„Realybė tokia, kad jie geriau pasirenka sunkų gyvenimą svetur, užuot grįžę atgal į sunkų gyvenimą Lietuvoje“, — sakė praėjusį penktadienį Šiauliuose viešėjęs Chosė Luisas Solano, Ispanijos ambasadorius Lietuvoje.
Ambasadoriaus interviu „Šiaulių kraštui“ — apie ispaniškos ir lietuviškos krizės ypatumus, nedarbą Ispanijoje ir ispanų lūkesčius.
Sunkumai svetur kitokie
— Kas šiuo metu svarbiausia Ispanijoje ir apie ką gatvėse kalba žmonės?
— Pagrindinės problemos yra krizė ir nedarbas. Šiomis dienomis Ispanijoje yra 4 milijonai bedarbių. Rugsėjo 29 dieną bus streikas, nukreiptas prieš nedarbą. Bet nemanau, kad jis turės didelį pasisekimą, nes žmonės suvokia, kad Ispanija pastaruoju metu gyveno šiek tiek aukščiau savo galimybių, o dabar turime mažinti savo išlaidas.
Asmeniškai man alga sumažėjo 8 procentais, bet ir aš, ir kiti Ispanijos piliečiai suvokiame, kad turime save suvaržyti.
Kita vertus, jei lankysitės Ispanijoje, nematysite krizės padarinių: čia parduotuvės pilnos žmonių, restoranai, gatvės, teatrai ir kino teatrai perpildyti.
— Per pastaruosius 10—20 metų Ispanija tapo „mama“ (kai kam ir pamote) tūkstančiams lietuvių, kurie dirba statybose, apelsinų plantacijose, baruose. Jei Ispanijoje keturi milijonai bedarbių, kokia šiuo metu yra lietuvaičių padėtis?
— Galėčiau pateikti tokį palyginimą. Neseniai buvo parodyti vaizdai iš Ispanijoje gyvenančių romų, emigravusių iš Rumunijos, buities. Romai Ispanijoje gyvena labai vargingai, tačiau kai buvo nuspręsta juos išsiųsti atgal, viena moteris, gyvenanti visiškoje lūšnoje, pasakė: aš nevažiuosiu į Rumuniją, nes čia jaučiuosi saugi, galiu leisti vaiką į mokyklą, čia turiu labai paprastą namą, bet aš jame galiu gyventi. Visa, ką aš galiu turėti Ispanijoje, net jei tai labai varginga, yra daug daug sykių geriau, negu tai, ką aš turiu Rumunijoje.
Tikiu, kad Lietuvos lygis yra kur kas aukštesnis, lietuviai Ispanijoje yra geresnėse pozicijose, turi geresnį darbą, bet idėja ta pati: jeigu tavo gyvenimas Ispanijoje nėra labai lengvas, vis dėlto dažnai yra geriau gyventi Almerijoje, kur šviečia saulė, kur geros sąlygos, geros mokyklos, negu grįžti į gimtinę.
Skaičiau, kad praėjusiais metais 24 tūkstančiai lietuvių paliko jūsų šalį. Realybė ta, kad jie geriau pasirenka sunkų gyvenimą svetur, užuot grįžę atgal į sunkų gyvenimą Lietuvoje.
Kai esi Ispanijoje, Anglijoje ar Prancūzijoje, tavo gyvenimas gali būti labai nelengvas, bet tu turi daugiau šansų rasti darbą.
— Vis dėlto, ar nepasikeitė Ispanijos požiūris į emigrantus dabar, kai jūs turite keturis milijonus savų bedarbių?
— Kai sakome, kad pas mus yra keturi milijonai bedarbių, tai nėra visiška tiesa, nes labai daug žmonių turi šešėlinius darbus ir jų nedeklaruoja.
Kita vertus, Ispanija yra daug atviresnė užsieniečiams, negu galima būtų tikėtis. Per pastaruosius 20 metų Ispanija tapo antra šalimi po Vokietijos pagal didžiausią užsieniečių populiaciją Europoje. Ispanijoje šiuo metu gyvena beveik 5 milijonai užsieniečių, iš jų — daugiau negu 400 tūkstančių rumunų. Ir Ispanijoje nėra problemų nei dėl rumunų, nei dėl romų, nei dėl marokiečių — mes su jais jaučiamės gerai. Tai gana keista, žinant, kad visą laiką Ispanijoje turėjome labai tradicinę populiaciją.
Tarp bedarbių daugiausia būtent užsieniečių (pirmieji darbų netenka marokiečiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos šalių), bet esu įsitikinęs, kad ir jie randa šešėlinių darbų.
Darbo užmokestis mažinamas iki 7 procentų
— Dabar gyvenate Lietuvoje, ar galite palyginti mūsų dvi šalis krizės laikotarpiu?
— Jau minėjau, kad Ispanijoje visi skundžiasi dėl infliacijos, dėl pinigų stygiaus, nedarbo, bet realiai kiekvienas yra užsiėmęs. Beje, šiemet mes turėjome vienus geriausių turistinių metų per pastarąjį laikotarpį — Ispaniją aplankė 54 milijonai turistų (gal kad kainos šiek tiek nukrito?), o turizmas Ispanijos ekonomikai yra labai svarbus.
Ispanijoje krizės nesijaučia, o čia, Lietuvoje, nuėjus į didelius prekybos centrus ar restoranus, matai, kad jie yra tušti.
Ispanijoje žmonės, netgi jei skundžiasi pinigų trūkumu, visada gali nueiti į parduotuves ir prisipirkti nukainotų produktų — čia, Lietuvoje, žmonės taupo net maistui.
— Kokių populiarių ar nepopuliarių veiksmų ėmėsi jūsų Vyriausybė krizei suvaldyti?
— Ispanijos Vyriausybė nubalsavo už labai reikšmingą ir liberalesnę darbo santykių reformą.
Valstybės tarnautojams, kurių šalyje milijonas, darbo užmokestis sumažėjo nuo vieno iki 7 procentų. Nors mažiausiai milijonas žmonių tuo nepatenkinti, tikiu, kad Vyriausybė daro teisingą sprendimą pažaboti krizę Ispanijoje.
Kartais Ispanija tendencingai kritikuojama, kaip Viduržemio jūros regiono šalis: atseit, „jie tokie, kaip graikai, italai ar portugalai“. Nieko panašaus, kritikai kažkodėl nemato, kad visos ekonomikos — ir britų, ir vokiečių — turi rimtų problemų ir jas sprendžia. Mes nesame Graikija, nesame Islandija — mūsų situacija silpna, mes turime problemų, bet ne daugiau kaip britai, prancūzai ar vokiečiai.
Ispanija gal iš krizės neišsikapstys šiemet, bet 2011-tais, tikimės, situacija pagerės.
Nijolė KOSKIENĖ
