Emigruoti jaunieji medikai apsisprendžia dėl užsienyje keliskart didesnės algos ir kokybiškesnio jų parengimo.
„Sukurtos griežtos sistemos tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje, kurios užtikrina, kad jaunasis gydytojas atliktų pakankamą skaičių procedūrų, įgytų pakankamą kiekį įgūdžių, apžiūrėtų pakankamą skaičių pacientų ir taip rezidentūros metu taptų specialistu“, – teigia Jonas Korsakas, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.
Įsidarbinti užsienyje padedančios agentūros teigimu, dažniausiai jaunuosius Lietuvos medikus pasikviečia dirbti Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos ligoninės. Esą pastaraisiais metais jaunųjų medikų emigracija buvo aprimusi, bet per metus jų atlyginimus mažinus triskart, t. y. minus 300–400 Lt, paliekančiųjų Lietuvą vėl sparčiai daugėja.
„Jeigu yra susitikimas su studentais, tai ateina pusė kurso. Kiek iš tiesų jų pasiryžta išvažiuoti, sunku pasakyti, bet norinčių ir svarstančių tokią galimybę yra pusė“, – sako Laura Duksaitė, rezidentūros užsienyje paieškos agentūros atstovė.
Negeresnė situcija ir su didesnę patirtį turinčiais medikais. Anot gydytojų sąjungos, lietuvių gydytojai vieni labiausiai emigruojančių Europoje. Ypač daugėja bandančių dirbti besiblaškant tarp Lietuvos ir užsienio.
„Daugybė gydytojų, ypač radiologų, anesteziologų, išvažiuoja dirbti pagal sutartis. Jie dirba ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jis dirba kokiu ketvirčiu ar puse etato Lietuvoje ir tokia pat forma užsienyje“, – tvirtina Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
„Juk ne tie laikai, kai mes per jėgą priversime ką nors likti Lietuvoje. Vienas iš dalykų (galinčių sulaikyti) – gaunamas atlygis už darbą. Aišku, nėra labai paprasta kalbėti apie gaunamą atlygį tuomet, kai mažėja biudžetinės pajamos, bet tik atlyginimas gali sulaikyti žmogų“, – sako sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
Per praėjusius metus medikų algos mažintos tris kartus.
Kristina Garalevičiūtė
LTV „Panorama“
