Lietuvai įsiveržus į labiausiai nedarbo alinamų Europos Sąjungos šalių lyderes, analitikai prognozuoja dar vieną masinės emigracijos bangą.
Ekonomikos ekspertai piešia itin niūrius 2010-uosius: nedarbo lygis šalyje gali išaugti iki 20 proc., tai reiškia, kad kas penktas darbingo amžiaus žmogus neturės darbo. Skaičiuojama, kad per šiuos metus į užsienį ieškoti pragyvenimo šaltinio gali patraukti apie 50 tūkst. skurstančiųjų savo tėvynėje.
Panevėžiečiai 28-erių Laura ir 32 m. Tomas graudžiai juokaudami save vadina tipiškais naujaisiais lietuviais, patikėjusiais gražaus gyvenimo iliuzija Lietuvoje. Sutuoktiniai vasarą atsidūrė milijoninėje Londono juodadarbių minioje, du dar nė mokyklos nelankančius vaikus palikę seneliams, o modernų butą Panevėžyje – nuomininkams.
„Kitos išeities nebebuvo. Tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs vyras neteko darbo įmonei bankrutavus. Iki tol jis uždirbo gerai, iš jo vieno atlyginimo mokėjome paskolas bankams už butą, baldus, mašiną, buitinę techniką ir dar galėjome pragyventi. Aš prižiūrėjau vaikus“, – „Sekundei“ pasakojo Laura.
Naują gyvenimo etapą pradėti Londone sutuoktiniai ryžosi supratę, jog tapo vos prieš porą metų pirkto buto įkaitais: parduoti būstą tapo įmanoma tik už perpus mažesnę kainą, bankas pasiimti gerokai atpigusio nekilnojamojo turto taip pat nesutiko ir reikalavo grąžinti visą pasiskolintą sumą.
„Į banką takelį išmynėme, bet išeities neradome. Paskolos grąžinimą sutiko atidėti, bet palūkanas vis tiek reikia mokėti. O iš ko, jei šeimos pajamos – tik už vaikus gaunami pinigai. Girdėjau, kad ir tų nebemokės. Išvažiavome ne tam, kad praturtėtume, o kad užsidirbtume maistui ir paskoloms išmokėti“, – pripažįsta emigrantai.
Slaugytojos specialybę turinti, tačiau niekada Lietuvoje nedirbusi Laura Londone slaugo dvasinę negalią turinčią senjorą, statybose įsidarbinęs Tomas sako bebaigiantis išmokti ir statybininko amato.
„Su vyru matomės mažai, net savaitgaliais kuris nors dirbame. Bet skaudžiausia, kad nematome, kaip auga mūsų vaikai“, – apie bebaigiančią subyrėti šeimos laimę prasitaria Laura.
Sutuoktiniai tiki, kad taip gyvena tik laikinai – kada nors visa šeima susirinks į paliktus savo namus Panevėžyje.
Emigrantai neišrankūs
Statistikos departamento duomenimis, tik per dešimt praėjusių metų mėnesių iš Lietuvos emigravo 18 tūkst. gyventojų, tai yra apie 1000 daugiau nei 2008-aisiais.
Oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė, dar kita tiek į užsienį patraukia nepranešę apie savo išvykimą. Su Lietuva atsisveikina ištisos šeimos, išsilavinę žmonės, vidurinės klasės atstovai, niekada nedirbę juodo darbo.
Nors kone pusė emigrantų – 20–34 metų, tačiau specialistai pastebi, kad svetur ieškoti duonos kąsnio ryžtasi vis daugiau ir vyresnio amžiaus lietuvių.
„Įsidarbinimo galimybėmis užsienyje domisi labai daug 40–50 metų bedarbių. Dabar žmonės sutinka dirbti net ir žemės ūkyje, ir braškes skinti norėtų. O dar visai neseniai lietuvių toks darbas nedomino“, – pastebi Panevėžio darbo biržos Eures patarėja Jurgita Klingaitė.
Dar didesnį klientų srautą patarėja prognozuoja vasario viduryje, kai užsienio šalyse prasidės žemės ūkio darbų sezonas.
Nors žemės ūkio sektoriuje darbo užmokestis mažiausias, daugeliui emigrantų tai vienintelė galimybė nelikti be duonos kąsnio. Nors Lietuva skaičiuoja šeštuosius gyvavimo Europos Sąjungoje metus, anglų kalba nemažai daliai emigrantų vis dar – neįveikta kliūtis.
Sustatė į vietas
Kad emigruojantys lietuviai darbams nebėra išrankūs, patvirtino ir įdarbinimo agentūros „Annus“ direktorius Virginijus Bendoraitis.
„Sunkmečiu įdarbinimo agentūroms iš dalies net pasidarė lengviau, nes atsirado iš ko rinktis. Prieš porą metų agentūros duris kojomis atidarinėdavusiam statybininkui 8000 Lt atlyginimas per mėnesį buvo mažas, tiek jis Lietuvoje per dvi savaites uždirbdavo. Dabar sutinka ir už gerokai mažesnį emigruoti“, – „Sekundei“ teigė V.Bendoraitis.
Direktoriaus nuomone, ekonominė krizė bene skaudžiausiai smogė pervertinusiesiems savo galimybes – solidžiai uždirbdavusiems juodadarbiams, patikėjusiems amžino gražaus gyvenimo iliuzija.
Tokie pernelyg gerai savo galimybes vertinę klientai dar prieš porą trejetą metų įdarbinimo agentūroms kėlė nemenką galvos skausmą.
V.Bendoraitis pamena, kaip su jo agentūra bendradarbiauti atsisakė Švedijos kompanija, nusivylusi lietuviais darbininkais.
„Švedai pasakė geriau samdysiantys lenkus. Tie bent vakare geria, o lietuviai girti į darbą ateina. Iš keturiolikos tuomet nusiųstų lietuvių normaliai tik du dirbo. Dabar tokių atsitikimų nebepasitaiko. Jei tik gauname iš užsienio užsakymą, iš norinčiųjų emigruoti reikalaujame rekomendacijų. Abejotinos reputacijos darbininkai iš karto pasitraukia. Jei Lietuva finansiškai iš krizės ir neišlos, bent jau sustatys visus į savo vietas. Iki šiol rinka buvo pernelyg iškreipta, jei darbininkai uždirbdavo kelis kartus daugiau nei medikai, mokytojai“, – pasakojo V.Bendoraitis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
