Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi, kad gydytojų emigracija iš trumpalaikės dažnai virsta ilgalaike ir yra susijusi su bendra ekonomine situacija.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus teigimu, SAM neturi statistikos, kiek gydytojų ir slaugytojų iš Lietuvos realiai dirba užsienyje, kiek yra emigravusių, bet orientuotis leidžia Sveikatos apsaugos ministerijos išduodamų pažymų gydytojams skaičiai.
„SAM išduodamos pažymos gydytojo darbui – orientacinis skaičius, rodantis emigracijos tendencijas, tačiau ne visi išsiėmę tas pažymas išvažiuoja dirbti, todėl realus emigracijos mastas šiuo atveju turėtų būti mažesnis. Bet labai įdomu, kad gydytojams išduodamų pažymų skaičius aiškiai susijęs su (Lietuvos) ekonomikos augimu ir gydytojų atlyginimu.
2004 m. prasidėjo gydytojų atlyginimų kilimas, ir nuo 2005 m. labai nuosekliai, maždaug po 20 proc., gydytojų atlyginimai kilo iki 2008 metų. Tuomet kreivė išduodamų pažymų „važiavo“ žemyn. 2009 metais prasidėjus ekonominei krizei buvo mažinami atlyginimai, atsirado nestabilumas sveikatos sistemoje apskritai, ir emigracija vėl turi aiškią tendenciją kilti“, – sakė M. Marcinkevičius Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje Vilniuje.
Pasak ministro patarėjo, dar mažiau žinoma apie slaugytojus, kurie dažnai važiuoja dirbti ne pagal specialybę, išvyksta slaugyti ligonių namuose, todėl jiems nei licencijų, nei jokių pažymų nereikia, priešingai negu gydytojams, kurie be pažymos užsienyje negali įsidarbinti pagal specialybę.
„Lietuvos gydytojai dažniausiai išvyksta dirbti į Europos Sąjungos šalis ir Norvegiją, nes vienintelė keliama sąlyga – mokėti tos šalies kalbą. Tuo tarpu kitose šalyse ir JAV lietuviams iškyla problemų dėl gydytojo licencijos pripažinimo. Gana naujas reiškinys – trumpalaikė emigracija, kai gydytojai išvažiuoja ne visam laikui, bet vienam ar keliems mėnesiams.
Kompanijos, ypač vasarą, verbuoja gydytojus atostogų metu išvažiuoti padirbėti į užsienio gydymo įstaigas, kai jose jaučiamas personalo trūkumas. Važiuoja trims mėnesiams ar net mėnesiui – pas mus pasiima atostogas, ten atidirba ir vėl grįžta. Bėda ta, kad trumpalaikė emigracija baigiasi ilgalaike“, – pastebi M. Marcinkevičius.
Pasak jo, medikų emigracijos problema nėra grėsminga, nes gydytojų skaičius Lietuvoje gana didelis, tačiau svarbi ne kiekybinė, bet kokybinė problemos pusė. „Visų pirma, išvažiuoja dažniausiai aukštos kvalifikacijos, siaurų specializacijų gydytojai – intervenciniai kardiologai, kardiochirurgai, kurių yra labai mažai, todėl kiekvienas žmogus yra aukso vertės. Pagal amžių mes netenkame daugiausia jaunų žmonių“, – sako ministro patarėjas.
Pasak jo, šią problemą labai sunku spręsti, nes bet kokios ministerijos siūlomos priemonės ideologiškai prieštarauja vienai iš pagrindinių ES normų – laisvam darbo jėgos judėjimui, todėl teisiškai padaryti tai esą labai sudėtinga.
„Jeigu bus ekonominės paskatos, niekas žmonių nesustabdys emigruoti, vienintelė priemonė – augantys atlyginimai, nors jie Lietuvoje ir žymiai mažesni negu kitose šalyse“, – apibendrina ministro patarėjas.
