Miesto ir rajono švietimo specialistai prisipažįsta kol kas nežinantys, kiek vaikų nelanko mokyklos – dar tik pradėjo tuo domėtis. Tačiau mano, jog tokių neturėtų būti itin daug.
Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė sako leidimą prisijungti prie vaikų duomenų bazės iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavusi tik praėjusią savaitę.
Skaičiuos kartu su policija
Pagal ministro įsakymą iki kitų metų spalio 17-osios Savivaldybė turės nustatyti, dėl kokių priežasčių ir kiek mokinių nelanko mokyklos. Šį darbą dirbs ir mokyklos, ir socialiniai darbuotojai, ir net policijos pareigūnai. Pastarųjų pagalba, A. Bagdanskienės aiškinimu, būtina tais atvejais, kai mokytojai negali patekti į namus, kuriuose gyvena moksleiviai, arba jų tėvų nuolat nerandama namuose.
Švietimo specialistai išsamesnių duomenų turi tik apie miesto pirmaklasius – juos daugiau mažiau pavyko suskaičiuoti birželį vykusių pirmųjų pamokėlių metu.
Taigi, pasak vyriausiosios ugdymo įstaigų specialistės, šiuo metu žinoma, kad rugsėjį į klases neatėjo 62 vaikai – jie kartu su tėvais išvyko į užsienį.
„Ar jie ten mokosi, jau kitas klausimas, – atvirai sako A. Bagdanskienė. – Švietimo skyrius tokių žinių neturi. Beje, būna, kad pirmokų tėvai ir nepagalvoja, jog nuo rugsėjo vaikui jau reikėtų keliauti į mokyklą. Tiesiog užmiršta, kad jei vaikui gruodį sueina septyneri, tų pačių metų rugsėjį jau reikia leisti jį į mokyklą. Tai privaloma.“
Daugiausia išvežė į užsienį
Pernai mieste dėl įvairiausių priežasčių mokyklos nelankė 464 vaikai nuo 7 iki 16 metų. A. Bagdanskienė teigė negalinti įvardyti, kokios priežastys lemia, kad vaikas neina į mokyklą – tiek jų daug.
„Be to, jei nelanko mokyklos, nereiškia, kad vaikas nesimoko – tiesiog gal tai daro namuose? – priminė Švietimo skyriaus darbuotoja. – Kartais negali mokytis ir dėl didelės negalios.“
Tačiau būna atvejų, kai specialistams besiaiškinant, kodėl vaikas nelanko mokyklos, jam tuo metu sukanka šešiolika. O tokiame amžiuje jau įgyjama teisė nebesimokyti. Tačiau bene dažniausiai į mokyklos nelankančių vaikų sąrašą patenka tie, kurie su tėvais išvyksta į užsienį, tačiau nėra deklaruojamas išvykimas – dokumentai sutvarkomi tik mokyklose.
„Jei tėvai išvykę, vaikui geriau su jais, nei likti čia globojamiems senelių, tetų. Jam būna be galo skaudu, o ir tėvai praranda ryšį su vaiku“, – A. Bagdanskienė įsitikinusi, kad ten, kur mama ir tėtis, turi būti ir vaikas.
O štai tokių vaikų iki 16 metų, kurie piktybiškai nelankytų mokyklos arba jiems tą draustų daryti tėvai, A. Bagdanskienės tikinimu, pernai Panevėžyje nebuvo.
Su romais taip pat nebūta didelės problemos: pasak vyriausiosios ugdymo įstaigų specialistės, praėjusiais metais pakako sudrausminti tik vieną šeimą.
„Vaiko teisių specialistė surašė protokolą vienai mamai, ir tai labai gerai suveikė – vaiką tuoj pristatė į mokyklą“, – pasakojo V. Bagdanskienė.
Patys sumano nebesimokyti
Kaip minėta, jaunieji panevėžiečiai, kuriems sukanka šešiolika metų, jau patys sprendžia, ar jiems mokytis. A. Bagdanskienė teigia pastebėjusi, jog kartais šia įstatymo suteikta teise jaunimas piktnaudžiauja.
„Nuo šešiolikos aš erelis ir galiu daryti, ką noriu. Jie nesupranta, kad tėvai atsakingi už juos iki 18 metų“, – sako specialistė. Jos įsitikinimu, paaugliai kuo puikiausiai žino ne tik savo teises, bet ir pareigas, tačiau mėgsta tuo manipuliuoti.
„Jie žino viską, bet mano: „Gal pralįsiu?“ Ir pareigas prisimena, kai nori ir jiems patogu“, – sakė A. Bagdanskienė.
Daiva SAVICKIENĖ
