Šiaulietis, valymo paslaugas teikiančios įmonės savininkas Edvinas Mačiulis, tik įėjęs į patalpą, akimirksniu įvertina tvarką ir švarą. Pakilimo metais įkūręs įmonę, jis atsilaikė ir sunkmečiu. Visgi 25-erių verslininkas nėra tikras, ar liks Lietuvoje. Skaičiuodamas daugybę emigravusių draugų ir giminaičių, neatmeta galimybės verslą pradėti kurioje nors iš užsienio šalių.
Laiku ir vietoje
Edvino verslo priešistorė prasideda nuo emigracijos. Baigęs mokyklą Šiauliuose, išvyko į Airiją, Dubliną. Manė, padirbės vasarą. Bet „vasara“ nusitęsė iki ketverių metų.
Į Airiją išvyko ne pačiu geriausiu metu — 2002 metais, dar kaip nelegalas. Dirbo įvairiausius darbus. Jaunuoliui sekėsi: puikiai mokėjo anglų kalbą, sulaukdavo paaukštinimų. Bet namų ilgesys traukdavo namo. Kilo mintis bandyti verslą Lietuvoje. Nuo šios minties kiek šaldė baimė: per ketverius metus Dubline gyvenimas jau buvo nusistovėjęs, dirbo vadybininku gamykloje, atsirado savas ratas žmonių.
Pasitaręs su tėvu, nusprendė — grįš į Lietuvą. Iš karto į valymo verslą nepuolė. Tuo metu Lietuvoje pūtėsi nekilnojamo turto kainų burbulas, tad ieškojo parduodamų namų, butų. Pastebėjo, jog trūksta valymo įmonių. Paskambinus į šias paslaugas teikiančias įmones, sulaukdavo atsakymo: langus galėtų nuvalyti tik po dviejų ar trijų savaičių.
„Galvoje pradėjo suktis mintis apie paslaugų sektorių. Suklusti vertė vienas dalykas — gerų darbuotojų trūkumas. Pakilimo metu visi norėjo daug uždirbti, gerų darbuotojų trūko, buvo didelė jų kaita, o klientai likdavo nepatenkinti“, — apie verslo užuomazgas pasakoja Edvinas.
Pirmiausia susirado bendraminčių. Pirmoji investicija keliavo į plovimo mašinas. „Jauni ir kvaili — pirma ne objektų ieškojome, o mašinų“, — dabar juokiasi verslininkas.
Startavo keturiese-penkiese. Pirmąjį pusmetį užtruko ieškodami klientų. Pasak verslininko, paslaugų tiekėjų trūko, o pinigų — ne: žmonės keitėsi langus, pirko mašinas, statėsi namus. Tad naujam verslui net reklamos nereikėjo. Paslaugų kainos buvo didžiulės. Užsakovui nepatinka? Ieškokis kito valytojo!
„Tereikėjo atidaryti įmonę ir mokytis iš klaidų. Buvo tinkamas laikas mokytis“, — ekonominio pakilimo metus apibūdina Edvinas.
Bendraminčių įkurta valymo paslaugų įmonė startavo sėkmingai: pavyko perimti gana stambius objektus, darbai įsibėgėjo.
Bet ten, kur yra kelios galvos, prasideda trintis, išsiskiria lūkesčiai ir gyvenimo tikslai. Dabar Edvinas — vienintelis įmonės „Valymo profesionalai“ akcininkas.
Neįklimpo į paskolas
Prasidėjus krizei, ne viena valymo įmonė, kurių pakilimo metu pridygo kaip grybų po lietaus, patyrė bankrotą. Edvinas neslepia: nuosmukis palietė ir juos, teko mažinti darbuotojų skaičių, atlyginimus, priedus. Bet, svarbiausia, neįklimpo į paskolas ir neprarado klientų.
„Per pakilimą uždirbtus pinigus nepasidalindavome, o už grynuosius pirkdavome mašinas. Nėjome į banką. Tai leido išgyventi. Antra — bendravimo su klientais politika: nuolaidų sistema, papildomos paslaugos, kompromisai“, — išlikimo priežastis vardija E. Mačiulis.
Galbūt bendravimo įpročiai atėjo iš Airijos? „Iš ten tik dirbtinė šypsena ir “Hi!“, — juokiasi Edvinas. Žinių verslininkas semiasi iš knygų apie prekybą, reklamą.
Dabar įmonėje dirba 15— 16 žmonių. Paslaugos teikiamos visoje apskrityje, bet mažesnių miestų gyventojai dar įpratę valytis patys.
Užsienyje labai populiarios namų tvarkytojos Šiauliuose didelio susidomėjimo nesulaukė. Vilniuje ši paslauga jau išpopuliarėjusi, Šiauliuose žmonės dar nelabai pasitiki kitais, nenori įsileisti į namus svetimą žmogų.
„Stengiamės sutalpinti kuo daugiau minčių, kurios telpa į žodį “valymas“. Valome ir kaminus, atkemšame užsikišusią kanalizaciją. Prieš porą metų atidarėme plovyklą, turėdami tokią idėją: naujo objekto vadovas ar visa administracija nemokamai plausis automobilius“, — apie vis generuojamas idėjas pasakoja E. Mačiulis.
Dulkės pro akis nepraslysta
Nors ir įkūrė sėkmingą verslą, Edvinas neabejoja: sąlygos verslui Lietuvoje blogos. Labiausiai įmonei pakenkė padidintas PVM (nuo jo nukentėjo klientai) ir pelno mokestis. Airijoje pirmąjį pusmetį, atidarius įmonę, nereikia mokėti mokesčių, leidžiama įmonei įsibėgėti. Lietuvoje atvirkščiai, smaugiama nuo pradžios.
E. Mačiulis pastebi: ateina dar vienas sudėtingas momentas, nes įmonės, norėdamos išlaikyti klientus, pradėjo labai pigintis, dempinguoti kainas.
Pakito ir situacija, ieškant darbuotojų. Jei anksčiau, įdėjus skelbimą, sulaukdavo tik dešimties skambučių, dabar telefonas netyla. Norinčiųjų įsidarbinti — daugybė, darbo ieško įvairiausių profesijų atstovai.
Pats Edvinas — nebaltarankis. Įmonei pradėjus veiklą, ėjo ir pats valyti. Ir dabar, nuvažiavęs į objektą, nėra tas, kuris tik pirštais bado. Padeda, plauna, parodo. „Juk rankas gali nusiplauti“, — šypsosi.
Valymo profesionalas, tik įėjęs į patalpą, įvertina švarą ir tvarką. Būna, kad vizualiai kambarys ar kabinetas atrodo švarus, bet pakanka perbraukti per lentynos viršų, kad pasimatytų dulkės. Ir gyvenime Edvinas — pedantas, namus tvarko pats.
Antra aistra — sportas
Vien valymo verslu šiaulietis neapsiriboja: prieš metus atidarė sporto klubą „Gladiatoriai“, propaguojantį bušido, MMA, Muay Thai. Šiomis sporto šakomis užsikrėtė gyvendamas Airijoje. Grįžęs pamatė, kad savo klubus turi Plungė, Telšiai, o Šiauliai — ne. Sutikęs bendramintį Mantą Vaidelauską, MMA trenerį, investavo pinigus ir įkūrė klubą.
„Man sportas — neatsiejama gyvenimo dalis, jei būnu ilgai nesportavęs, sunku užmigti. Sporto salėje išsikraunu kaip reikiant“, — sako M. Mačiulis.
Įsisukus į verslą ir sportą, nebeliko laiko studijoms. Edvinas Šiaulių universitete mokėsi verslo administravimo, pernai studijas sustabdė. Mokslus tęsti planuoja neakivaizdžiai.
Gyvendamas Airijoje, domėjosi sąlygomis studijuoti: dieninės vadybos studijos šioje šalyje trunka dvejus metus, vakarinės — trejus. Atitinkamai Lietuvoje — ketverius ir penkerius metus.
„Airijoje mokoma to, ko reikės versle. Lietuvoje prikabinama galybė papildomų dalykų, — stebisi jaunasis verslininkas. — Jei baigsiu mokslus, tik dėl popieriaus. Nežinau, ar universitetas ko išmokys: teorija yra teorija, praktika yra praktika.“
