Iš egzotiškų šalių į Lietuvą atvykstantys studentai mūsų šalyje jaučiasi kaip namie, o ir laimės svetur nusprendę ieškoti lietuvaičiai nesiskundžia. Stebėdami šią tendenciją optimistai džiaugiasi, kad didėja studijų tarptautiškumas, o pesimistai ironizuoja, kad lietuvaičiams emigruojant, jų vietas aukštosiose mokyklose pamažu užima atvykėliai iš užsienio.
Užsienio studentai – pajamos universitetams
Vilniaus universiteto tarptautinių rekalų prorektorius doc. dr. Rimatas Vaitkus, kalbėdamas apie studentų iš užsienio srautus, sakė: „Studentų skaičius iš užsienio auga. Džiugu, kad Vilniaus universitete jis auga ne tik dėl dvišalių mainų programų, bet ir atsiranda vis daugiau studentų, kurie atvyksta į Lietuvą įgyti išsilavinimo, t.y. studijuoja per visą studijų programos laikotarpį. Svarbu, kad mūsų universitetą pamato ir pripažįsta kitų šalių studentai, be to, neslėpsime, tai tam tikrų finansinių išteklių papildymas. Šalyje finansinė situacija nėra labai gera ir mokančių už studijas studentų skaičius mažėja, tad pas mus studijuoti atvykstantys užsieniečiai tai šiek tiek kompensuoja.“
Pašnekovo teigimu, daugiausiai studentų atvyksta iš Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos ir kitų šalių. Vilniaus universitete šiuo metu studijuoja užsieniečiai iš 60 pasaulio valstybių.
Sunku privilioti studentus iš Kinijos
Į klausimą, ar tiesa, kad Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ypač domisi trečiųjų šalių studentai, R. Vaitkus atsakė: „Taip, tiesa. Truputį sunkiau sekasi prisivilioti studentus iš Kinijos, bet Indijos studentų susidomėjimas Lietuva yra pakankamai didelis ir šiuo metu nemažai jų studijuoja mūsų šalyje. Dalis indų į Lietuvą atvyko pagal mainų programą „Erasmus Mundus“. Tai Europos komisijos programa, trečiųjų šalių studentams suteikianti galimybę studijuoti Europos šalyse.“
Prorektorius paminėjo pavyzdį, kad visuomenės sveikatos studijų programą VU yra pasirinkęs studentas iš tolimojo Nepalo. „Turime studentų iš Etiopijos, Eritrėjos, Butano – tai rodo, kad apie mus žino visame pasaulyje“, – teigė R. Vaitkus.
Nemažai iš Azijos ir Afrikos į Lietuvą atvykstančių studentų renkasi medicinos studijas. Iš trečiųjų šalių į Lietuvą medicinos studijuoti atvykę studentai dažnai naudojasi ir Europos Komisijos skiriama 42 tūkst. eurų stipendija. Specialistai šių studentų norą gilintis į medicinos studijas vertina itin palankiai, mat daugelio trečiųjų šalių problema yra prastai išvystyta visuomenės sveikatos priežiūros sistema, vyraujantis skurdas.
Ne visi lieka studijuoti Lietuvoje
Neseniai studijas Lietuvoje pradėjo 32 studentai iš Azerbaidžiano. Didžioji dalis atvykėlių iš Azijos pasirinko bakalauro, šeši studentai - magistro studijas.
Paklaustas, ar sunku integruoti studentus, atvykusius iš Vidurinės Azijos šalių, kuriose akademinės tradicijos šiek tiek kitokios nei pas mus, R. Vaitkus sakė: „Šiose šalyse švietimo sistemoje yra daug neskaidrių sprendimų ir studijų lygis dažnai skiriasi. Jų studentai, susidūrę su mūsų gana vakarietiškomis tradicijomis, truputį nustemba, bet didelės problemos nėra, nes tie, kurie studijuoti nesugeba, susikrauna lagaminus, atsisveikina ir važiuoja namo. Yra buvę tokių atvejų, kad Turkijos studentai išvyko, nes Lietuvoje jiems studijuoti buvo per sunku.“
R. Vaitkus pasakojo, kad prieš metus yra buvę keletas labai nemalonių įvykių, kai studentai iš Kolumbijos rimtai nukentėjo nuo vadinamųjų „skinų“. „Mūsų studentai buvo užpulti vien dėl to, kad atrodo kitaip. Įsivaizduokite, ką papasakos studentas apie Lietuvą grįžęs į savo šalį. Tuomet gėda visai valstybei, nors universitetas niekuo dėtas, juk nežinome, ką studentai veikia vakarais. Rekomenduojame studentams nesilankyti tam tikrose vietose, vengti kai kurių gatvių ir rajonų.“
Apie tai, ar yra ribojamas studentų iš užsienio skaičius, pašnekovas atsakė: „Ne, jokių ribojimų nėra. Šiuo metu VU mokosi daugiau nei 500 studentų iš užsienio, tai sudaro apie 2 proc. visų universiteto studentų. Planuojame šį skaičių didinti iki 10 proc. - toks vidutinis užsieniečių skaičius kituose Europos universitetuose.“
Pašnekovo teigimu, Azerbaidžianas ar Gruzija nėra tie regionai, kurių studentams sunku pritapti prie Lietuvos akademinės bendruomenės: „Žmonės atvažiuoja, žino, kad čia gyvens laikinai, prisitaiko prie mūsų tradicijų. Neseniai teko dalyvauti viename seminare, kuriame svarstėme galimybes didinti šių regionų studentų skaičių.“
Gabūs vaikai neturi išvykti
Viešumoje vis pasirodo piktos kritikos, kad lietuvių studentų šalies aukštosiose mokyklose smarkiai mažėja, o jų vietas užima atvykėliai iš mažiau išsivysčiusių šalių. Apie tokią tendenciją R. Vaitkus sakė: „Šiemet, gavę valstybės finansavimą studijoms, VU sutarčių nepasirašė daugiau nei 300 studentų, tai reiškia, kad šie žmonės rado kažką geriau. Tai nemažas skaičius, nes sudaro apie 10 proc. bakalauro pakopos studentų. Išsakydamas savo asmeninę nuomonę, manyčiau, kad krepšelių politika nėra iki galo apgalvota ir ne visose programose ji pasiteisino. Reiktų peržiūrėti tam tikrus šios sistemos aspektus, kad nesudarytumėme sąlygų gabiausiems vaikams palikti Lietuvą ir užsienyje ieškoti finansiškai lengvesnių sąlygų studijuoti.“
R. Vaitkaus teigimu, nereikėtų įžvelgti jokio pavojaus tame, kad į Lietuvą atvyksta studijuoti studentai iš trečiųjų šalių. „Nesakau, kad šie regionai kuo nors blogesni, juk, kuo gali būti Kinija ar Indija blogesnės? Šių šalių studentai yra pakankamai reiklūs, darbštūs ir užsispyrę, o ir Vakarų universitetuose jų yra labai daug. Nereikėtų priešinti mūsų studentų emigracijos į Vakarus dėl geresnių finasinių sąlygų ir atvykstančių pas mus studijuoti studentų iš trečiųjų šalių.“
Lietuvių kalbos mokymasis – privalomas
Kauno medicinos universiteto Tarptautinių programų koordinatorė Kristina Kavaliauskaitė patvirtino, kad studentų iš užsienio skaičius didėja. „Daugiausiai studentų atvykta iš Izraelio, nemažai sulaukiame švedų ir ispanų. Į Lietuvą užsieniečiai atvyksta gavę čia studijavusių kolegų rekomendacijas apie studijų kokybę. Didelis privalumas yra tai, kad studijos vyksta anglų kalba“, – sakė pašnekovė.
Apie tai, kokios sąlygos sudaromos į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams, K. Kavaliauskaitė kalbėjo: „Visi užsieniečiai už studijas moka patys. Mes studentams suteikiame gyvenamąjį plotą, bet vėliau dalis jų susiranda būstą privačiame sektoriuje. Užsieniečiai Lietuvoje privalo mokytis ir lietuvių kalbos, nes būtent šia kalba jiems tenka bendrauti praktikos metu su pacientais.“
Lietuva – trečiųjų šalių studentų vartai į Europą?
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark, kalbėdamas apie iš ne ES šalių atvykstančius užsieniečius studentus, sakė: „Aukštosios mokyklos su šiais studentais turi šiek tiek problemų, nes tenka spręsti ir jų migracijos klausimus, pasirūpinti reikiamais dokumentais. Buvo atvejų, kai studentai atvyksta studijuoti į Lietuvą, bet po kurio laiko niekas to studento negali surasti, nes jis, pasinaudojęs laisvo judėjimo ES galimybe, jau būna kitoje šalyje. Aukštosios mokyklos atsargiai žiūri į tokių studentų priiėmimą, nes bet kuriuo atveju joms tenka atsakomybė.“
Pasak studentų atstovo, sunku palyginti studijų sąlygas skirtingose šalyse, nes nelygu iš kur studentas atvyksta į Lietuvą: „Prieš pora metų į mūsų šalį studijuoti atvyko nemažai Indijos studentų, kurie gana nesunkiai prisitaikė, kartai atvykusius iš Vakarų valstybių studentus ištinka šokas, pamačius bendrabučius ar pan. Žinoma, būna ir gerų atsliepimų. Daugiausiai tokių atsiliepimų sulaukia specifinės – menų ar sporto studijas siūlančios aukštosios mokyklos, nes studentai atvyksta pas konkrečius dėstytojus į konkrečias studijų programas,“– teigė A. Mark.
Trečiojo pasaulio šalių studentai – Lietuvos strategijos dalis?
Paklaustas, ar teko girdėti, kad vis ryškesnė tampa tendencija, jog išvykusius į užsienį studijuoti lietuvius pakeičia jų vietas su mielu noru šalies aukštosiose mokyklose užimantys studentai iš trečiųjų šalių, A. Mark kalbėjo: „Teko girdėti tokius pasisakymus ir iš itin aukštų valstybės pareigūnų – sakoma, kad tai jau tampa savotiška švietimo strategija. Visi puikai supranta, kad emigracija iš Lietuvos, ypač studijų prasme, yra gana didelė, nes užsienyje aukštasis išsilavinimas labiau prieinamas, be to, nerimą kelia ir demografiniai rodikliai: kasmet į šalies aukštąsias mokyklas stoja vis mažiau studentų. Kiek teko bendrauti su aukštųjų mokyklų atstovais, jie įžvelgia tam tikrų išlygų būtinumą priimant trečiųjų šalių studentus.“
Pasak A. Mark, ne paslaptis, kad mainų programos yra skirtos ne tik specialybės žinių gilinimui, bet ir kultūriniam pažinimui, tad dažnai tokių programų studentai nesiryžtą kritikuoti studijų kokybės.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, studentų skaičius Lietuvoje smarkiai mažėja. 2010-aisiais, lyginant su praėjusiais mokslo metais, studijuojančių šalies aukštosiose mokyklose sumažėjo 4,5 proc., o tai sudaro apie 9,4 tūkstančio studentų. Įdomu tai, kad šalies universitetuose 2008-2009 metais studijavo apie 149 tūkst. studentų, o 2009-2010 metais jų priskaičiuojama tik 144,3 tūkst.
