2010 metais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo, rodo SEB banko parengta „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.
Perlaidos iš užsienio, lyginant 2008 ir 2010 metus, pernai buvo 17 proc. didesnės. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, žvelgiant pro valstybės biudžeto „akinius“, perlaidos yra ne tokia naudinga pajamų rūšis, kaip darbo užmokestis, kadangi jos apmokestinamos tik netiesioginiais mokesčiais vykstant vartojimo procesui. Ūkis netenka būtinos darbo jėgos, susidaro darbuotojų deficitas, aštrėja visuomenės senėjimo problema. Kita vertus, emigrantų uždirbamos pajamos padeda atlaikyti sunkumus Lietuvoje likusiems artimiesiems, o grįžimo atveju pačiam žmogui praverčia užsienyje įgyta patirtis.
Emigravus įjungiamas taupymo režimas
Pastebima, kad iš Lietuvos emigravę žmonės svetur laikosi kitokių vartojimo ir taupymo įpročių. Pasak G. Nausėdos, emigrantų taupymo norma yra kur kas didesnė negu dirbančiųjų gimtojoje šalyje. Trumpalaikės emigracijos atveju tai lemia noras finansiškai padėti šeimos nariams arba tiesiog taupyti ateičiai, ilgalaikio išvykimo – gyvenamosios vietos užsitikrinimas.
„Išvažiavus yra orientuojamasi į kitokį gyvenimo standartą negu Lietuvoje: kelios šeimos dažniausia gyvena viename būste, atsisakoma nuosavo automobilio, rečiau lankomasi kavinėse, kultūrinio gyvenimo centruose“, – sakė analitikas.
Ryškūs skirtumai tarp uždarbio ir kainų
Anot SEB banko ataskaitos, darbo užmokestis užsienyje, lyginant su Lietuva, labiausiai skiriasi Airijoje ir JAV. Eurostat duomenimis, Airijoje minimali mėnesinė alga (MMA) 6,3 karto didesnė nei minimalus uždarbis Lietuvoje. JAV šis rodiklis 4,1 karto viršija Lietuvos MMA dydį.
Darbo užmokestis emigracijos šalyse didesnis 3-6 kartus, tačiau atsižvelgiant į kainų lygį, skirtumas sumažėja iki 2-3 kartų. Ekonominiu požiūriu labiausiai apsimoka emigruoti bedarbiams ar MMA gaunantiems asmenims, nes aukštesnį nei vidutinį darbo užmokestį gaunantieji išvykę svetur veikiausiai turės dirbti žemesnės kategorijos darbus.
Nors emigrantai svetur uždirba kur kas daugiau, pagal perkamąją galią pajamų atotrūkis palyginti su Lietuvoje gaunamomis pajamomis, yra mažesnis. Taip yra todėl, kad bendras kainų lygis Vakarų Europos valstybėse yra aukštesnis negu mūsų šalyje.
„Jei vyktume į emigracijos šalis tik aplankyti prekybos centrų, situacija atrodytų gražesnė negu apsistojus ten gyventi. Nepaisant to, kad kai kurios prekės ir paslaugos, pavyzdžiui, drabužiai, buitinė technika, populiariausiose tarp lietuvių emigrantų Europos šalyse pigesnės, bendras kainų lygis jose 2009 metais buvo 1,4–2,1 karto didesnis negu Lietuvoje“, – pabrėžė G. Nausėda.
Eurostat duomenimis, drabužiai, avalynė, buities prietaisai emigracijos šalyse pigesni, tačiau pirmo būtinumo prekės ir paslaugos brangesnės. Skaičiuojama, kad populiariausiose lietuvių emigracijos šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Airijoje ir Norvegijoje) avalynė yra pigesnė net 5 šalyse (išskyrus Norvegiją), drabužiai – trijose (Ispanijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje), buities prietaisai pigesni nei Lietuvoje – Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
SEB banko skaičiavimais, situacija su maisto prekėmis, poilsiu bei kultūrinėmis pramogomis kur kas sudėtingesnė. Pavyzdžiui, Norvegijoje maisto produktų kainos Lietuvos kainas viršija daugiau kaip dvigubai (2,09 karto), Airijoje – 1,75 karto, Vokietijoje – 1,51 karto. Poilsio, kultūros paslaugos, restoranai bei švietimas emigrantams Vakarų Europoje taip pat sunkiai įkandami.
Tabako gaminių kainos Norvegijoje Lietuvos kainų lygiu net keturis kartus didesnės, švietimas – 5,31 karto, beveik tris kartus (2,98) brangiau nei Lietuvoje atsieina ir sveikatos paslaugos. Didžiojoje Britanijoje tabakas kainuoja 3,24 karto brangiau, švietimas – 2,78, o būsto komunaliniai mokesčiai (vanduo, elektra, dujos) – 2,14 karto brangiau nei Lietuvoje.
„Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“, remiantis šiais skaičiavimai, daroma išvada, kad daugelis šalių yra „pigios“ prekybinėms kelionėms, bet ne gyvenimui.
