emigracija

Pavojingai didėjanti emigracija, didelis valstybės deficitas bei prastos sąlygos verslui kelia grėsmių Lietuvos ekonomikos atsigavimui, teigia „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. Pavojingi skaičiai Šiemet savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo jau 67 tūkst. žmonių. Nors dalis jų buvo emigravę anksčiau, o išvykimą deklaravo tik dėl naujos PSD mokėjimo tvarkos, vis dėlto, didžiuliai skaičiai, anot R.Rudzkio, yra labai grėsmingi.

Iš egzotiškų šalių į Lietuvą atvykstantys studentai mūsų šalyje jaučiasi kaip namie, o ir laimės svetur nusprendę ieškoti lietuvaičiai nesiskundžia. Stebėdami šią tendenciją optimistai džiaugiasi, kad didėja studijų tarptautiškumas, o pesimistai ironizuoja, kad lietuvaičiams emigruojant, jų vietas aukštosiose mokyklose pamažu užima atvykėliai iš užsienio. Užsienio studentai – pajamos universitetams Vilniaus universiteto tarptautinių rekalų prorektorius doc. dr.

Koncerto vakarą Viktorija Perminaitė į netoli Becktono įsikūrusį lietuvišką restoraną „Juoda-Balta“ įsmuko beveik nepastebėta. Nedidukė, įsisupusi į juodą apsiaustą ji sparčiais žingsniais pasiekė pagalbines patalpas, tarsi būtų ne Lietuvoje gerai žinoma žvaigždė, o greičiau į darbą vėluojanti restorano darbuotoja. Ankstesnis žurnaluose ir televizijoje išplatintas dainininkės įvaizdis kažkaip sunkiai lipo prie šiuo metu paprastai ir žemiškai atrodančios merginos.

Smulkieji rajonų verslininkai užsidirba duonos sau ir padeda užsidirbti tiems, kurie nenori maitintis iš pašalpų. Tik jų atsiranda vis mažiau. „Darbo Lietuvoje yra. Tik darbininkų mažėja“, – tokia smulkiųjų verslininkų išvada sunkmečiu. „Šiaulių kraštas“ tęsia rašinių ciklą „Tarp Vilniaus ir Briuselio“. Šį kartą – iš Pakruojo rajono.

Ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis teigia, kad pasaulio rinkos atsigauna, bet analitikų prognozės nėra vienareikšmės. Vieni neatmeta recesijos pasikartojimo, ypač nerima kelia šalių biudžetų deficitai, skolos. Geros naujienos Geros naujienos — auga eksportas, kurį skatina atsigaunančios pasaulio rinkos, mažos palūkanų normos mažos, valstybė palyginti pigiai skolinosi. „Panašu, jog pradės atsigauti ir kreditų rinka.

Manoma, kad Madonna vėl ketina keltis į Angliją. Po skyrybų su Guy Richie dainininkė vėl gyvena JAV – tačiau širdyje namais ji laiko britų salą. Jos aplinkos žmogus prasitarė: „Madonna po skyrybų gyvena Amerikoje ir jai tai patinka, tačiau jos širdis linksta į Angliją. Visai sąmoningai dabar ji ieško projektų, dėl kurių turėtų vykti į Angliją“. Kadangi Madonna nebėra ištekėjusi už brito, turi oficialiu biurokratiniu keliu prašyti vizos, leidžiančios jai gyventi Anglijoje.

Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.

Prekybos centras. Jauna emigrantė, matyt, neseniai šiame mieste, blaškosi tarp parduotuvės lentynų. Stabteli prie vienos, perbėga žvilgsniu prekes, apsidairo aplinkui, žengia žingsnį atgal. Nueina. Krepšelis vis dar tuščias, o ji tai čia, tai ten, ir vis svarsto, vis dvejoja... Praėjusią savaitę norėjau nusipirkti skalbimo miltelių. Net neįsivaizduojate, kiek laiko sugaišau prie vienos lentynos. Gal kokias 15–20 minučių.

Kontroliuoti, reglamentuoti, licencijuoti, bausti, neleisti, stabdyti, apmokestinti, sumažinti ir atimti - tai mūsų biurokratai ir politikai moka daryti. Dusinančiuose spąstuose atsidūręs lietuvis pasiduoda, gyvena iš pašalpų arba emigruoja. Emigracija yra didžiausia grėsmė, Lietuvos raida pavojuje. Jeigu emigrantų nemažės, jau artimiausiais metais valstybės ir ūkio laukia naujas nuosmukis, prognozuoja finansų analitikas profesorius Rimantas RUDZKIS.

Šiaulietis, valymo paslaugas teikiančios įmonės savininkas Edvinas Mačiulis, tik įėjęs į patalpą, akimirksniu įvertina tvarką ir švarą. Pakilimo metais įkūręs įmonę, jis atsilaikė ir sunkmečiu. Visgi 25-erių verslininkas nėra tikras, ar liks Lietuvoje. Skaičiuodamas daugybę emigravusių draugų ir giminaičių, neatmeta galimybės verslą pradėti kurioje nors iš užsienio šalių. Laiku ir vietoje Edvino verslo priešistorė prasideda nuo emigracijos.

Apie emigravimą galvoja darbingiausia visuomenės dalis, kurios atstovai ir dabar uždirba 1000-3000 litų. Karjeros portalo CV-Online tyrimo duomenimis, apie emigravimą dažniausiai svarsto 25-34 metų amžiaus (53 proc.) vyrai (62 proc.), su aukštuoju išsilavinimu (77 proc.) iš sostinės (40 proc.) ir šiuo metu uždirbantys 1000-3000 litų per mėnesį (45 proc.). Tyrimo duomenimis, šiuo metu išvykti gyventi ir dirbti užsienyje planuoja 53 proc.

„Kas paskutinis išvyks iš Lietuvos, tegul nepamiršta išjungti šviesos“ – sklando ironiškas juokelis interneto platybėse, bet tokio „optimistiško“ humoro potekstė graudi, kaip ir sociologų prognozės, kad 2030-aisiais Lietuvoje beveik trečdalį gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Politikai, gūžčiodami pečiais sako, kad tragedijos čia nėra: į užsienį uždarbiauti išvykę lietuviai, pasibaigus braškių sezonui, o gal net ir ekonomikos krizei, grįš į tėvynę ir vėl visi trypsim aplink Joninių laužus.

Nors JAV nedarbo lygis vis dar siekia 9,6 procento, vėl milijonai žmonių, tarp jų lietuviai, bandys laimę imigracinių vizų loterijoje, kuri prasidės spalio 5-ąją. Amerikiečiai pasirengę išdalyti 50 tūkst. „žaliųjų kortų“, kurios užsieniečiams suteikia teisę gyventi ir dirbti JAV, rašo „Lietuvos rytas“. Galimybių laimėti nėra labai daug, nes, pavyzdžiui, pernai loterijoje laimę bandė daugiau nei 12 mln. žmonių.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija. Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus.

Britanijos policija paskelbė valstybinę kovą prieš vagius iš Rytų Europos, kurie masiškai švarina prekių be muitų parduotuves įvairiuose šalies oro uostuose, skelbia Britanijos policijos naujienų portalas „Police Professional“. Skraidydami pigiais skrydžiais iš vieno oro uosto į kitą, ilgapirščiai dažniausiai taikosi į smulkias prekes, tokias kaip parfumerija, kosmetika, drabužiai ar cigaretės.

Nors ekonomika gerokai šlubuoja ir Prancūzijoje, regis, ši šalis vis dar išlieka patraukliausia vieta gyvenimui, rašo „dailymail.co.uk“. Naujas dešimties didžiausių ES šalių tyrimas parodė, jog prancūzai gali džiaugtis geriausia gyvenimo kokybę. Taip nuspręsta įvertinus pragyvenimo lygį, kaštus, gyvenimo trukmę, sveikatą, pensinį amžių bei saulėtų dienų skaičių. Degalų, elektros, alkoholio bei cigarečių kainos čia gerokai žemesnės nei bendras ES vidurkis.

Į užsienį ir toliau traukia lietuviai. Ar lengva įsidarbinti paklausios profesijos neturinčiam žmogui? Kokios darbo ir gyvenimo sąlygos laukia? Kiek kainuos įdarbinimas? Į šiuos klausimus pabandėme atsakyti pabendravę su įdarbinimo agentūrų, siūlančių darbą užsienyje, atstovais. Laikas kelti sparnus? Su nerimu laukdami naujo šildymo sezono ir naujosios brangimo bangos apie darbą užsienyje vis dažniau galvoja netgi tie, kurie dvidešimt metų laikėsi darbelio Lietuvoje.

Migracijos departamento prognozė, kad šiemet į užsienį gyventi išvyks apie 90 tūkstančių Lietuvos piliečių, pildosi užsienio kalbų mokyklose. Čia pastebima, kad šiais metais norvegų kalba savo populiarumu vejasi anglų kalbą. Pagal tai, kokią užsienio kalbą mokytis dažniausiai pasirenkama, sprendžiama, į kurias valstybes emigruos lietuviai. „Daug gyventojų užsienio kalbų moksi vien todėl, kad ketina išvykti iš Lietuvos.

Nuo kitų metų gegužės atveriama Vokietijos darbo rinka suteiks Lietuvos piliečiams naujų darbo paieškos galimybių. Tai gali sukelti naują emigracijos iš Lietuvos bangą, išviliosiančią dar daugiau darbingų kvalifikuotų žmonių. Nuo kitų metų gegužės Vokietija planuoja panaikinti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir Lietuvos.

Kol kas nei politikai nei ekonomistai greito gyvenimo pagerėjimo Lietuvoje nežada, o pažvelgus į darbo biržos pateikiamą bedarbių statistiką, tampa akivaizdu, kodėl vis daugiau lietuvių ryžtasi sotesnio gyvenimo ieškoti užsienyje. Pagal oficialią statistiką, 2009 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, bet tikrųjų emigracijos srautų šie skaičiai neatspindi, mat ne visi apie savo išvykimą praneša valstybinėms institucijoms.

Prie buriuotojo Lino Ivanausko pavardės būtų galima pridėti – kaunietis. Bet tai, ko gero, būtų ne visai tiesa. L. Ivanausko namai – visas pasaulis. O konkrečiai šiandien – garsioji greitaeigė jachta „Ambersail“, garsinusi Lietuvos vardą kelionėje aplink pasaulį „Tūkstantmečio odisėja“. Tačiau mažai kas žino, kad trejus metus kapitono namais buvo tapęs mažas šiaurės vakarų Anglijos miestelis Morkamas.

Didžiosios Britanijos vyriausybės migracijos ribojimo politika kenkia šalies ekonomikai, neseniai duotame interviu pareiškė šalies verslo sekretorius Vince'as Cable'as, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Prieštaraudamas vyriausybės politikai V. Cable'as įtakingam finansų dienraščiui „The Financial Times“ duotame interviu sakė, kad turi informacijos apie visą pluoštą kompanijų, kurios perkelia verslą į užsienio šalis, nes negali gauti vizų savo darbuotojams.

Rugsėjo viduryje Vilniuje pradedamas filmuoti studijos „Monoklis“ trumpametražis vaidybinis filmas „Laikinai“ (rež. Jūratė Samulionytė). Juosta pasakoja apie dvi seses – penkiolikmetę Saulę (akt. Severija Bielskytė) ir darželinukę Liuciją (akt. Greta Salaviejūtė), kurių tėvai laikinai išvyko į užsienį užsidirbti pinigų.

Šeima yra neišsenkama tema. Šiandieną labai daug kalbama apie didžiąją migraciją iš Lietuvos. Ar stipri lieka šeima, kada išvykstama, ir sutuoktiniai lieka toli vienas nuo kito? Apie šeimą rašo psichologai, filosofai, rašytojai, pedagogai ir kitų sričių mokslininkai. Šeimos sąvokas galima surasti įvairiose enciklopedijose ir žodynuose, įvairaus pobūdžio dokumentuose, taip pat valstybės leidžiamuose įstatymuose.

Statistikos departamento duomenimis bedarbių skaičius vis didėja ir jau viršija 330 tūkst. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sudarė daugiau kaip 18 proc. Lyginant su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, bedarbių skaičius išaugo daugiau negu 120 tūkst. Jaunimo (15–24 amžiaus asmenų) nedarbo lygis jau viršija 37 proc. Per metus Lietuvoje nedarbas išaugo labiausiai Europos sąjungoje. Tokio aukšto nedarbo lygio Lietuvoje dar nėra buvę.

„Iš Lietuvos emigruojama ne tik dėl pinigų – čia tiesiog nėra gera gyventi“, – skelbė vieno „Delfi“ straipsnio antraštė. Tame straipsnyje papasakotoje diskusijoje nusišnekėta iki to, kad tvirtinama, jog žmonės emigruoja, nes mieste nėra kur dviračiu važiuoti bei nėra kur su mažu vaiku krepšinį pažaisti. Dabar labai patogu – kiekviena tariama ar tikra negerovė, gal net kad į troleibusą reikia lipti pro priekines duris, bus pateikiama kaip priežastis emigruoti.

„Realybė tokia, kad jie geriau pasirenka sunkų gyvenimą svetur, užuot grįžę atgal į sunkų gyvenimą Lietuvoje“, — sakė praėjusį penktadienį Šiauliuose viešėjęs Chosė Luisas Solano, Ispanijos ambasadorius Lietuvoje. Ambasadoriaus interviu „Šiaulių kraštui“ — apie ispaniškos ir lietuviškos krizės ypatumus, nedarbą Ispanijoje ir ispanų lūkesčius. Sunkumai svetur kitokie — Kas šiuo metu svarbiausia Ispanijoje ir apie ką gatvėse kalba žmonės? — Pagrindinės problemos yra krizė ir nedarbas.

Mėsos ir jos gaminių eksportas didėja, rodo statistika. Tačiau perdirbėjai šių pokyčių nelaiko šviesios ateities pranašu, nes eksporto augimas nepakeičia smunkančios vidaus rinkos."Pagal oficialią statistiką mažmeninė prekyba I pusmetį mažėjo 10-11 proc., tačiau neaišku, ar tuo galima tikėti. Mūsų skaičiavimai rodo, kad per porą metų šešėlinės rinkos dalis padidėjo nuo 25 iki 40 proc.", - kiek kitaip nei valstybės statistai skaičiuoja Linas Grikšas, Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius.

Uždarbiauti į užsienį neišvykę ir turintys drąsos pradėti nuosavą verslą bedarbiai, neįgalieji arba ne anksčiau nei prieš metus įmonę įregistravę smulkieji verslininkai netrukus galės pretenduoti gauti mikrokreditus iš Verslumo skatinimo fondo, kuriame yra 50 mln. litų. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą verslumo skatinimo priemonę įgyvendina Lietuvos centrinė kredito unija, atstovaujanti 57 kredito unijų konsorciumui.

90 000 – apytiksliai toks skaičius išreikš emigracijos mastą iš Lietuvos 2010 m. gruodžio 31 d., jeigu išliks šiandienos tendencijos. Tokį skaičių gauname atlikę visai nesudėtingus skaičiavimus pagal aštuonių šių metų mėnesių rodiklius. Gyventojų registro duomenimis, iki š. m. rugpjūčio 31d. emigracija pasiekė iki šiol neregėtą mastą – iš Lietuvos išvyko 58 328 asmenys. Prieš metus per tą patį laikotarpį išvykusiųjų buvo – 12 090. Taigi emigracija išaugo beveik 5 kartus (482 proc.

Kiekviena nauja dienos šviesą išvydusi knyga yra įprasmintas rašytojo noras atsiverti skaitytojui, pasidalyti išgyvenimais ir patirtimi bei pasiūlymas drąsiai prabilti aktualiomis ir dažnai skaudžiomis temomis. Šiltą rugsėjo 9-osios vakarą Prancūzų kultūros centre šurmuliavo gėlėmis nešini žmonės, kuriuos į savo pirmosios knygos pristatymą sukvietė debiutuojanti rašytoja Aušra Matulevičiūtė.

Ekonominei situacijai pablogėjus naminius gyvūnus kai kurie žmonės ima laikyti prabanga, kurios nebeišgali sau leisti. Kiti šunų ir kačių atsisako dėl savų priežasčių. Bet kuriuo atveju, gyvūnų globos namai sako darbo nestokojantys. Ypač kova dėl vietos gyvūnų globos namuose paaštrėjo šiemet.

Po kitais metais vasarį vyksiančių savivaldos rinkimų Šiaulių rajoną valdys nebe 27, kaip iki šiol, o 25 Tarybos nariai. Rajone sumažėjo gyventojų — sumažės ir politikų. Per būsimus savivaldybių tarybų rinkimus Lietuvos savivaldybių tarybose mandatų skaičius turėtų sumažėti nuo 1550 iki 1526. Vyriausioji rinkimų komisija sugalvojo ir dar keletą barjerų kandidatams, dalyvausiantiems savivaldos rinkimuose.

Nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ką migracija duoda ar atima, tačiau galima prieiti prie vieningos nuomonės: šis procesas keičia. Dėl migracijos šalyje vyksta demografinės, politinės, ekonominės, istorinės permainos.

Dainininkė Raimonda Masiulytė Airijos sostinėje šiemet studijuos net dviejose aukštosiose mokyklose. Dubline verslo kolegijoje mokslus krimtusi mergina nuo šio rudens mokysis ir vokalo specialybės menų akademijoje. Dėl tokio įtempto grafiko merginai teko perpus sutrumpinti savo kelionę į Mauricijaus salą, į kurią ji buvo pakviesta koncertuoti. Dviejose aukštosiose mokyklose studijuosianti R.Masiulytė juokauja, kad baigusi studijas galės ir dainuoti, ir pati savo reikalus tvarkytis.

Šiandien nepasakotume sėkmės istorijos, jei prieš ketverius metus Justė Arlauskaitė-Jazzu nebūtų išvykusi į Londoną. Itin Lietuvoje mėgstama 22 metų mergina tikina, jog neseniai kartu su viena švedų leidybos kompanija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis atvers kelią į tarptautinį pripažinimą. „Po penkerių metų vis dar stovėsiu scenoje, tačiau kur kas didesnėje“, – savo planų neslepia mergina.

Valdžia džiaugiasi tariamu ekonomikos atsigavimu net nepastebėdama, jog kas savaitę Lietuvoje dingsta po 10 000 žmonių. Net ir anksčiau klestėję verslininkai susikrauna daiktus ir kelia sparnus į užsienį. Visi vienbalsiai dėkingi Lietuvos valdžiai: be jų pagalbos sėkmingo verslo užsienyje tikrai nebūtų sukūrę. Sėkmingų verslininkų Lietuvoje likę nedaug. Likusieji nors ir nieko neuždirba, jau ima paskolas mokesčiams sumokėti.

Statistikos departamentas pažėrė naujų nerimą keliančių duomenų apie smarkiai išaugusį emigracijos mastą, gimstamumo ir Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Dar baisiau, kad specialistai sako: priežastys, dėl kurių atsirado tokios tendencijos, nedings dar labai ilgai. Naujausias oficialus Lietuvos gyventojų skaičius, remiantis Statistikos departamentu, - 3 mln. 281,4 tūkst. Tai - rugpjūčio pradžios duomenys. Vien šiais metais mūsų sumažėjo net 47,6 tūkst.

Londono Midlsekso universiteto fotografijos studentas 20-metis Tomas Juškaitis netrukus pradės stažuotę žymaus garsenybių fotografo studijoje, kur yra lankęsi tokios žvaigždės kaip Michaelas Jacksonas, Robbie Williamsas, Shakira, Lady GaGa ir daugelis kitų. Vilkaviškiečio namuose šiaurinėje Londono dalyje ant sienos puikuojasi užrašas, įrėminantis didžiausią jo svajonę: „One life, One dream, One word – VOGUE.“ („Vienas gyvenimas, viena svajonė, vienas žodis – VOGUE.

Darbo rinkos situacija vėl sugrįžo 4–5 metus atgal, kai dabdaviai žinojo, jog už durų laukia 100 žmonių, tad nesuko sau galvos vieną kitą atleisdami. Darbdaviai nebesiguodžia, kad stinga kvalifikuotų darbininkų – jau yra iš ko rinktis, bet įmonės labai taupo. Tiek pat metų atgal pasukome ir skaičiuodami Darbo biržos duris varstančius įvairių mokyklų absolventus. Darbo nerandančių jaunuolių vis daugiau, o pagrindinis jų klausimas – kokios galimybės rasti darbą užsienyje.

Per krizę darbo netekę ir dėl to svetur jį susiradę statybininkai paliko tuščią erdvę šioje rinkoje, tad čia likę jų kolegos vėl drąsiai kelia darbo užmokesčio įkainius. Nors kol kas nėra ryškių požymių, kad statybos atsigauna, jau dabar stinga kai kurių specialistų, o ateityje šis trūkumas tik didės, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmadienį Lietuvos darbo biržos skelbimų, siūlančių darbą statybinių profesijų atstovams, buvo per 600. Tiesa, jau kitą dieną jų poreikis sumažėjo perpus.

Puikiausia emigrantų susigrąžinimo priemonė, milijardinės "plyno lauko" investicijos, tūkstančiai darbo vietų „Vilnijos" draugija jau seniai kreipiasi į Lietuvos valdžios institucijas SIŪLYDAMA „sudaryti galimybę grįžti į Tėvynę emigrantams, kuriant darbo vietas, išnuomojant jiems žemę aplink Lietuvos didmiesčius“. Deja  tai kol kas nesvarstoma. Žemė aplink Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius yra patraukli.

Dėl pasaulinio atšilimo niokojamo žemės ūkio gyventi į JAV persikels milijonai Meksikos gyventojų, prognozuoja mokslininkai. Prinstono universiteto (JAV) Woodrow Wilsono tarptautinių santykių mokyklos specialistai, vadovaujami Michaelo Oppenheimerio, pristatė naujos savo studijos apie tikėtiną klimato kaitos poveikį emigracijos iš Meksikos į JAV procesams, išvadas, pranešė „Physorg.

Kas dvidešimtas pasaulio imigrantas yra lenkas, rodo naujo tyrimo, kurį atliko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, duomenys. Kartu su Kinija Lenkija yra didžiausias migrantų šaltinis. Greta šių valstybių sąraše rikiuojasi Indija ir Meksika, iš kurių taip pat išvyksta itin daug žmonių. Lenkijos Centrinis statistikos biuras skelbia, kad per paskutinius kelis metus į užsienį emigravo 2 mln. lenų.

Labiausiai lietuvius nuo darbo užsienyje atbaidytų nenoras skirtis su namais bei įsitikinimas, kad užsienio kalbą išmokti sunku, rodo Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, taip manantieji atitinkamai sudarė pusę ir beveik trečdalį apklaustų šalies gyventojų. Šiek tiek mažiau, 23 proc., lietuvių nurodė, kad nuo darbo užsienio valstybėje juos atbaidytų nenoras sukelti didelių pokyčių savo šeimos narių ir vaikų gyvenimuose.

Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje pulkai lietuvių įsitaisę ne tik fabrikuose, senelių namuose ar maitinimo įstaigose. Kai kurie iš jų atlieka dešimtis metų trunkančias įkalinimo bausmes. Kaunietis Gintautas Pšenaška (45 m.) į Angliją dirbti išvyko prieš 5 metus. Lietuvoje palikęs du vaikus, tikėjosi užsienyje susirasti gerai mokamą darbą.

Prieš šešerius metus Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsivėrusios šalių sienos suteikė naujų galimybių keliauti, pažinti, mokytis, studijuoti, užsidirbti ir, deja, net visam laikui palikti Tėvynę. Vedami svajonių apie geresnį gyvenimą, profesines perspektyvas, vejami būtinybės aprūpinti šeimą nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono piliečių.

Situacija keičiasi, nes tėvai jau nebepalieka atžalų giminaičiams, o emigruoja kartu su jais – tokią tendenciją pastaruoju metu pastebi rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai. Todėl jau antrus metus iš eilės per visą migracijos laikotarpį vis mažėja tėvų prašymu globėjams paliktų nepilnamečių. Ateitis – svečioje šalyje „Pastaruoju metu kėdainiečiai į užsienį išsiruošia ištisomis šeimomis.

Nepasiteisinus Vyriausybės pastangoms susidoroti su nedarbu vietoje, valdžia rado išeitį: aktyviai įgyvendinama programa, kaip išsiųsti bedarbius iš Lietuvos. Laimingųjų, kuriems valstybė padeda emigruoti, daugėja. Bilietas į vieną pusę Milijonai, skiriami neva naujoms darbo vietoms kurti ir esamoms išsaugoti, nepateisino lūkesčių. Nedarbas Lietuvoje toliau auga, verslas nepakelia mokesčių naštos ir bankrutuoja.