90 000 – apytiksliai toks skaičius išreikš emigracijos mastą iš Lietuvos 2010 m. gruodžio 31 d., jeigu išliks šiandienos tendencijos. Tokį skaičių gauname atlikę visai nesudėtingus skaičiavimus pagal aštuonių šių metų mėnesių rodiklius. Gyventojų registro duomenimis, iki š. m. rugpjūčio 31d. emigracija pasiekė iki šiol neregėtą mastą – iš Lietuvos išvyko 58 328 asmenys. Prieš metus per tą patį laikotarpį išvykusiųjų buvo – 12 090. Taigi emigracija išaugo beveik 5 kartus (482 proc.). Blogiausia yra tai, kad emigracijos srautai ne stabilizuojasi, o smarkiai auga. Jeigu palygintume 2010 ir 2009 m. keturių mėnesių rodiklius, matytume, kad tada emigracija didėjo 288 proc., dabar ji išaugo dar 200 proc. Išlikus šiai tendencijai, per keturis iki metų pabaigos likusius mėnesius užfiksuosime dar beveik 30 tūkst. emigrantų.
Išvykimo deklaracijų pateikimo vieta (seniūnija ar konsulinė įstaiga) bei būdas (atvykus į deklaravimo įstaigą arba internetu), atskleidžia nedidelę „paslaptį“ – iš to matyti, ar išvykimą iš Lietuvos deklaravo anksčiau išvykęs asmuo, ar emigrantas naujokas. Išvykimo iš šalies deklaravimas daugeliui pasidarė ypač aktualus, kai iškilo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo klausimai. Tai labai suaktyvino išvykimo deklaravimą. Dar metai kiti, ir valstybė turės realią informaciją apie emigracijos mastus, o Statistikos departamentui nereikės skaičiuoti išvykimo nedeklaravusių asmenų. Nesudėtinga analizė atskleidžia, kad rugpjūčio pabaigoje maždaug 40 proc. išvykimo deklaracijų buvo pateikta internetu ir konsulinėse įstaigose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad taip savo išvykimą deklaravo anksčiau to nepadarę asmenys (23 397 deklaracijos), o didžioji dalis – beveik 60 proc. (apie 35 000 deklaracijų) – seniūnijose, t. y. dar Lietuvoje. Lygindami 4 ir 8 mėnesių situaciją, matome, kad asmenų, kurie anksčiau nedeklaravo savo išvykimo ir jį įteisino tik balandžio pabaigoje, mažėja nuo 58 iki 40 proc., o tų, kurie išvykimą deklaruoja dar būdami Lietuvoje, daugėja nuo 43 iki 60 proc. Tai rodo, jog išvykstantieji tampa vis labiau teisiškai išprusę ir laikosi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimų.
Minėti faktai leidžia prognozuoti, kad per 2010 m. bus emigravę ir tai deklaravę virš 87 tūkst. asmenų (apie 35 tūkst. išvykimą deklaruos užsienyje, o maždaug 53 tūkst. tai atliks seniūnijose). Šie skaičiai labai dideli, netgi grėsmingi, – kitas į emigraciją linkusias ES šalis lenkiame ir lenksime ne procentais, o kartais. 2009 m., kai į užsienį emigravo apie „tik“ 22 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, agentūra Eurostat, skaičiuodama migracijos saldo indeksą, Lietuvą tarp ES valstybių įrašė paskutinę. O šių metų pabaigoje prognozuojami migracijos srautai beveik keturgubai didesni nei prieš metus.
Ką gi, jeigu visa tai ir toliau mūsų politikų ir visuomenės nejaudina, vadinkime save drąsios Lietuvos, kaip ją pristato įvaizdžio formuotojai, piliečiais. Bet, norime to ar ne, realiai sėkmingai Lietuvos įvaizdį užsienyje šiandieną kol kas reprezentuoja iš jos išvykstantys mūsų šalies piliečiai, sudarantys pasauliui įspūdį, kad Lietuva – nelaimingų žmonių šalis. Dabar tokia reklama lyg ir nemokama (nors visi žinom, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose), tačiau už ją ateityje visi mes galime gauti žiaurią sąskaitą.
Dainius PAUKŠTĖ, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas
