Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje pulkai lietuvių įsitaisę ne tik fabrikuose, senelių namuose ar maitinimo įstaigose. Kai kurie iš jų atlieka dešimtis metų trunkančias įkalinimo bausmes.
Kaunietis Gintautas Pšenaška (45 m.) į Angliją dirbti išvyko prieš 5 metus. Lietuvoje palikęs du vaikus, tikėjosi užsienyje susirasti gerai mokamą darbą. Apsistojo Šropšyro grafystėje, Ozvestryje, pas vietos įžymybe vadinamą kaminkrėtę ir langų valytoją Margaretą Vičerli (63 m.). Moteris miestelyje turėjo daug draugų, nes po darbo ir savaitgaliais mėgo lankytis vietos baruose ir dalyvauti karaokės konkursuose. Gražų balsą turinti M. Vičerli, kaminkrėčio verslą perėmusi iš 1993 metais mirusio savo vyro, buvo atsidėjusi mėgstamam darbui bei dainavimo pomėgiui.
Kai patiklios ir geraširdės anglės namuose pasirodė jos būsimas budelis, M. Vičerli, nenujausdama nieko blogo, išnuomojo jam kambarį. Na o G. Pšenaška Anglijoje daug dažniau girtavo, negu dirbo.
Žudydamas pavargo
G. Pšenaškos buvusi sutuoktinė, sulaukusi jo skambučio 2009 birželio pirmosiomis dienomis, neįtarė nieko blogo – jis buvo geros nuotaikos ir pasakojo, esą su namo šeimininke Margareta valgantis kepsnius. Netrukus G. Pšenaška vėl paskambino, tik šįkart pasakė nekenčiąs geraširdės anglės ir ką tik nužudęs žmogų, tada liepė buvusiai žmonai paskambinti į policiją.
Kaimynai kaminkrėtės M. Vičerli pasigedo po dviejų dienų. Praeidami pro našlės namus, jie vis girdėdavo viduje lojantį šunį, o pasibeldus durų niekas neatidarydavo. Sunerimę žmonės paskambino policijai ir pranešė paskutinį kartą kaminkrėtę matę kieme su nuomininku kepančią mėsą...
Išlaužę duris pareigūnai rado viename iš kambarių ant grindų gulinčią mirtinai sudaužytą moterį. Vėliau ekspertai nustatė, kad smulkutė, vos 1,57 metro ūgio M. Vičerli buvo ne tik spardoma, daužoma kumščiais, bet ir smaugiama.
Policija paprašė vietinių gyventojų pagalbos tiriant itin žiaurų nužudymą. Sukrėsti apylinkių gyventojai vietinės įžymybės namus paskandino gėlėse, o socialiniame tinklapyje „Facebook“ dalinosi užuojauta ir prisiminimais apie dainuojančią kaminkrėtę.
Žmogžudystės tyrimas ilgai neužtruko – praėjus maždaug parai, buvo sulaikytas G. Pšenaška.
Pristatytas į teismą, jis kaip įmanydamas neigė savo kaltę. Nors buvo pasamdyta anglų–rusų kalbos vertėja, įtariamasis sugebėjo angliškai teisėjui pasakyti, esą M. Vičerli nužudymas – ne jo darbas. Tiriant bylą paaiškėjo, jog tuo metu, kai G. Pšenaška pirmąjį kartą paskambino savo buvusiai žmonai, jis buvo pavargęs, nes jau kurį laiką buvo kankinęs savo šeimininkę... Pašnekėjęs telefonu ir pailsėjęs, toliau spardė savo auką, o galiausiai ją pasmaugė. M. Vičerli mirė didelėse kančiose. Kaip sakė G. Pšenaškos advokatas Rodžeris Smitas, iš tos dienos, kai žiauriai nužudė kaminkrėtę, teisiamasis mažai ką teatsimena, mat per dieną išgerdavo po butelį degtinės ir ištisus mėnesius būdavo apsvaigęs. Karališkasis teismas nuteisė G. Pšenašką kalėti iki gyvos galvos.
G. Pšenaška puikiai pažįstamas ir Lietuvos pareigūnams – čia buvo teistas 8 kartus, daugiausiai už vagystes. Labiausiai G. Pšenaška buvo nuskambėjęs, kai paspruko iš Marijampolės pataisos kolonijos, kurios vartai jam atsiverti turėjo vos už poros mėnesių.
Negyvai uždaužė gėjų
Andrius Dunauskas, kuriam dabar 23 metai, bei Raminas Balseris (dabar 26 m.), apsigyvenę Dunganono mieste, netrukus pašiurpino visą Šiaurės Airiją.
Žymaus prekybos centrų tinklo „Spar" vienos iš parduotuvių vadovas Šonas Ficpatrikas (32 m.) nuo nieko neslėpė savo lytinės orientacijos – atvirai pripažindavo esąs gėjus. Mandagus ir draugiškas airis po darbo dažnai traukdavo pavakaroti į savo mėgstamą aludę.
2008 metų Velykų išvakarėse, savo nelaimei, Š. Ficpatrikas aludėje susidūrė ir su ten pat išgerti užsukusiais A. Dunausku ir R. Balseriu. Lietuviams iškart užkliuvo airio homoseksualumas. A. Dunauskas iškart ketino trenkti Š. Ficpatrikui per galvą, bet kartu bare buvę draugai jį sutramdė.
Apgirtę ir išėję iš baro, A. Dunauskas ir R. Balseris pastebėjo einantį Š. Ficpatriką... Pasiviję spyrė jam į galvą. Tada keliasdešimt metrų nuvilko auką grindiniu iki artimiausio skersgatvio ir ten ėmė mušti...
Kai paryčiais buvo surastas Š. Ficpatriko lavonas, jo veidas buvo taip sumaitotas, jog atvykę ekspertai pamanė, jog šauta į galvą. Tyrimo metu nustatyta, kad airiui kojomis bei rankomis buvo suduoti 52 smūgiai, 36 iš jų – į galvą.
Netrukus sulaikyti abu lietuviai kaltę dėl itin žiauraus nužudymo vertė vienas kitam. R. Balseris teisėją mėgino įtikinti, esą viskuo kaltas A. Dunauskas, kuris labai nekenčia gėjų. Esą jis pats tik kartą įspyręs airiui į šoną, o likusį laiką, kol A. Dunauskas daužė Š. Ficpatriką, atsirėmęs į sieną rūkė... Vėliau R. Balseris „prisiminė" mėginęs draugą atkalbėti, tik šis esą jo neklausęs. Tačiau tirdami bylą pareigūnai nustatė, kad „nužudyme abu lietuviai dalyvavo vienodai, o būdami girti ir agresyvūs, žmogui gyvybę atėmė dėl jo lytinės orientacijos".
Beje, iš kraujo klane gulinčio Š. Ficpatriko kišenių žudikai ištraukė piniginę bei telefoną, o A. Dunauskas dar sustabdė pro šalį važiuojančią mašiną ir paprašė iškviesti policiją – esą smarkiai sužeistas jo draugas. Atvykus policijai, jis dėjosi airio bičiuliu ir skundėsi tapęs užpuolikų auka...
Teisme dalyvavusi nužudytojo sesuo negalėjo sulaikyti ašarų. Ji tikino, kad geraširdis ir mylimas brolis, sūnus ir dėdė buvo nužudytas todėl, kad galėjo atpažinti žiaurius užpuolikus. Sakė, jog tikisi, kad Airijos miestų gatvėmis daugiau nevaikščios tokie sužvėrėję žmonės, kaip jos brolio žudikai iš Lietuvos.
Abu nusikaltėliai nuteisti kalėti po 20 metų. A. Dunauskas, išgirdęs nuosprendį, tiesiog teismo salėje skutimosi peiliuku persipjovė venas. Kameroje jis dar kartą bandė žalotis, o po patikrinimo ligoninėje buvo grąžintas į Magaberio kalėjimą.
Nužudė meilužę
Prieš porą savaičių Liutono karališkasis teismas nutarė nuosprendį lietuviui Tomui Navickui (31 m.), nužudžiusiam Svetlaną Olševską (43 m.), skelbti spalio mėnesį.
Kaip ir T. Navickas, jo auka tapusi S. Olševska buvo įsikūrusi Hertfordširo grafystėje, Roistono mieste. Iš Latvijos į Angliją ji buvo atvykusi prieš 4 metus, Daugpilyje likusiems artimiesiems – broliui, motinai ir 22 metų dukrai – S. Olševska siųsdavo uždirbtus pinigus ir ketino netrukus parvykti namo.
Kurį laiką pareigūnai negalėjo nustatyti tikslios moters tapatybės, mat jos artimieji dėl išsiveržusio Islandijos vulkano niekaip negalėjo iš Latvijos atskristi į D. Britaniją. Netrukus kaip įtariamasis moters nužudymu buvo sulaikytas T. Navickas. Manoma, kad jiedu buvo užmezgę romaną, o dėl ko kilo mirtimi pasibaigęs ginčas, pareigūnai dar aiškinasi. Atlikus skrodimą paaiškėjo, jog moteris mirė nuo kraujavimo, kurį sukėlė smūgiai į krūtinę ir pilvą.
Draugų Anglijoje nelabai turėjusi S. Olševska daugiausiai laiko praleisdavo T. Navicko kompanijoje. Dabar jam už nužudymą gresia mažiausiai 15 metų kalėjimo.
G. POTELIŪNAITĖ
