Italija, išlaikydama pažadą, bėgliams iš Šiaurės Afrikos suteikia laikiną gyvenamąją vietą, padedančią laisvai judėti visoje ES teritorijoje. Ignoruodama pamatinius ES principus, Prancūzija į savo teritoriją nustojo įleisti traukinius iš Italijos. O štai Belgija ir Nyderlandai sustiprino kontrolę oro uostuose.
Dovanų – krepšys su maistu
Italija pradėjo skirti laikinas gyvenimo vietas nelegaliems imigrantams iš Šiaurės Afrikos, kurie atvyko į Toskaną balandžio 4–8 dienomis iš Italijos salos Lampedūzos. Galimybė laisvai judėti Šengeno zonos teritorijoje (tai beveik visa ES) bus suteikta ir tiems emigrantams, kurie į Italiją atvyko be pasų. Roma jiems išduos specialų kelionių dokumentą.
Dovanų nuo Italijos valdžios bėgliai gaus ir po krepšį su drabužiais, maisto atsargomis dienai ir Italijos žemėlapiu.
Pamatyti Paryžių arba mirti
Nepaisant to, kad Roma sąžiningai perspėjo apie laukiantį bėglių iš Šiaurės Afrikos „pilietinimą“, migrantų minios, aplipusios Italijos sienas, kai kurias ES šalis privertė imtis beprecedentinių priemonių. Pirmoji reagavo Prancūzija, kuri daugeliui prancūzakalbių iš Tuniso yra tapusi „užgyvenama žeme“. Jau sekmadienį vakare Paryžius sustabdė visus traukinius, į Prancūziją riedėjusius iš Italijos miesto Ventimiljės (7 km nuo Prancūzijos sienos). Tuo pačiu metu Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija į Mentoną, Prancūzijos pasienio su Italija miestą, išsiuntė būrį Respublikos saugumo tarnybos pareigūnų.
Žinia, kad susisiekimas geležinkeliu tarp Italijos ir Prancūzijos sustabdytas, sutrikdė tunisiečius, laukusius galimybės išvykti į Prancūziją pastarosiomis dienomis. Į Ventimilją atvyko „Orumo traukinys“ (taip jį praminė teisėsaugininkai) iš Genujos su keliais šimtais demonstrantų, tarp kurių buvo bėglių iš Tuniso ir teisėsaugininkų iš Italijos bei Prancūzijos. Jie pareikalavo nedelsiant praleisti traukinį, žadėdami, kad priešingu atveju iki Paryžiaus eis pėsti, „net jei tai daugeliui kainuotų gyvybę“.
Pažeisti pamatiniai principai
Savo ruožtu Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, sužinojęs apie geležinkelio blokadą, Italijos pasiuntiniui Paryžiuje nurodė, kad Prancūzijos valdžiai išsiųstų protesto notą. Roma iš Paryžiaus pareikalavo „paaiškinti, kodėl ėmėsi priemonių, kurios atrodo neteisėtos ir pažeidžia pamatinius Europos Sąjungos principus“.
Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija atsakydama paaiškino, kad susisiekimas geležinkeliu sustabdytas laikinai „dėl saugumo sumetimų“, kadangi italų mieste Ventimiljėje vyksta protesto akcijos. „Nebuvo jokio sienos tarp Prancūzijos ir Italijos uždarymo. Tai buvo tik atskiras incidentas, nesankcionuota demonstracija“, savo ruožtu paaiškino Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Pieras Anri Brande.
Vis dėlto anoniminis Prancūzijos nacionalinės geležinkelio kompanijos SNCF atstovas Reuters agentūrai „pakišo“ prancūzų valdininkus. „Mes gavome įsakymą iš vietinės valdžios sustabdyti visus traukinius iš Italijos. Formaliai tai skambėjo taip: „Nepriimti iki kito pranešimo“.
Italijos spaudžiamas, vakar po pietų Paryžius atnaujino susisiekimą geležinkeliu. Tačiau ekspertai neabejoja, kad diplomatinis skandalas tarp Italijos ir Prancūzijos gali įsižiebti nauja jėga bet kuriuo metu; juk kasdien bėglių, turinčių teisę laisvai judėti ES teritorija, daugės. Be kita ko, dar esama vilčių, kad Italija gali pasiekti kompromisą santykiuose su Prancūzija ir kitomis ES šalimis eiliniame posėdyje, kuris įvyks balandžio 26.
