Lietuvos skurdas palaužė ne tik šalies gyventojus, tačiau ir užsidirbti atvykusius užsieniečius. Kol lietuviai prieš savo valdžią protestuoja, užsieniečiai kraunasi lagaminus ir iš čia emigruoja.
Sunkmečiu net pigiausios darbo jėgos - kinų statybose neberasite, kai kurie dar dirba virėjais restoranuose. Kai kurios įdarbinimu užsiimančios agentūros anksčiau darbuotojus iš trečiųjų šalių atveždavo kaip pigią darbo jėgą. Tokia darbo jėga buvo graibstyte graibstoma - darbuotojai būdavo skolinami ar išnuomojami darbdaviams. Neretai į Lietuvą atvežti net anglų kalbos nemokantys darbininkai po mėnesio būdavo atleidžiami ir paliekami likimo valiai. Dabar į Migracijos departamentą plūsta užsieniečių prašymai nutraukti leidimus laikinai gyventi šalyje, o šalies gyventojų emigracijos mastai jau dabar lenkia visus rekordus.
Nelegalūs virėjai
„Šiuo metu kinų tautybės asmenys turi nemažai restoranų, o šiemet yra buvę atvejų, kai kinai dirbo nelegaliai. Jie dirbo virėjais. Galbūt buvę statybininkai dabar metasi į viešojo maitinimo sektorių ir verda valgyti, sunku pasakyti. Bet kokiu atveju dabar atidaryti verslą ir susirasti darbo vietą net maistui ruošti yra problemiška, nes laikai nelengvi”, - dienraščiui teigė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vadovas Vilius Mačiulaitis.
Pasak jo, dabar užsienio valstybės pilietis, net jei ir nelegaliai samdomas, yra ne toks patrauklus, nes darbdaviui gali kelti įvairių papildomų problemų. Anksčiau darbo jėga iš užsienio būdavo paklausi, nes ji būdavo pigesnė, o dabar į nelegalaus darbo pinkles veltųsi nebent trečiųjų užsienio šalių darbdaviai Lietuvoje, samdydami savus darbuotojus.
„Plačiai nuskambėjo žinia, kad kinai dabar atidaro įvairių Kinijoje gamintų prekių parduotuves ir konkuruoja nelygiavertiškai, todėl mes akylai stebime, kad nebūtų pažeista darbo drausmė ir kad darbo sąlygos atitiktų visus reikalavimus, - sakė V.Mačiulaitis. - Be jokios abejonės, nelegaliai dirbančių asmenų į Lietuvą iš užsienio valstybių atvažiuoja, bet mes neturime tokios paklausos ir tokios antplūdžio, kaip buvo pernai, kai iš Kinijos, Gruzijos ir Baltarusijos buvo atvažiavę daug darbuotojų. Nelegaliai dirbančių užsieniečių mes nustatome gerokai mažiau”.
Nelegalaus darbo lyderiu net ir šiemet išlieka stagnuojantis statybų sektorius, pastaraisiais metais pažeidimų išaugo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, automobilių servisuose. Per šiuos metus iki lapkričio 1-osios užfiksuota 14 nelegalaus užsieniečių darbo atvejų ir nukrito iki 2007-ųjų lygio, kai tuo tarpu pernai buvo 161.
Birža rekomenduoja užsienietį
Dar praėjusių metų pavasarį kilęs ažiotažas dėl nelegaliai dirbančių kinų Vilniaus paukštyne paskatino užsieniečiams išduodamuose darbo leidimuose įrašyti naują sąlygą - įsipareigojimą, kad darbdavys apmokės darbuotojo išlaidas, jei šis norės išvykti. Vilniaus paukštyne darbo jėgos iš trečiųjų šalių sunkmečiu nebeliko nė kvapo.
„Tuo metu, kai paukštynuose laikinai dirbo kinai, rinkoje savos šalies darbuotojų labai trūko. Dabar šalyje padėtis pasikeitė radikaliai. Šiuo metu įdarbinami kvalifikuoti savos šalies darbuotojai, nes norinčiųjų įsidarbinti yra pakankamai”, - dienraščiui teigė Vilniaus paukštyno atstovė spaudai Aldona Grinienė.
Vis dėlto mėnesį Lietuvoje nerandant tinkamo darbuotojo Lietuvos darbo birža darbdaviui rekomenduoja įdarbinti užsienietį.
„Kiniškų patiekalų virėjų tarp lietuvių tikrai neatsiranda, bet jie tikrai nedirba lietuviškame restorane ir nekonkuruoja su mūsų darbo jėga, tai yra grynai specifinės virtuvės. Paprastai užsieniečiai dirba tik restoranų, tam tikrų nacionalinių virtuvių virėjais ir krovinių gabenimo vairuotojais. Yra išlikęs ir aukštos kvalifikacijos inžinierių, vadybininkų, žinančių kitų šalių prekių rinką, poreikis. Statybininkų poreikio nebėra, suvirintojų - taip pat, taigi likusios tik tos trys kategorijos. Daugiausia vairuotojais dirba Baltarusijos, Moldovos šalių piliečiai, bet laisvų vairuotojų darbo vietų dar yra. Restoranų virėjų darbo vietas dažniausiai užima Gruzijos, Armėnijos, Uzbekistano, Kinijos piliečiai”, - situaciją darbo rinkoje komentavo Vilniaus darbo biržos vyresnioji specialistė Rita Pivorienė.
Norint įdarbinti užsienietį, pirmiausia turi būti gautas darbdavio prašymas, o specialistas turi turėti profesiją įrodantį dokumentą, atitinkamą išsilavinimą ir dvejų metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus. Tai yra būtina sąlyga. Pernai Vilniaus darbo birža gavo beveik 5 tūkst. prašymų išduoti leidimą dirbti Lietuvoje, o šiemet - beveik penkis kartus mažiau - 1292.
Emigracija - rekordinė
„Išvykstančių iš šalies užsienio piliečių šiemet padaugėjo kelis kartus, tačiau emigruoja ir tautiečiai. Išvykstančiųjų srautai rekordiški: 2009-aisiais iki spalio 1-osios atvyko 5396 asmenys, o emigravo 16 tūkst. 259, tai iš esmės išvažiavo apie 10 tūkst., o praėjusiais metais - 7718 asmenų. Skaičiuojami yra tie, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą, o savo išvykimo nedeklaruoja apie 40 proc. Lietuva jau kokius ketverius metus yra viena paskutinių Europoje, o šie metai bus rekordiniai”, - teigė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.
„Šiais metais ypač daug sulaukėme prašymų panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Paprastai per metus sulaukdavome tik 20-40 prašymų, šį kartą - per 1000. Manau, tai trumpalaikis dalykas, nes, prasidėjus pragiedruliams, situacija pasikeis, bet kol kas visi tarsi bėga”, - teigė D.Paukštė.
Info
Per 2009 m. devynis mėnesius Lietuvos darbo birža gavo 2107 prašymus įdarbinti užsieniečius.
Per devynis 2009 m. mėnesius buvo išduoti 1893 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvoje.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį buvo išduoti 362 leidimai (t.y. beveik du kartus mažiau nei antrąjį ketvirtį ir beveik tris kartus mažiau nei pirmąjį 2009 m. ketvirtį).
Daugiausia leidimų per 2009 m. trečiąjį ketvirtį buvo išduota Vilniaus darbo biržos (49 proc.). Klaipėdos darbo birža leidimų išdavė 29 proc., Šiaulių darbo birža - 6 proc., Kauno darbo birža - 6 proc.
Lietuvos darbo biržos duomenys
Indrė LAUCIŪTĖ
