Perkūno diena, kurios švęsti važiavo V. Rutkūnas, dar yra žinoma kaip Grabnyčios (Gromnyčios), kai žmonės lieja žvakes – šviesos simbolį, apsaugantį namus nuo perkūno rūstybės.
Londono lietuviai užsidegė nedidelį aukurėlį, dainavo senovines dainas, šoko – trepsėjo, judino žemę, kad suteiktų jai gyvybės, siuntė per rankas kaušą su pačių daryta gira, laužė pačių keptą duoną.
Šoko ne tik lietuviai, bet ir anglai. Tie, kurie nebe pirmą kartą dalyvavo Romuvos susiėjimuose, pamokė ir pirmą kartą atėjusius lietuvaičius.
Pinigai išviliojo, vertybės sugrąžins
Valdas iš Londono grįžo nurimęs – emigrantai nori sugrįžti į Lietuvą. Tiki, kad grįš. Juos pašauks prigimtis.
Kai po vienos Romuvos šventės Anglijoje kažkas paklausė, kas galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, pakilo visų ten buvusių lietuvių rankos. Dar kartą perklausė – kas tikrai grįš į Lietuvą. Vėl visos pakilo. Romuvos veikloje dalyvauja beveik vien jaunimas.
„Etnokultūra gali nugalėti visus ekonomikos dėsnius, suvienyti žmones ir juos sugrąžinti į savo žemę“, – įsitikinęs V. Rutkūnas.
Jis sako Londone akivaizdžiai pamatęs, kad pasaulis ieško tikrųjų vertybių. „Didžioji vertybė – mūsų prigimtis, mūsų gyvoji kultūra, – sako V. Rutkūnas. – Ne tik emigracija naikina mūsų tautą, mes naikinamės ir kitais būdais: negimdome vaikų, tampame priklausomi nuo svaigalų, kvaišalų. Pradeda ryškėti, kad vertybės negali būti ekonominės, politinės. Turi būti ir yra kažkas aukščiau“.
Daugiau uždirba, daugiau ir išleidžia
Kalbėdamas su Londono lietuviais, V. Rutkūnas išgirdo, jog emigracijos esmė – važiuoti užsidirbti pinigų.
„Visi prisipažino, kad didelių pinigų nesusikrovė. Daugelis Londone nori ne tik dirbti, miegoti ir valgyti. Nori pakrutėti, pasivažinėti, daugiau sau leisti – visa tai kainuoja didelius pinigus. Jie važiavo užsidirbti, o pamatė, kad daugiau uždirba, daugiau ir išleidžia“, – pasakojo Valdas.
Londono lietuviai Valdui prasitarė, kad apie 80 procentų lietuvių gana lengvabūdiškai išleidžia visus uždirbtus pinigus.
„Kokia tada prasmė? Augini save, kaip vartotoją ir viskas. Daugelis išvažiavusiųjų gana stipriai įklimpę į vartotojišką kultūrą. Dalis jų sako, kad nori oriai gyventi, bet jau pamatė, kad pinigų kiekis oraus gyvenimo nežada. Orumą suteikia kiti dalykai,“ – pasakoja kelmiškis.
Valdo teigimu, apie 80 procentų lietuvių, su kuriais diskutavo, išvažiavo iš Lietuvos turėdami darbą. Jie galėjo gyventi čia, jeigu ne vis augantys poreikiai.
„Net ir ten išvažiavę jie tebekeiksnoja Lietuvos valdžią. Pasakojau jiems, kaip vaikščiodamas ir rinkdamas tautosaką po Lietuvos kaimus jau seniai iš žmonių, pergyvenusių ne vieną valdžią, girdėjau: džiaukitės, kad valdžia netrukdo gyventi, o padėti ji niekada nepadės. Reikia pasikliauti savo jėgomis“, – mano Valdas.
Jis Londone sutiko kelmiškių, kurie išvažiavo studijuoti į Londoną. Nemažai iš jų metė mokslus dėl labai žemo kai kurių universitetų lygio.
Lietuvių ugnis Haid parke
Prieš pusę metų Londone įkurta Anglijos Romuva – senosios lietuvių pasaulėžiūros bendruomenė, siekianti burti Anglijos lietuvius, kurie nori gyventi pagal lietuvių tradicinę kultūrą. Į bendruomenę iš pradžių susirinko apie 20 Londone gyvenančių lietuvių.
Anglijos Romuva gimė iš noro išlikti lietuviais – dvi vasaras prieš tai Londono lietuviai važinėjo į Lietuvoje vykstančias etnokultūros stovyklas. Pasisėmė lietuviškos dvasios, tautinės kultūros. Drąsino vieni kitus. Romuvą kurti ėmėsi prieš dešimt metų iš Vilniaus į Londoną išvykusi gyventi Rasa.
Pirmoji Anglijos Romuvos surengta šventė – rudens lygiadienis. Londono Haid parke lietuvių būrelis uždegė nedidelį aukurėlį, kalbėjo apie Lietuvą, dainavo senovines dainas.
„Turiu vilties, kad lietuviškos, pamatinės, etninės, tautinės kultūros ilgesys yra jungianti mūsų išeivius jėga, – sako V. Rutkūnas. – Tai jėga, kuri juos iš ten gali sugrąžinti į Lietuvą.“
Emigrantai jam prisipažino, kad šokdami Haid parke pagalvojo, o kodėl jie negali šokti ant lietuviškos žolės, Lietuvos piliakalnių, ten, kur galima kurti tikrą laužą?
„Londono Romuvos žmonės visi yra gyvosios kultūros dalyviai, o ne žiūrovai prieš atlikėjus“, – mano Valdas. Žmones ten suvienija bendrai dainuojamos dainos, bendrai šokami šokiai.
„Lietuvių liaudies dainų priskaičiuota apie 100 tūkstančių. Tai didžiulis lobis žmonėms atgaivinti savo dvasią. Tai – didžiulė žmones jungianti vertybė. Bet žmonės, užuot pasikrovę jėgų, pailsėję nuo darbo, jie tampa tik žiūrovais, neretai ir išgėrusiais“, – mano Valdas.
Rita ŽADEIKYTĖ
