Paulius jau nuo gegužės norvegų miestelį ant Pietinio Norvegijos kranto vadina savo namais. 24 metų vaikinas sako, kad įsikūręs naujoje vietoje pagaliau jaučiasi saugus ir apsirūpinęs.
Pajamos – 1 500 litų
Priimti sprendimą išvykti privertė ne tik negerėjanti, bet nuolat blogėjanti finansinė padėtis. „Aš ir mano draugė abu dirbome, bet nieko negalėjome sau leisti. Gyvenome mano tetos bute, su kitais nuomininkais dalijomės dviejų kambarių butą. Nors nemokėjome nuomos mokesčio, sąskaitos už šildymą ir kitas paslaugas siekė beveik tūkstantį litų“, – pasakoja Paulius.
„Vichy“ vandens parke dirbusio vaikino alga ir darželyje vaikų auklėtoja dirbusios draugės Mildos atlyginimas kartu sudėjus siekė vos 1 500 litų.
„Dirbome daug, bet nieko negalėjome sau leisti. Jei norėjome papramogauti ar skaniau pavalgyti, žinojome, kad nesumokėsime mokesčių“, – sako Paulius.
Gelbėtoju pramogų parke dirbusio vaikino sveikata ėmė sparčiai blogėti. Naktimis vargino ilgi kosulio priepuoliai. „Iš pradžių nuo didelio chloro kiekio skaudėjo tik akis, bet ilgainiui pradėjau stipriai sausai kosėti, ištikdavo ilgi priepuoliai. Gydytoja pasakė, kad toliau nebegaliu ten dirbti, nes trys valandos parke suteikia maksimalią chloro dozę. Aš tokiame vandenyje murkdžiausi nuolat“, – prisimena vaikinas.
Lietuvių nemėgsta
Į Norvegiją Tadas išvyko paragintas draugo. „Nebuvo taip lengva, kaip buvo žadėta. Draugas apvylė ir jokio darbo nesurado. Ėjau per namus, prašiausi, klausiau, gal kas nors ką nors pažįsta. Kaip lietuviui man tikrai nebuvo lengva, – pasakoja Paulius ir pradeda prisimena apie keistus mūsų tautiečių „nuopelnus“ šioje Skandinavijos šalyje. – Kai žmonės suprasdavo, kad esu iš Lietuvos – padėdavo ragelį arba užtrenkdavo namų duris. Pasakius, kad esu iš Lietuvos – nutrūkdavo bet koks pokalbis.“
Lietuvių Osle nemėgsta dėl didelio narkotikų verslo liūno, o mažesniuose miestuose – dėl įprastinio plėšikavimo, savų ir norvegų reketavimo, moterų prievartavimo.
„Skaičiau kaip trys lietuviai Tionsbergo miestelyje apvogė ir išprievartavo moterį. Lietuviams atsikrausčius į šį miestą, ištiko tragedija. Norvegai nebuvo pratę net rakinti durų, visi visko turi – kam imti iš svetimo? O dabar juos nuolatos siaubia lietuvaičiai. Vadovas pasakojo, kad lietuviai iš darbo vietos ne tik įrankius, bet ir viską, kas buvo aplink, nulupo, išsinešė“, – sako Paulius.
Tingi dirbti
Tionsbergo kalėjime didžiąją kalinių dalį sudaro už reketavimą, vagystes nuteisti lietuviai. Anot vaikino, tame miestelyje ne tik nereikia norvegų kalbos, bet ir anglų, nes gatvėse nuolat skamba lietuvių kalba. Tiesa, ne pati švariausia.
„Žinau, kad čia yra daug pasiekusių žmonių. Tačiau už tuos lietuvius, kuriuos pamačiau – labai gėda, nes su tokiais Lietuvoje nėra tekę susidurti. Jie kuria keistus socialinius santykius. Neduok Dieve, pasakysi jiems kiek uždirbi, kur dirbi – tuoj prisistatys į namus, pas darbdavį ir reikalaus duoklės, – teigia Paulius – Mano vadovas buvo išnuomojęs rūsį. Jo apačioje, viename kvadratiniame metre, buvo gal po du lietuvius. Jie per dienas nieko neveikdavo, o pro atvirą langą lauke sklisdavo kojinių tvaikas. Pagrindinis jų užsiėmimas buvo gerti, sužinojus, kad kažkam pasisekė – atimti. Daugelis turėjo ryšių su Oslo lietuvių narkotikų prekeiviais.“
Įsikūręs ir pradėjęs ramų gyvenimą vaikinas sako, kad tokio paties gyvenimo siekiantys tautiečiai norėtų visiškai atsiriboti nuo kai kurių lietuvių ir iš gailesčio nemėginti jiems padėti.
Atvyks ir sužadėtinė
„Gal kitiems tai ir atrodo juodas darbas, bet aš užsidirbu, galiu sau daug ką leisti ir dar nemažai sutaupau. Mane gerbia vadovas, pats save gerbiu. Jei Lietuvoje darbdaviui būčiau pasakęs, kad jūsų chloras mane žudo, būtų pasityčiojęs. Jau greitai pas mane atvyks Milda, praėjusį rugsėjį po penkerių metų draugystės mes susižadėjome ir planuojame gyvenimą čia“, – apie laukiančias permainas pasakojo Paulius.
Kartu su vadovu, „SAS“ avialinijų pilotu, Paulius superka namus ir juos pertvarko. Milda šiuo metu baigia socialinės pedagogikos studijas ir atvykusi planuoja mokytis norvegų kalbos.
„Ji čia jau dirbo, tvarkė norvegų namus. Jokio pažeminimo nejautė, priešingai – džiaugėsi geru atlygiu ir draugišku požiūriu. Taip pat ji buvo nuėjusi į mūsų miestelio Sandifiordo darželius, kalbėjosi dėl galimų sąlygų. Ją nustebino, kad trimis 2 metų vaikais rūpinasi viena auklė. Lietuvoje jai teko 18 tokio amžiaus vaikų“, – pasakoja Paulius.
Tadas šiuo metu renovuoja pilį, šalia jos ir gyvena. Apsipirkti vyksta į Švediją, nes ten šiek tiek pigiau, maisto vis dar atsiveža iš Lietuvos, keliauja po aplinkines šalis.
„Noriu įrodyti, kad lietuviai – darbštūs ir sąžiningi, mokantys iškęsti įvairias gyvenimo situacijas“, – sako Tadas.
Faktai:
Norvegijoje gyvena 4,64 mln. gyventojų.
7 iš 10 naujųjų imigrantų norėtų likti Norvegijoje.
Lietuviai – antroji pagal dydį darbo imigrantų grupė Norvegijoje.
