Situacija keičiasi, nes tėvai jau nebepalieka atžalų giminaičiams, o emigruoja kartu su jais – tokią tendenciją pastaruoju metu pastebi rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai. Todėl jau antrus metus iš eilės per visą migracijos laikotarpį vis mažėja tėvų prašymu globėjams paliktų nepilnamečių.
Ateitis – svečioje šalyje
„Pastaruoju metu kėdainiečiai į užsienį išsiruošia ištisomis šeimomis. Matyt, jos savo ateitį mato jau nebe Lietuvoje, o svetimoje šalyje, kur tėvai turi pastovų darbą ir geras sąlygas auginti vaikus. Iš tiesų tokia tendencija mus, vaiko teisių apsaugos specialistus, džiugina, nes vaikai auga šalia tėvų, o ne paliekami giminių globai“, – atviravo rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Gražina Sagulinienė.
Pašnekovės teigimu, mamos ir tėčio meilės bei globos vaikams neatstos net artimiausi giminaičiai. Nors gera augti ir pas močiutes, bet problemų vis tiek atsiranda.
„Pasitaiko konfliktų ir įvairių bėdų, tačiau džiugu, kad jas pavyksta išspręsti be didesnių problemų. Galbūt tam įtakos turi tai, kad mūsų skyriaus specialistai nuolat bendrauja su rajono mokyklų atstovais. Globojamiems vaikams daugiau dėmesio skiria klasės auklėtojos, psichologai, socialiniai darbuotojai“, – sakė G. Sagulinienė.
Valstybė skatina emigruoti
Pašnekovės duomenimis, praėjusių metų rugsėjo 1-ąją laikiniems globėjams buvo palikti 88 vaikai, kurių tėvai uždarbiauja užsienyje. Šiemet tėvų prašymu pas laikinus globėjus gyvena 81 vaikas, iš jų – 46 berniukai ir 35 mergaitės.
Vyr. specialistės duomenimis, globėjams dažniausiai paliekami paaugliai.
„Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia palikta paauglių – 49, 7–10 metų – 17 vaikų, 4–7 metų – 10, iki 4 metų – 5. Rajone vaikus globoja septynios tetos, du broliai, viena sesuo ir senelis, likusius prižiūri močiutės“, – vardijo G. Sagulinienė.
Pašnekovės nuomone, emigracija – didelis nuostolis valstybei, tačiau neretai būtent politikai skatina tautiečius išvykti svetur ir išgyventi bet kokiomis sąlygomis, būti iniciatyviems ir savarankiškai visais įmanomais būdais rūpintis savo šeima.
„Ypač sunku žmonėms, kurie neturi išsilavinimo. Ieškodami pragyvenimo šaltinių, jie priversti palikti šalį. Galbūt ateityje į Lietuvą sugrįš jų vaikai, pasiilgę tėviškės“, – tikisi G. Sagulinienė.
Prašymas rašomas kasmet
„Laikinoji globa nuo 2007 metų tęsiama 15 vaikų, nuo 2008-ųjų – 26, nuo 2009-ųjų – 32, nuo šių metų pradžios – 8. Laikinoji vaiko globa skiriama tik metams. Praėjus šiam laikotarpiui tėvai iš naujo turi pasirašyti globos prašymą. Pasirašydami šiame prašyme globėjai pasižada prižiūrėti vaiką. Tėvai savo ruožtu patvirtina, kad palaikys nuolatinį ryšį su vaiku, domėsis jo pasiekimais, problemomis, sveikata, pasirūpins visapusišku atžalos išlaikymu. Tiesa, už priežiūrą globėjai iš valstybės negauna jokio užmokesčio“, – priminė G. Sagulinienė.
Šiuo metu kaime gyvena 29 globojami vaikai, o mieste – 52. Į kitus rajonus išvyko gyventi septyni kėdainiečiai, kuriais rūpinasi kitame šalies rajone gyvenantys giminaičiai.
Daugiausia kėdainiečių, palikusių vaikus gimtinėje, yra išvykę į Vokietiją, Angliją, Airiją ir kt.
Aušra Malinauskienė
